Informacija apie administracines patalpas ir elektros įrenginių prijungimo darbus

Šiame straipsnyje apžvelgiama informacija apie administracines patalpas, elektros įrenginių prijungimo darbus įvairiose Lietuvos vietovėse. Aptariami konkretūs projektai, vykdyti skirtingais laikotarpiais, bei jų ypatumai.

Elektros įrenginių prijungimas - svarbus infrastruktūros elementas.

Elektros įrenginių prijungimo darbai 2012-2014 m.

Žemiau pateikiama informacija apie elektros įrenginių prijungimo darbus, vykdytus 2012-2014 metais įvairiuose Lietuvos miestuose ir rajonuose. Šie darbai apima tiek gyvenamuosius, tiek komercinius ir gamybinius objektus.

2014 metai

• Kaunas: Administracinių ir gamybinių pastatų elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Kaunakiemio g. 1.
• Trakų r.: Ūkininko sodybos elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Salkininkų k.
• Panevėžio r.: Gyvenamojo namo elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Skaistkalnio k.
• Vilniaus m.: Prekybos paskirties pastato elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų ir elektros tinklų pertvarkymas Linkmenų g. 22.
• Šalčininkų r.: Gamybinių ir administracinių paskirties pastatų elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų Naujadvario k., Dainavos sen.
• Vilniaus r.: Sandėliavimo-gamybinių paskirties pastatų elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų Užubalių k., Avižienių sen.
• Vilniaus m.: Gamybinių patalpų elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų Sandėlių g.16.
• Širvintų r.: Gamybinių ir administracinių paskirties pastatų elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų Meiliakalnio k., Jauniūnų sen.
• Mažeikiai: Gyvenamųjų namų kvartalo elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų.
• Kaunas: Komercinio centro elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų Savanorių prosp.321.
• Vilniaus m.: Gamybinių patalpų elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų Sandėlių g.16.
• Vilniaus m.: Mokslo paskirties pastato elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Savanorių pr. 231.
• Kupiškio r.: Gyvenamojo namo elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų Čivonių k.
• Panevėžio m.: Gyvenamojo namo elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Vynupės 57.
• Rokiškio r.: Gyvenamojo namo elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Tomakaimio k.
• Panevėžio r.: Gyvenamojo namo elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Žvalgų k.
• Vilniaus r.: UAB Arcus Novus elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ir elektros tinklų pertvarkymo Liepiškių k., Nemėžio sen.
• Panevėžio r.: Gyvenamojo namo elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Samanynės k.
• Vilniaus m.: Gamybinių-administracinių patalpų elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Savanorių per.12.
• Vilniaus m.: Gyvenamosios paskirties (daugiabučių) namų elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Malūnų g. 4, 6, 6A.
• Šilutės r.: Saulės elektrinės elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Pagrynių k.
• Kauno r.: Šaldomųjų logistikos sandėlių (su administracinėmis patalpomis) elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų, Ramučių k., Karmėlavos sen.
• Elektrėnai: Prekybos paskirties pastato elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, elektros tinklų iškėlimo, darbo projekto parengimo Sabališkių g. 1J.
• Vilniaus m.: Mokslo paskirties pastato elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Santariškių g. 5, bei darbo projekto parengimas.

