Krikšto tėvai: reikalavimai ir pasiruošimas

Krikštas yra svarbus sakramentas krikščionių gyvenime. Šiame straipsnyje aptarsime vaiko ir suaugusiųjų krikšto ypatumus, krikšto tėvų vaidmenį ir reikalavimus jiems, taip pat kitus svarbius aspektus, susijusius su šiuo sakramentu.

Vaiko krikštas

Kūdikiai paprastai turėtų būti krikštyjami maži, kai tik yra galimybė. Turi bent vienas iš tėvų ar globėjų norėti, kad vaikas būtų pakrikštytas, to bažnyčiai užtenka. Kūdikį ne tik galima, bet ir būtina stengtis pakrikštyti kuo greičiau ir, žinoma, pasirūpinti auklėti krikščioniškai.

Tėvai, norėdami krikštyti savo vaikus, patys išsirenka Krikšto dieną ir ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki Krikšto kreipiasi į klebonijos raštinę dėl konkretaus laiko suderinimo. Po krikšto, kviečiame pasidžiaugti ir pabendrauti mūsų bažnyčios vidiniame kiemelyje arba gamtos skverelyje prie skulptūros „Marija Dangaus Vartai“.

Kunigas turi turėti moralinį tikrumą, kad pakrikštytas kūdikis bus auklėjamas katalikiškai. Tėvų statusas šiuo atveju neturi jokios reikšmės. Kunigas negali atsisakyti krikštyti bažnyčioje nesusituokusių tėvų kūdikį, tačiau tokie žmonės negali būti krikšto tėvais kitam vaikui, nes Bažnyčios mokymas reikalauja, kad krikštatėviais būtų kviečiami tik dori katalikai, besilaikantys tikėjimo reikalavimų.

Dokumentai reikalingi kūdikio krikštui

Norint pakrikštyti kūdikį, reikalingas gimimo liudijimas. Dėl krikšto susitariama iš anksto, kreipiantis į parapijos kleboną ne vėliau kaip prieš mėnesį. Pageidautina, kad tiek tėvai, tiek krikšto tėvai pasikartotų katekizmo tiesas, taip pat ir apie Krikšto sakramentą, kad tikrai sąmoningai suvoktų krikšto metu kūdikiui suteikiamą malonę.

Krikštyti reikėtų savo parapijos bažnyčioje, nes krikštas žmogų įjungia į tikinčiųjų bendruomenę, kuri pirmiausia ir yra tos parapijos tikinčiųjų bendrija, tačiau, esant rimtai priežasčiai, galima krikštyti bet kurioje parapijoje. Ypač reiktų vengti krikštyti vienoje ar kitoje bažnyčioje ar pas vieną ar kitą kunigą vien todėl, kad „taip yra madinga“ ar „kunigas labai mėgstamas“.

Krikšto malonė vienodai ateina per bet kurio kunigo rankas ir kur kas svarbiau, kad ypač kūdikio tėvai ir krikštatėviai būtų nusiteikę tinkamai ją priimti ir su ja bendradarbiauti.

Tėvų dalyvavimas krikšto apeigose

Labai svarbu, kad kūdikio tėvai dalyvautų krikštijant vaiką. Tėvai prisideda tuo, kad garsiai prašo kūdikiui Krikšto sakramento; po krikštytojo daro kryžiaus ženklą kūdikio kaktoje; atsižada piktosios dvasios ir išpažįsta tikėjimą; palydi kūdikį iki krikštyklos; laiko uždegtą žvakę; gauna motinai ir tėvui skirtą specialų palaiminimą. Svarbiausia tėvų ir krikštatėvių pareiga - perduoti tikėjimą atsakingai, įsipareigoti vaiką auginti tikintį, patiems liudyti tikėjimą, būti jo malonių atskleidėjais.

Suaugusiųjų krikštas

Norintys krikštytis suaugusieji gali kreiptis į parapijos kleboną. Rengimasis krikštui negali būti tik maldų ar pagrindinių tiesų išmokimas, reikalingas rimtas susipažinimas ir įsigilinimas į tikėjimo tiesas. Suaugusieji ruošiasi krikštui dalyvaudami Suaugusiųjų katechezės programoje katechumenate. Suaugusiuosius krikštui rengia Kaune veikianti Kauno arkivyskupijos Suaugusiųjų katechezės mokykla.

