Nors problemos dėl pelėsio, rodos, neturėtų varginti civilizuotų šalių piliečių, tačiau realybė yra kitokia. Alergiją dėl pelėsio patiria daugybė žmonių iš viso pasaulio.
Apie tai, kokį poveikį sveikatai daro blogas vėdinimas patalpose, kalbėjomės su prancūzu dr. Michel Thibaudon, tiriančiu grybų sporas (pelėsį) ir jų sukeltos alergijos raišką. Europos aerobiologų asociacijos prezidentas, Prancūzijos nacionalinio aerobiologinių stebėjimų tinklo (RNSA) vadovas dr. Michel Thibaudon tiria lauko ir patalpų grybų sporas (pelėsius) bei alerginio rinito raišką žmonių populiacijoje.
Pelėsis - dažnas patalpų alergenas
Mokslininkas sako, kad apskritai aerobiologų darbas - ieškoti alergijos sukėlėjų. Būtent patalpų alergenas pelėsis dažniausiai yra kaltas dėl nepraeinančio slogavimo. Neatsitiktinai pirmiausia pelėsį aptinkame vonios kambaryje ar virtuvėje, taip pat ant išorinių buto sienų.
Pelėsiai dauginasi sporomis, o šios plinta oru. Maži sporų kiekiai sveikatai yra nepavojingi, tačiau kur kas pavojingesni, kaip teigia dr. M.Thibaudon, yra grybų augimo metu išskiriami toksinai.
Aplinkos užterštumas ir alergijos
Pagerėjusi gyvenimo kokybė ir išsiplėtusi demografija neapsaugo nuo pelėsio atsiradimo patalpose. Dr. „Aplinkos užterštumas ir alergija yra glaudžiai susiję“, - teigia mokslininkas aerobiologas ir įvardija tris pagrindines problemas, sukeliančias alerginį rinitą:
- Pirma, aplinkos tarša lemia alergenų modifikaciją.
- Antra, dėl aplinkos užterštumo kinta bronchų funkcionavimas.
Tačiau situacija, anot dr. M.Thibaudon, nėra beviltiška ir „gelbėtis“ nuo pelėsio ne per vėlu. Dabar sukurta ir pakankamai veiksmingų priemonių kovoti su pelėsiu.
Ką daryti, jei namuose atsirado pelėsis?
Aerobiologų vaidmuo ir tyrimai
Dr.Michel Thibaudon, kaip ir dauguma jo kolegų, mano, kad pagrindinis aerobiologų tikslas - dirbti nuo alergijos kenčiančių žmonių labui, padėti jiems apsisaugoti, t. y. užkirsti kelią alergijų atsiradimui, o ne tik rūpintis sveikatos būkle. Tikslą pasiekti padeda mokslininkų - klimatologų, fizikų, matematikų, biologų, agrokultūros ir kt.
„Mūsų atliekami tyrimai yra ne tik tam tikrų sričių tyrimai, jie priklauso nuo daugybės parametrų, nuo iškeltų tikslų, siekio padaryti poveikį tam tikroms sritims, - pasakoja Europos aerobiologų asociacijos prezidentas.
Švietėjiška veikla ir prevencija
Aerobiologų darbas neapsiriboja tik alergenų identifikavimu. Šios srities mokslininkai dirba švietėjišką darbą ir moko žmones, kaip pagerinti oro kokybę ir paruošti aplinką, tinkamą gyventi alergiškiems žmonėms, vykdo prevencines, edukacines programas, teikia naudingą informaciją įvairioms tarnyboms.
Aerobiologija - naujas mokslas
Dr. M. Aerobiologija yra naujas mokslas, apimantis keleto, daugiausia dešimties metų praktiką. Prieš 20-30 metų niekas nedarė aerobiologinių tyrimų. Tai labai konkreti mokslo šaka. Aerobiologijos mokslas, kaip ir dauguma kitų, reikalauja nemažai investicijų.
Aaerobiologų tyrimai teikia naudą ir kitoms, ne tik sveikatinimo, sritims. Mokslininkas pateikė du aerobiologijos ir agrokultūros tiesioginio ryšio pavydžius.
Aerobiologijos tyrimai Lietuvoje
Šiaulių universitetas yra vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, vykdanti aerobiologijos mokslo tyrimus. Universiteto tyrėjų grupė, kuriai vadovauja Šiaulių universiteto mokslo instituto direktorė prof. Ingrida Šaulienė, nuo 2003 m. 2014 m.
tags: #kuo #blogos #nevedinamos #patalpos