2013 metai

• Vilniaus r.: Komercinės paskirties objektų elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Masionių vs., Maišiagalos sen.
• Vilniaus m.: Administracinės paskirties patalpos elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, J.Rutkausko 6.
• Kauno r.: Gamybinių ir administracinių patalpų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ir darbo projekto parengimo, Ramučių k., Karmėlavos sen.
• Biržų r.: Gyvenamojo namo elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Gerkiškių k.
• Rokiškio r.: Gyvenamojo namo elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Serapiniškio k.
• Marijampolės sav.: 16 sklypų elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Skaisčiūnų k.
• Rokiškio r.: Gyvenamojo namo elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Joneliškių k.
• Šilalės kaimiškoji seniūnija: Namo elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Gedeliškių k.
• Trakų r.: Ūkio paskirties patalpų elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Lentvario mstl., Lentvario sen.
• Druskininkų sav.: Mechaninių dirbtuvių elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Eglės 4.
• Panevėžio r.: Gyvenamojo namo elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Prasčiūnų k.
• Vilniaus m.: Prekybos paskirties pastato elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Viršuliškių skg. 30.
• Rokiškio r.: Gyvenamojo namo elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Palūšnių k.
• Vilniaus m.: Administracinio pastato elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Konstitucijos pr. 29.
• Klaipėdos raj.: Vaisių sandėlio - šaldytuvo su administracinėmis patalpomis elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų (II-asis etapas), Laistų k., Dovilų sen.
• Biržų r.: Gamybinių patalpų elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Kilučių k.
• Vilniaus r.: Ūkininko sodybos elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Lavoriškių k.
• Elektrėnai: Prekybos paskirties pastato elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų ir elektros tinklų pertvarkymo, Sabališkių g. 1J.
• Vilniaus m.: Administracinio pastato elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, A.Juozapavičiaus g. 13.
• Panevėžio r.: Parduotuvės elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Molainių k.
• Vilnius: Administracinio pastato elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Konstitucijos pr. 29.
• Marijampolės sav.: Gyvenamųjų namų elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Mokolų k.
• Vilniuje: Gamybinio pastato elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Sandėlių g.44.
• Vilniuje: Komercinių patalpų elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų ir elektros įrenginių iškėlimo, Ukmergės g.
• Pasvalio r.: Gyvenamojo namo elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Levaniškio k.
• Vilniaus m.: Administracinio pastato elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Molėtų pl. 5.
• Rokiškio r.: Garažo elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Kavoliškio k.
• Druskininkai: Gydymo paskirties pastato elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų ir elektros įrenginių iškėlimo, Sveikatos g. 36.
• Šilalės r.: Kompostavimo aikštės elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Paneročio k.
• Klaipėdos raj.: Vaisių sandėlio - šaldytuvo su administracinėmis patalpomis elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Laistų k., Dovilų sen., I-o etapo darbai.
• Vilniaus m.: Prekybos paskirties pastato elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų ir elektros įrenginių iškėlimo, Mindaugo g.25.
• Panevėžio r.: Gyvenamojo namo elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Keravos k.
• Klaipėdos raj.: Vaisių sandėlio - šaldytuvo su administracinėmis patalpomis elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Laistų k., Dovilų sen., I-o etapo darbai.
• Klaipėdoje: Nemuno kelyno EC elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Nemuno g.
• Panevėžio r.: Ūkininko sodybos elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Girelės k.

2012 metai

• Šilalės r.: Kompostavimo aikštės elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Paneročio k.
• Kauno m.: Prekybos patalpų elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų ir elektros įrenginių iškėlimo, A. Kriščiukaičio g. 14.
• Vilniaus m.: Šviesoforo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ir elektros įrenginių iškėlimo, Viršilų g., Pilaitės pr.
• Vilnius: Daugiabučių gyvenamųjų namų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų.
• Vilniaus m.: Paslaugų paskirties patalpų elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Guobų g., Daniliškių km.
• Panevėžio r.: Gyvenamojo namo elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų Oželių k.
• Lazdijų r.: Gyvenamojo namo elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Šlavantų k.
• Vilniaus r.: Administracinio pastato su sandėliu elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Minsko pl. 59, Kuprioniškių k., Nemėžio sen.
• Kėdainių r.: Sandėlio elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Pelėdnagių k.
• Panevėžio r.: Ūkininko sodybos elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Molainių k.
• Klaipėdos m.: Sandėlio su administracinėmis patalpomis elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Pramonės g. 10.
• Kaune: Gyvenamųjų namų elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Mikalinės aklg.
• Vilniaus m.: Bibliotekos elektros tinklų iškėlimo ir bibliotekos elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų, Žirmūnų g.6.
• Kėdainių r.: Sandėlio elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Tubių k.
• Panevėžio m.: Turgaus elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Ukmergės g.
• Kėdainių r.: Gyvenamojo namo elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Juodžių k.
• Vilniuje: Prekybos centro elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Viršuliškių g.30.
• Vilniuje: Komercinių patalpų komplekso, viešbučio, administracinių biuro patalpų ir daugiabučių pastatų, elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Kernevės g.
• Klaipėdos r.: Gyvenamojo namo elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Gedminų k.
• Vilniaus m.: Patalpų elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Kaukysos g. 18.
• Vilniuje: Administracinių-gamybinių pastatų elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, Žarijų g. 4.
• Vilniaus m.: Gyvenamojo namo elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų ir elektros įrenginių iškėlimo, Odminių g. 14.
• Vilniaus m.: Šviesoforo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ir elektros įrenginių iškėlimo.

