Šiuolaikiniame pasaulyje fizinė tarša, įskaitant triukšmą, tampa vis aktualesne problema. Nuolatinis ir ilgalaikis triukšmo poveikis gali sukelti sveikatos sutrikimų, nors žmogaus organizmas prie jo gana greitai pripranta, todėl jį sunkiau pastebėti. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie garso slėgio lygiai yra leidžiami butuose Lietuvoje, kokie įstatymai tai reglamentuoja ir kaip galima sumažinti triukšmo poveikį.
Nuo 2017 m. pradžios įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 1120 patvirtintas triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolės vykdymo aprašas, kuriame nustatyta triukšmo, kylančio statybų ar remonto metu, kontrolės bei informacijos savivaldybėms pateikimo tvarka.
Nepateikus nustatytos informacijos, darbai negali būti pradėti, o jau pradėti turi būti nedelsiant nutraukti. Apraše savivaldybių administratoriai įpareigojami paskirti triukšmo šaltinių kontrolierius, kurie turi tikrinti, kaip triukšmo šaltinių valdytojai, kurie nėra ūkio subjektai (daugiabučių, vienbučių ir pan. būstų savininkai), laikosi Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo, jau minėto Triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolės vykdymo tvarkos aprašo bei Triukšmo šaltinių valdytojų, kurie nėra ūkio subjektai, planinių patikrinimų taisyklių, patvirtintų Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. DV-72.
Pavyzdžiui, Administracijos direktorius nustatė Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje leidžiamų statybos ir remonto darbų pradžios ir pabaigos laiką: darbo dienomis nuo 8 val. iki 21 val., poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 val.
Triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios raštu pateikti Statybos darbų triukšmo kontrolieriui pranešimą, kuriame turi būti nurodoma: informacija apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamas triukšmo lygis ir jo trukmė per parą, triukšmo mažinimo priemonės, galimas naudojamų medžiagų ar išmetamų į aplinką teršalų neigiamas poveikis aplinkai.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų, o tas pats administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų.
Higienos normoje „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ numatyta, kad nuo 6 val. iki 18 val. leidžiamas ne didesnis nei 45 decibelų (ekvivalentinis) ir 55 decibelų (maksimalus) garso slėgio lygis, nuo 18 iki 22 val.
Triukšmo šaltiniai ir jų poveikis
Svarbiausi išorinio triukšmo šaltiniai - tai įvairios transporto priemonės (automobiliai, lėktuvai, traukiniai), statybos technika (kompresoriai, betono mazguose veikiančios maišyklės ir kt.), pramonės įmonės (šios skleidžia triukšmą esant blogai izoliuotiems cechams), komunaliniai statiniai ir įrenginiai (pvz., gatvėse ir aikštėse įrengti garsiakalbiai).
Mieste labiausiai triukšmauja aerodromuose kylantys ir tupiantys, virš gyvenamųjų rajonų skrendantys lėktuvai. Gyventojus paprastai vargina ne tik gatvėse, bet ir prie gyvenamųjų namų įrengtose stovėjimo aikštelėse automobilių skleidžiamas triukšmas.
Skiriami du triukšmo lygiai - foninis ir vietinis. Foninio triukšmo intensyvumas priklauso nuo visų garsą skleidžiančių šaltinių, vietinis - tik nuo pavienių. Mažėjant vietinio triukšmo lygiui, kartu mažėja ir foninis. Pagrindinis projektuotojų uždavinys, tvarkant ir projektuojant miestus, - sumažinti skirtumą tarp foninio ir vietinio triukšmo lygių.
Triukšmo poveikis priklauso nuo triukšmo šaltinio, triukšmo sklidimo zonos ir jo veikiamo subjekto. Norint sumažinti žalingą triukšmo poveikį, būtina pakeisti triukšmo ir jo sklidimo zonos ypatybes.
