Kristinos Apartamentai: Plytų Interjero Įkvėpimai Lietuvoje

Plytos interjere - tai klasika, kuri visada išlieka aktuali. Jos suteikia namams jaukumo, šilumos ir autentiškumo. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius Kristinos apartamentų projektus Lietuvoje, kuriuose plytos vaidina svarbų vaidmenį kuriant unikalų ir stilingą interjerą.

Lofto Apartamentai Panevėžyje: Industrinis Stilius su Plytų Akcentais

Kristinos Jakubauskienės projektuoti 95 m² lofto apartamentai Panevėžyje - tai buvusios Elektrotechnikos gamyklos naujam gyvenimui prikeltos erdvės 4 asmenų šeimai. Užsakovai nuo pat pradžių žinojo, kad naujų namų nori industrinio stiliaus. Šį norą įgyvendinti lengvino buvusios gamyklos brutalios konstrukcijos, kurios tiesiogiai koreliavo su industriniu stiliumi.

Pagrindinis argumentas padiktavęs interjero koncepciją - nedidelis natūralaus apšvietimo srautas dėl langų trūkumo. Šis trūkumas tapo privalumu, nes užsakovai pageidavo naktinio miesto atmosferą kuriančios aplinkos. Taip interjere atsirado fasadinių plytų siena, interjeriniai vitrininiai langai, fasadinio apšvietimo elementai, priešgaisrinės fasadinės kopėčios virtuvės antresolėms pasiekti.

Jaukumas susikūrė neryškaus lokalaus apšvietimo pagalba, išryškinant naktinio miesto atmosferos sumanymą. Išskirtiniu interjero kolorito ir dekoro elementu tapo piešinys ant sienos pagal Algimanto Kriščiūno grafikos darbą „Aqualung kiss“. „Aqualung kiss“ įnešė į interjerą sodrių spalvų, kaip tamsiai mėlyną, rūdžių oranžinė, samanų žalia.

Pagrindinė gyvenamoji erdvė 60m² ploto ir 4,5m aukščio stačiakampio tūris, o 7m² ploto virtuvė įrengta buvusioje pramoninio lifto šachtoje. Trys miegamieji kambariai sukelti vienas ant kito, lyg jūriniai konteineriai su įstiklintu fasadu, sukuria interjerui nepaprastumo įspūdį ir aukštą patalpą sudalina į jaukius miegamuosius. Į antrame aukšte esančius miegamuosius patenkama atskirais laiptais, kas suteikia kiekvienam šeimos nariui atskirą ir privačią erdvę.

Lofto apartamentų interjeras su plytų siena

Istorinio Paveldo Apartamentai Žvėryne: Klasika ir Prabanga

Nuomojamas butas yra kurorto aura alsuojančioje Birutės gatvėje, šalia Neries upės ir Vingio parko. Butas - pirmajame mūšiniame name Žvėryne. Kaip rašoma jame, trijų aukštų istorinio paveldo pastate esantys ištaigingi apartamentai mena turtingą pastato istoriją, skaičiuojančią savo gyvavimo metus nuo 1860 m. Tai - pirmas mūrinis namas Žvėryne ir pirmoji akmenimis grįsta Birutės gatvė.

2019 metais pastatas rekonstruotas: įrengtos požeminės automobilių parkavimo aikštelės, liftai, terasos, moderni šildymo sistema, vėdinimas. Klasikinio eksterjero fasadą puošia restauruotos senovinės plytos, architektūrinės detalės, įspūdingo aukščio arkiniai langai ir aukštos lubos, erdvūs holai bei storos apartamentų sienos. Teritoriją juosia klasikinio stiliaus tvora, joje parinkta prancūziško sodo augmenija.

Šviesos pripildytuose apartamentuose yra didelė svetainė, valgomasis ir virtuvė. Taip pat poilsiui suplanuoti trys miegamieji, yra dvi vonios. Išskirtinis buto akcentas, pabrėžiantis šio būsto prabangą - itin aukštos vidaus durys.

Pacų Rūmų Istorija ir Rekonstrukcija: Plytos Architektūroje

Pacų rūmų istorija siekia XV a. pabaigą, kuomet pastatus šioje vietoje valdė didikai Astikai. Po daugybės peripetijų, rūmai atiteko LDK etmonui Mykolui Kazimierui Pacui, kuris sujungė juos į vieną didingą rūmą. Didžiąsias rekonstrukcijas vykdė tie patys meistrai, kurie dirbo prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios Antakalnyje - architektas Janas Zaora, skulptorius Pietro Pertis ir tapytojas Michelangelo Pallonis.

XVIII a. vidurio Vilniaus gaisrai ir po jų vykę ansamblio rekonstrukcijos bei remontai iškilių XVII a. meistrų puošybą beveik visiškai sunaikino, nors architektūriniai tyrimai parodė, kad baroko laikų sienų mūrų išliko ne tiek jau ir mažai.