Jiezno miesto architektūra ir kultūros paveldas

Jiezno miesto architektūra nėra labai įvairi ir dauguma pastatų nepasižymi originaliomis detalėmis. Tačiau vertingiausias pastatas yra barokinė bažnyčia su unikaliais smuiko formos langais bei puošniais interjerais. Taip pat išsiskiria originalūs kapinių vartai-varpinė bei gerų proporcijų kapinių koplyčia. Įdomus yra malūnas, kurio pirmasis aukštas ir viena pusė sumūryta iš raudonų plytų, o kita dalis - medinė.

Jiezno bažnyčia - vertingiausias architektūros paminklas.

Iš Jiezno dvaro pastatų vertingiausias - kumetynas, su nežymiai pakeista plano struktūra. Galima pastebėti ir profesionaliai rekonstruotų ar suremontuotų mūrinių tradicinės architektūros statinių (vaistinė ir poliklinika Vytauto g., mokykla-internatas Nepriklausomybės a.). Gausu tradicinės liaudiškos architektūros medinių namų, būdingų nedideliems miestams ir miesteliams. Jie vientiso ir sudėtinio tūrio, su prieangiais ar mezoninais. Visuomeninės paskirties mediniai pastatai - monumentalaus tūrio, sudėtingesnės plano struktūros.

Dvarų sodybos Jiezno apylinkėse

Jiezno apylinkių dvarų sodybų pastatai labai nugyventi arba perstatyti. Pagrindiniai, visų trijų dvarų sodybų gyvenamieji namai yra labai skirtingi. Paprasčiausių formų ir geriausios fizinės būklės yra Kašonių dvaro sodybos namas su mezoninu, kurio architektūra artima miestiečių namams. Jundeliškių dvaro sodybos namas - būdingas tradicinio provincijos medinio dvarelio pavyzdys - su klasicistinių formų portiku. Originalumo namui teikia galinis priestatas su užapvalintomis sienomis. Verbyliškių dvaro sodybos namas pasižymi stilinei architektūrai būdingomis detalėmis - išraiškingais piliastrais ir rustais, plačiais profiliuotais langų apvadais.

Pandėlio miestelio architektūra ir kultūros paveldas

Tyrinėta Pandėlio miestelio architektūra ir vietovės, kuriose stovi sakraliniai pastatai bei yra išlikusios dvarų sodybos. Tai Kazliškis, Kazliškėlis, Bogdalava, Lailūnai ir Radžiūnai. Sakraliniai pastatai stovi Pandėlyje, Kazliškyje ir Radžiūnuose; dvarų sodybų trobesių išliko Pandėlyje, Kazliškėlyje, Bogdalavoje ir Lailūnuose.

Svarbiausios Pandėlio urbanistikos paveldo vertybės

Svarbiausios Pandėlio urbanistikos paveldo vertybės - išlikę istorinio gatvių tinklo elementai: dvi pagrindinės susikertančios gatvės, su aikšte tarp jų, akligatvis bei dvaro sodybos vieta. Šiuo metu, Pandėlio plano struktūrą formuojančios gatvės, veda į centrinę aikštę ir vingiuodamos įvairiomis kryptimis, jungia miestelį su gretimomis ar tolimesnėmis vietovėmis. Tarp dvaro sodybos ir kapinių suformuotos dvi aikštės: centrinė (pietinė) miestelio aikštė, prie kurios stovi bažnyčia bei svarbiausi visuomeninės paskirties statiniai ir erdvi aikštė - stadionas šalia mokyklos.

Miestelio reljefas vietomis banguotas, gatvių tinklas mišrus, sudarytas iš lenktų ir tiesių, gana taisyklingų linijų. Dominuoja sodybinis gatvių apstatymas, tačiau yra ir daugiabučių gyvenamųjų namų. Svarbiausi iki šių dienų išlikę Pandėlio kultūros paveldo objektai - katalikų bažnyčia, parapijai priklausantys trobesiai bei dvaro sodyba, sutelkti pietinėje miestelio dalyje.

Architektūriniai ypatumai

Bažnyčia - santūrių klasicistinių formų, kurias pagyvina barokui būdingi ovalo formos langeliai; interjero vientisumą ardo reljefiniais gipso lipdiniais marginti langų angokraščiai - svetimas elementas santūrioje klasicistinėje sakralinio pastato erdvėje. Klebonijos architektūra nesudėtinga; šiuo metu jos eksterjeras labiau primena daugiabutį namą nei kleboniją. Pastatas turi didesnę istorinę nei architektūrinę vertę.