Pagal bendrą bažnytinę nuostatą, nekrikštytas vaikas, sulaukęs amžiaus, kai rengiamasi Pirmajai Komunijai, kartu su pasirengimu Krikštui rengiasi ir Pirmajai Komunijai. Ceremonija organizuojama paprastai kaip suaugusiojo krikšto apeigos. Iš vyresnių vaikų reikalaujama didesnio pasirengimo krikštui: jie turi mokėti pagrindines maldas, žinoti pagrindines tikėjimo tiesas bei suvokti krikščioniško gyvenimo principus. Pasiruošimas vyksta visus mokslo metus.

Krikšto tėvai

Kanonų teisės kodekso kan. 872 įsakmiai kalba tik apie vieną krikštatėvį, tačiau tradiciškai kviečiami du krikštatėviai, paprastai vyras ir moteris, kurie savotiškai reprezentuoja dvasinę šeimą, į kurią priimamas krikštijamasis. Tai dar aktualiau, atsižvelgiant į krikštatėvių pareigą padėti tikriesiems tėvams auginti ir auklėti savo krikštavaikį, o, šiems mirus, pasirūpinti jo ateitimi.

Kas gali būti krikšto tėvais?

Krikšto tėvais gali būti tik praktikuojantys katalikai, kurie, jei yra susituokę, gyvena teisėtoje, Bažnyčios palaimintoje santuokoje, yra sulaukę bent 16 metų amžiaus ir pasirinkti paties krikštijamojo ar jo tėvų. Suaugusiajam krikštijantis taip pat reikalingi krikšto tėvai. Visų pirma krikštatėvius reikia parinkti tokius, kurie ir būtų pavyzdžiu savo krikšto vaikui, ir galėtų, esant reikalui, pakeisti tėvus, padėti pasirūpinti jo ateitimi, ypač religiniu auklėjimu.

• Krikštatėviai privalo būti sulaukę 16 metų amžiaus, priėmę Eucharistijos ir Sutvirtinimo sakramentus ir nebūti varžomi jokių bažnytinių bausmių.
• Pagal Bažnyčios teisę, pakanka ir vieno krikštatėvio (kan. 872). Tradiciškai kviečiami du krikštatėviai, tačiau, jeigu nerandate tinkamo kandidato, ko gero, geriau apsiriboti ir vienu.
• Pagal Bažnyčios teisę, krikštatėviu gali būti „katalikas, jau priėmęs Sutvirtinimą bei šventosios Eucharistijos sakramentą, gyvenantis pagal tikėjimą bei dabar prisiimamas pareigas“.
• Krikštatėvis gali būti tik katalikas, priėmęs Komuniją ir Sutvirtinimo sakramentą, besilaikantis tikėjimo normų. Tai nurodo bažnytinė teisė. Krikščionis ne katalikas gali būti tik krikšto liudininku, bet nėra laikomas krikštatėviu.

Reikalavimai krikšto tėvams

Katalikų Bažnyčios teisės kodekso 874 kanonas nustato, kad krikšto tėvai turi būti:

1. būtų parinkti paties krikštijamojo (jei suaugęs) arba jo tėvų, arba krikšto teikėjo.
2. būtų sulaukę 16 metų amžiaus.
3. katalikai, priėmę Sutvirtinimo bei Švenčiausiąjį Sakramentą ir gyvenantis pagal tikėjimą.
4. nesuvaržytas kanoninės bausmės.
5. negali būti krikštijamojo tėvas arba motina.
6. Jei vienas iš parinktų krikšto tėvų priklauso kitai krikščionių bendruomenei, jis tampa liudytoju drauge su kataliku krikšto tėvu arba motina.

Svarbu atsiminti

Kunigas nurodys ne tik svarbiausias pareigas, kurias reikės atlikti būnant krikšto tėvu, bet taip pat pabrėš vaidmenį, kaip vaiko bendrakeleivio, kartu einančio tiesos ir tikėjimo kryptimi.

Šeima kviečia jus tapti ypatingu žmogumi atžalos gyvenime, rodyti pavyzdį, bei tapti dvasiniu palydovu visą gyvenimą. Sulaukti tokio kvietimo yra didžiulė garbė, tačiau patartina neskubėti priimti pasiūlymo, o paskirti kelias dienas apmąstymams ir nuspręsti, ar tikrai sugebėsite atlikti tokią svarbią pareigą.

Krikštas kitų konfesijų Bažnyčiose

Krikštas, suteiktas stačiatikių Bažnyčioje, galioja ir katalikų Bažnyčioje, tačiau praktiškai būna įvairių nesusipratimų. Problema būna, kai žmogus neturi jokio krikšto faktą patvirtinančio dokumento. Jeigu krikšto fakto neįmanoma patvirtinti net liudininkų parodymais, o žmogus buvo krikštytas mažas, gali būti reikalaujama suteikti krikštą su sąlyga.