2014 m., apsisprendus restauruoti ir viešbučiui pritaikyti Pacų rūmus, kaip ir dera paveldo objektuose, atlikti archeologiniai, architektūriniai ir polichrominiai tyrimai. Architektų ir restauratorių tikslas buvo kiek įmanoma rūmus atkurti tokius, kokie šie buvę Pacų giminės klestėjimo laikotarpiu, kuris truko pusantro šimto metų. Remiantis atliktais tyrimais, surastais analogais, buvo atkurta stogų geometrija.

Visų pirma, buvo surasta plytų degimo krosnies liekanų. Dalis surastų autentiškų mūrų fragmentų uždengti ir palikti ateities kartoms, kai kurie fragmentai eksponuojami naujame viešbučio korpuse. Pavyzdžiui, XVI amžiaus skliautiniai rūsiai ir laiptai tapo SPA centro dalimi.

Pacų Rūmų Rekonstrukcijos Etapai
MetaiĮvykis
XV a. pabaigaPastatus valdo didikai Astikai
1667 ir 1673 m.LDK etmonas Mykolas Kazimieras Pacas įsigyja namus
XVIII a. vidurysVilniaus gaisrai sunaikina didžiąją dalį puošybos
2014 m.Pradedami restauravimo ir pritaikymo viešbučiui darbai

Svarbūs konkretūs techniniais sprendiniai, kaip įvesti naujas pertvaras, nepažeisti autentiško kambarių dekoro, polichromijos, lipdybos. Pastato evoliucija - jame galima rasti gotikinio periodo, renesanso, baroko pėdsakų - tęsėsi iki XX a. pradžios. Tik tuomet nusistovėjo toks vaizdas, koks išlikęs iki šių dienų.

Parenkant istorinius komplekso fasadų spalvą, remtasi tyrimų medžiaga ir rastais autentiško tinko bei dažų fragmentais. Į Didžiąją gatvę atgręžtame fasade eksponuojama gotikos laikotarpio tinko fragmentų. Istorinių pastatų korpusų stogai dengti čerpėmis, naujiems korpusams iš kiemo pusės pristatyta atvira itališka kolonada, atvertos užmūrytos buvusios istorinės arkados, istorinio rūmų korpuso arkados motyvas, naudojant skirtingo storio keraminius fasadų elementus, perteiktas ir naujos architektūros korpusų fasaduose.

Viešbutyje „Pacai“ veikia du restoranai, keturios konferencijų salės, sporto erdvė ir SPA. Čia įrengti 99 kambariai ir 6 apartamentai.

Pacų rūmų interjeras

Kiti Interjero Projektai Lietuvoje: Plytos ir Autentika

Lietuvoje galima rasti ir daugiau įdomių interjero projektų, kuriuose plytos vaidina svarbų vaidmenį. Pavyzdžiui, rekonstruotas butas Užupyje, kuriame pagrindiniu akcentu tapo balkiai ir seno namo plytos, pavirtusios išryškintomis puošmenomis. Taip pat apleistas grūdų sandėlis virto erdviu loftu, kuriame pavyko išsaugoti autentiškas raudonas plytas.

Senamiesčio būstas buvo pritaikytas šiuolaikiniam patogiam gyvenimui. Buto būklė - kritinė „Namo būklė buvo kritinė, - pasakojo Adelė apie pirminę buto būklę. Remontas čia nebuvo darytas turbūt nuo namo pastatymo laikų, ir vis teptas naujas sluoksnis aliejinių dažų. Vietomis buvo išbyrėjęs tinkas, sienos padengtos senais, riebalų sluoksniu pasidengusiais aliejiniais dažais - vietomis net iki 4 sluoksnių“.

Kaip prisimena buto renovacijos autorė, sunkiausias buvo kiauro daugiabučio stogo atnaujinimas, taip pat daug neaiškumų kėlė ir senas vamzdynas, prie kurio meistrai vengė kišti rankas. Buvo pašalinti seni dažai, numuštas trupantis, atšokęs tinkas. Tuomet buvo naujai tinkuojama, apdailinama dekoratyviniu molio tinku su spalva. Lubos dažomos. Taip pat naujai atvestas vanduo ir nuotekų vamzdžiai, įrengta nauja elektros instaliacija. Toliau sekė senų grindinių lentų pašalinimas, grindų lyginimas, grindinio šildymo instaliavimas, parketo sudėjimas.

Virtuvėje nuo kamino numuštas tinkas, atidengtos plytos nušveistos ir nulakuotos, kad nebyrėtų. Siekė unikalumo: todėl labai norėjosi išryškinti natūralų buto grožį - aukštas lubas, originaliai buvusią juostą palei lubas, dabar jau kiek neįprastą išplanavimą, didelius langus.

Interjero projektavimo klaidos | Interviu su Deimante Uleckyte

tags: #kristinos #apartamentai #plytu