Didžiąją miesto triukšmo dalį sukelia transportas. ES Žaliojoje knygoje apie triukšmo politiką (Green Paper on future noice policy) rašoma, kad apie 20 ES gyventojų, t.y. 80 mln., kenčia nuo sveikatai nepriimtino triukšmo. ES politika dėl triukšmo buvo nukreipta triukšmo emisijai mažinti rinkai tiekiamuose produktuose-antžeminėse transporto priemonėse, lėktuvuose, lauke veikiančiuose įrengimuose. Dėl to nuo 1970 m. sumažėjo naujų automobilių keliamas triukšmas.
Lietuvoje triukšmo normavimas šiek tiek skiriasi nuo ES. Vilniuje išsamesnė transporto priemonių eismo keliamo triukšmo analizė buvo atlikta dar 1989m. Tuomet triukšmas ir atmosferos oro užterštumas buvo matuojamas 10-je gatvių 4-uose taškuose: prie gatvės važiuojamosios dalies, gyvenamojo namo teritorijoje gatvės ir kiemo pusėse, ir butuose. Daugeliui tirtų atvejų triukšmas viršijo tuo metu leistiną 65 dB(A) triukšmo lygį teritorijose ir leistiną 40 dB(A) lygį visuose butuose. Tyrimo išvadose buvo konstatuota nepalanki transporto įtaka gyvenamajai aplinkai tiek dėl triukšmo, tiek dėl oro taršos.
Triukšmo plitimas teritorijoje nusakomas sudėtingomis empirinėmis lygtimis. Modeliuojant triukšmo plitimą teritorijoje turi būti atsižvelgiama į teritorijos reljefą , gatvių plotį, pastatų aukštingumą bei jų išdėstymą prie gatvės, atstumus tarp atskirų pastatų (“užstatymo perforacija”), teritorijos, virš kurios plinta triukšmas, dangą ir želdinius, kitus veiksnius.
Geležinkelio transportas teršia aplinką išmetamosiomis dujomis, kai sąstatus tempia motorvežiai. Geležinkelio keliamo triukšmo poveikis aplinkai jaučiamas prie geležinkelio magistralių , stočių teritorijose.
Triukšmas mechanizmuose kyla dėl jų atskirų dalių tamprių svyravimų. Radikaliausias apsaugos nuo triukšmo būdas - kilimo šaltinio triukšmo mažinimas. Tačiau jį realizuoti dėl sudėtingų įrenginių konstrukcijos pakeitimų ne visada įmanoma. Garso izoliacija - tai garso, einančio per atitvaras, silpninimas. Atskirų zonų triukšmas mažinamas izoliuojant atskirus triukšmą keliančius šaltinius.
Garso absorbcija
Šis kovos su triukšmu būdas remiasi medžiagų geba sugerti garsą. Yra kelios garso absorbcijos priemonės:
- pluoštinės akytosios medžiagos: veltinis, vata, akustinis tinklas, stiklo vatos plokštės ir kt. Pluoštinės akytosios medžiagos, pritvirtintos prie kieto pagrindo, geriausiai sugeria aukštesnių dažnių garso bangas.
- membraniniai garso sugėrikliai turi rėmą, prie kurio yra pritvirtinti plonos faneros, metalo, klijuotės lakštai.
- rezonansiniuose sugėrikliuose panaudotas Helmholco ((Helmholtz) rezonatoriaus (tuščiaviduris indas, sujungtas siaura anga ar vamzdeliu su aplinka) veikimo principas.
- kombinuotieji garso sugėrikliai, kurie turi aukščiau aprašytų konstrukcijų elementus.
Kad būtų sugertos kuo įvairesnio dažnio garso bangos, pluoštinė akytoji medžiaga taip tvirtinama prie kieto pagrindo, kad tarp jų liktų oro tarpas. Parenkant absorbuojančią medžiagą, jos storį, konstrukciją, atsižvelgiama į tai, kokio dažnio bangos turi būti absorbuotos.
Apibendrinant, triukšmo lygio kontrolė ir mažinimas yra svarbūs aspektai užtikrinant gyvenimo kokybę. Laikantis įstatymų ir naudojant triukšmo mažinimo priemones, galima sukurti komfortiškesnę ir sveikesnę aplinką.