Iš buvusių Pandėlio dvaro sodybos pastatų išliko tik medinis ūkinis trobesys ir akmens mūro tvarto liekanos. Medinis ūkinis trobesys - tai svirnas ir kluonas, jungiami dvišlaičiu stogu. Už medinio ūkinio trobesio, statmenai jam, pastatyti akmens mūro tvartai. Šalia ūkinių pastatų plyti didžiulis tvenkinys, per kurį buvo nutiesti vamzdžiai iki kitoje pusėje stovėjusio bravoro. Išliko bravoro rekonstrukcijos projektas, kurį 1935 m. parengė diplomuotas statybos inžinierius Povilas Litas. Tarpukariu, už tvenkinio pietinio kranto pastatyta pieninė.

Kazliškėlio dvaro sodyba

Kazliškėlio dvaro sodyba įkurta Nemunėlio upės kairiajame krante. Iki šių dienų išliko tik oficina (ūkvedžio namas), svirnas, tvartas ir parko bei alėjų fragmentai. Rūmai buvo vertingas liaudiškojo klasicizmo medinės architektūros pavyzdys. Ūkvedžio namas - originalios medinės architektūros pavyzdys; jo eksterjere persipina etninės architektūros formos ir tradicinis dekoras bei klasicizmui būdingi bruožai, perimti iš mūrinės stilinės architektūros. Svirno architektūra artima ūkvedžio namui. Jis monumentalių etninių formų, su stilinei architektūrai būdingomis detalėmis.

Kiti dvarai

Lailūnų dvaro sodybos (priklausiusios Mykolui Komarui) vietoje tarpukariu įsikūrė Akvilė ir Jonas Petruliai. Teigiama, kad dvaro namas sudegė, neliko ir kitų dvaro pastatų. 1921-1924 m. Petruliai pasistatė namą, kuris sovietmečiu nusavintas ir jame įrengta septynmetė mokykla.

Bogdalavos dvaro sodyboje liko motorinis malūnas. Malūno įrengimo projektą (dvaro sodybos pastate) 1935 m. parengė diplomuotas statybos inžinierius Povilas Litas.

Kazliškio bažnyčia

Kazliškio bažnyčios ir parapijos trobesių kompleksą sudaro bažnyčia, varpinė, šventoriaus tvora su vartais, klebonija ir špitolė. Bažnyčia - istorizmo laikotarpio pastatas, kuriame susipina stilinės ir etninės architektūros bruožai; interjere - originaliai išspręsta lubų konstrukcija. Varpinė lakoniškų formų, tradicinės liaudiškos architektūros. Klebonija nesudėtingos architektūros, artimos gyvenamajam namui. Špitolė nesudėtingos liaudiškos architektūros, būdingos nedideliems miesteliams.

Kultūros paveldo objektai

Svarbiausi Pandėlio valsčiaus kultūros paveldo objektai yra Pandėlio bažnyčia ir špitolė, Kazliškio bažnyčia, varpinė ir klebonija, Radžiūnų kapinių koplyčia; urbanistine išliekamąja verte pasižymi senieji Pandėlio miestelio plano struktūros elementai. Dalines kultūros paveldo vertingąsias savybes išlaikė senosios dvarų sodybos ir jų trobesių fragmentai. Svarbią išliekamąją istorinę bei ikonografinę vertę turi išnykusių pastatų nuotraukos bei projektai.

Pandėlio miestelio mediniai namai yra gana tradicinės architektūros, būdingos nedideliems provincijos miesteliams. Kultūros vertybės požymių turi trobesiai, išlaikę senąjį fasadų apkalimą, autentiškus mažus skliautų langelius ar langus su langinėmis, apvadais bei drožinėtomis prikaltėmis. Mūrinis vertingiausias statinys - senoji raudonų plytų mokykla, išlaikiusi autentišką eksterjerą. Išskirtinis Pandėlio miestelio bruožas - išpuoselėta ir estetiškai sutvarkyta mokykl...

Jiezno ir Stakliškių valsčių apranga XIX a.

Jiezno ir Stakliškių valsčiai užima ganėtinai didelę teritoriją, tačiau joje abiejų valsčių kaimo žmonių apranga turi daug bendrų bruožų. Tuo pačiu pastebėti ir skirtumai nuo aplinkinių teritorijų. Straipsnyje aptariami XIX a. antros pusės ir XX a. pradžios Jiezno ir Stakliškių valsčiuose dėvėti moterų, vyrų ir vaikų drabužiai: jų medžiagos, pasiuvimas, spalvinių derinių ir puošybos ypatumai.