Šios taisyklės galioja tik stačiatikių atžvilgiu. Kabant apie sentikius, paprastai visuomet reikalaujama kartoti krikštą su sąlyga, nes nėra tikra, kad krikštas buvo suteiktas, laikantis tų pačių taisyklių, kurios pripažįstamos katalikų Bažnyčioje. Nereikalaujama kartoti krikšto pakrikštytiesiems tradicinėse protestantų bendruomenėse, o naujųjų judėjimų protestantiškose bendruomenėse krikštas taip pat ne visuomet yra teikiamas Švenčiausiosios Trejybės vardu. Kaip matote, kiekvienu atveju tenka spręsti konkrečiai.

Pasiruošimas krikštynoms

Krikšto apeigos visų pirma reikalautų vidinio pasirengimo, kad jose dalyvautume tikrai sąmoningai, suvokdami, ką tai reiškia tiek krikštijamajam kūdikiui, tiek dalyvaujantiems tėvams bei krikštatėviams. Kalbant apie materialų pasirengimą, reikalinga krikšto žvakė bei simbolinis krikšto rūbelis. Jų būna pirkti audinių bei religinių reikmenų parduotuvėse.

Prieš krikštynų ceremoniją tėvai ir krikštatėviai turi užeiti į bažnyčios raštinę, kur bus užpildomi Krikšto dokumentai. Pats sakramentas teikiamas bažnyčioje, tam paruoštoje vietoje. Krikšto liudijimas gali būti išrašomas prieš ceremoniją, o įteikiamas jau po jos, tačiau tai tik suvenyrinis įvykusio Krikšto pažymėjimas, o ne oficialus dokumentas.

Krikšto reikmenys ir jų simbolika

Pagal Jūsų pateiktą klausimą drįstu manyti, jog esate pakviestas būti krikštatėviu. Jūs neklystate: kalbant apie materialų pasirengimą, reikalinga krikšto žvakė bei simbolinis krikšto rūbelis. Jų būna pirkti audinių bei religinių reikmenų parduotuvėse.

Labai daug priklauso nuo to, ką toliau ketinama su tais rūbeliais veikti. Jei krikšto rūbelis yra tik simbolinė medžiagos skiautelė, papuošta kaspinu, žinoma, nėra reikalo kiekvienam vaikui atskiro rūbelio. Būna atvejų, kad tai išties būna rūbas ar didelė medžiagos atraiža, iš kurios vėliau ketinama siūti pirmosios Komunijos apdarą, tuomet pati jo paskirtis diktuoja atsakymą.

Vienas dalykas, kuris tikrai būtinas kiekvienam krikštijamajam - tai krikšto žvakė. Jos šviesa, pagal katalikiškąją tradiciją, lydi žmogų svarbiausiais jo gyvenimo momentais, uždegama, atnaujinant krikšto pažadus, priimant pirmąją Komuniją, o galiausiai, jei įmanoma sudega prie žmogaus karsto.

Kryžiaus ženklas - krikščioniško identiteto simbolis.

Pašventintas vanduo - nuplauna gimtąją nuodėmę ir suteikia naują pradžią jau Dievo vaiko gyvenimui.

Katechumenų aliejus - primena, kad nuo šiol Kristus bus krikščionio apsauga ir stiprybė, padės atsilaikyti velnio gundymams, bei užgydys nuodėmių žaizdas sieloje.

Krizmos aliejus - tai išrinkimo ženklas, primena, jog kiekvienas krikščionis šiame pasaulyje yra kunigas, nes meldžiasi Dievui už save ir kitus. Jis - karalius, besirūpinantis jam pavestaisiais, ir pranašas, liudijantis Dievą kitiems.

Baltas drabužis - tai pakrikštytojo dvasinę būseną atspindintis ženklas. Po Krikšto žmogus yra tyras, šventas, be dėmės.

Krikšto žvakė - simbolizuoja Kristaus pergalę prieš mirtį. Žvakė uždegama nuo Velykinės žvakės. Jos šviesa išsklaido tamsą. Žvakė saugoma visą gyvenimą kaip priminimas, jog pakrikštytasis per žemės kelionę kviečiamas puoselėti tikėjimą, vengti nuodėmių tamsos. Ją tėvai įteiks vaikui Pirmosios Komunijos dieną.

tags: #kriksti #tevai #nuo #keliu #metu #gali