Moteriška apranga

Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Jiezno, Stakliškių valsčiuose moterišką aprangą XIX a. sudarė tos pačios dalys: marškiniai, sijonas, liemenė, prijuostė, juosta, apavas, žiemą - šilti drabužiai. Puošti raudonų siūlų įaudimais ar baltais, raudonais siuvinėjimais moterų marškiniai iki XX a. pr. buvo viršutiniu išeiginiu drabužiu ir dėvėti su puošniomis liemenėmis. XIX a. išeigai vilkėti iš tiesių palų siūti dvinytai austi vilnoniai ryškių spalvų daugiausia languoti sijonai, rečiau - išilgai ar skersai dryžuoti.

Šiose apylinkėse paplitę vasariniai lininiai sijonai labai dažnai smulkiai languoti mėlynais ir baltais vienodo dydžio langeliais ir apačioje puošti ryškių spalvų siūlais įausta maždaug plaštakos pločio juosta. XIX a. pab.-XX a. pr. keičiantis madai, drabužių fasonai palaipsniui artėjo prie miesto mados. Pradėti vilkėti kirpti „į klynus“ vadinamieji vienspalviai sijonai. Prie jų moterys, eidamos į bažnyčią, ant ilgomis rankovėmis marškinių jau vilkdavosi medvilninio, šilkinio pirktinio audinio palaidines ar vilnonius, pusvilnonius švarkelius, ant kurių ištraukdavo marškinių apykaklę ar prisisegdavo atskirai pasiūtą ir išsiuvinėtą.

Baltas linines ar kelių spalvų dryžuotas, languotas prijuostes tuo metu pakeitė dažniausiai juodos, pažemiuose augaliniais ornamentais įvairiaspalviais ryškiais siūlais siuvinėtos. Jų siuvinėjimo centrai buvo Prienai ir Jieznas. Tokios prijuostės dėvėtos maždaug iki XX a. vidurio. Tamsaus aksomo apvadais puoštas pilko milo sermėgas pakeitė tamsūs įliemenuoti, pakulomis ar vata pašiltinti apsiaustai, vadinti „elgerkomis, algierkomis“ ir siūti su ties pečiais parauktomis rankovėmis.

Skirtingai nei likusioje Dzūkijos dalyje, šių valsčių aprangos ypatumu laikytinos ir greta dvipalių labai dažnai dėvėtos vienpalės baltos, ilgos vasarinės skaros - drobulės, galuose puoštos, raudonų ar raudonų ir geltonų siūlų įaudimais ir prisiūtais pinikais.

Galvos danga rodė moters šeiminį statusą. Moterys po skarelėmis dėvėjo siūtas iš audinio, piniko, nėrinio kepurėles su siuvinėjimais ar raukiniais, karoliukais, kaspinėliais puošta priekine dalimi ar atskirai prie skarelių rišosi pasiūtus antkakčius. Antkakčiai, kaip skiriamoji ir tradicinė svočių galvos puošmena, dar dėvėti XX a.

Vyriška apranga

Vyrų kasdieninį vasarinį apsirengimą iki Pirmojo pasaulinio karo sudarė baltos kelnės ir užleisti ant kelnių marškiniai, sujuosti juosta. Liemenės buvo dėvimos ant nesukištų į kelnes marškinių. XX a. I p. išeigai buvo siuvami naminio, retai pirktinio vilnonio tamsaus audinio kostiumai, marškiniai kišami į kelnes. Susijuosimui naudoti odiniai diržai, o ne juostos.

Leidyklos "Versmė" veikla ir netektys

Artėjant 2025-ųjų pabaigai, norime pasidžiaugti leidyklos svetainės Versme.lt lankomumu - per 24 metus nuo svetainės įkūrimo 2001 11 07 ji jau sulaukė daugiau kaip 1 mln. 800 tūkst. gruodį (jis dar nesibaigė) - 12 520 lankytojų.

2026 m. sausio 17 d. mirė „Versmės“ leidyklos redaktorius, literatūrologas, kritikas, pedagogas, vertėjas dr. Jonas Linkevičius (1927 01 01 - 2026 01 17). „Versmės“ leidykloje redaktorius J. Nuoširdi užuojauta dukrai, anūkams, globėjai p.

2026 m. sausio 2 d. mus paliko monografijos „Kelmė“ sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius Alfonsas Alijošius (1939 12 28 - 2026 01 02). Inžinierius A. Alijošius dar 2011 m. ėmėsi iniciatyvos parengti ir išleisti monografiją apie savo gimtąjį kraštą. Nuoširdi užuojauta dukterims, seseriai p. Janinai, prof.

tags: #krisciukaicio #g #administracines #patalpos