Šiame straipsnyje aptariamos patalpų valymo plotų normos savivaldybės biudžetinėse įstaigose Lietuvoje, jų teisinis reglamentavimas ir darbuotojų teisės. Daugeliui įstaigų, ypač švietimo sektoriuje, kyla klausimų dėl valytojų etatų skaičiaus nustatymo ir valymo plotų normų.
Straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kokie teisės aktai reglamentuoja šią sritį, kokios yra darbuotojų teisės, ir kaip turėtų būti apmokamas darbas, kai padidinamas valymo plotas.
Teisinis Reglamentavimas
Atsakydami į Jūsų paklausimą paaiškiname, kad Lietuvos Respublikos teisės akto, kuris įtvirtintų patalpų valomojo ploto normas, nėra. Teisės aktų, kurie reglamentuotų valytojų valomo ploto normas, šiuo metu nėra, jos buvo sovietmečiu.
Tačiau, mokyklose, kurios pavaldžios Švietimo ministerijai, reglamentuotas valymo plotas 1 etatui - 650 kv. metrų (Švietimo ir mokslo ministro įsakymas 2003-01-09 Nr.). Etatų skaičius nustatomas pagal įstaigos valomo ploto normatyvus (550 kv. m - 1 etatas). Sandėliams ir sandėliukams, archyvams, kitoms pagalbinėms patalpoms taikomas koeficientas - 0,25.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad išdirbio normos nustatomos vadovaujantis Darbo kodekso 188 straipsniu.
Kaip nustatyti gyvenamųjų patalpų valymo paslaugų kainą (žingsnis po žingsnio vadovas)
Darbo Užmokestis ir Darbuotojų Teisės
Iš paklausimo turinio sprendžiame, kad Jūsų mokyklos administracija neteisingai atsisakė mokėti papildomą darbo užmokestį už padidėjusį patalpų valomą plotą. Darbo kodekso 197 straipsnis nustato, kad atvejais, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, palyginti su nustatoma norma, už darbą jam mokama proporcingai daugiau. Konkretūs darbo apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ar darbo sutartyse.
Jei darbuotojas valo didesnį plotą nei nustatyta norma, jam turi būti mokamas didesnis darbo užmokestis. Darbo sutartyje turėtų būti nurodytas konkretus valymo plotas, už kurį darbuotojas atsakingas.
Pavyzdžiui, jei valytoja valo virš 940 kv.m. plotą, plius nuiminėja atspaustus laikraščius, plius žiemą kasa sniegą, tai akivaizdu, kad darbo krūvis yra didelis ir turėtų būti atitinkamai kompensuojamas.
Nemokamos Atostogos
Nemokamų atostogų suteikimo tvarka yra reglamentuota Darbo kodekso 184 straipsnyje. Tokios atostogos suteikiamos darbuotojams, auginantiems vaikus iki 14 metų, darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalųjį, bei kitais, šiame straipsnyje nurodytais atvejais. Nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.
Svarbu žinoti, kad darbdavys negali priversti darbuotojo imti nemokamas atostogas, jei nėra teisinio pagrindo.
Praktiniai Pavyzdžiai ir Situacijos
Dažnai pasitaiko situacijų, kai valytojai dirba už du ar tris žmones, o jų darbo krūvis neatitinka gaunamo atlyginimo. Tokiais atvejais, darbuotojai turėtų kreiptis į administraciją dėl darbo krūvio peržiūrėjimo ir atlyginimo padidinimo.
Jei administracija nereaguoja, darbuotojai gali kreiptis į darbo inspekciją arba teismą, kad apgintų savo teises.
Štai pavyzdys, kaip gali atrodyti valymo normų paskirstymas:
| Patalpos Tipas | Plotas vienam etatui (kv. m) |
|---|---|
| Mokyklos | 650 |
| Sandėliai ir archyvai | Koeficientas 0,25 |
| Biurai | 550 (rekomenduojama) |
2021 m. gegužės 11 d. Lietuvos valstybinė darbo inspekcija (VDI) atsakė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkei Kristinai Krupavičienei į jos paklausimą dėl valymo įstaigų darbuotojų darbo krūvių.
Savo rašte K.Krupavičienė atskleidė pasibaisėtinas darbo sąlygas Lietuvos valymo įstaigose, kuriose vienas darbuotojas privalo per 40 min. išvalyti 2000 kv. metrų patalpas. Kadangi tai padaryti per tokį trumpą laiką neįmanoma, darbuotojai dirba viršvalandžius už kuriuos nemokama. Be to, dažnai darbuotojai yra įdarbinami nepilnu etatu, p jų atlyginimas tėra 390 eurų „į rankas“ t.y. mažiau nei privaloma mokėti minimali alga.
K.Krupavičienė priminė, kad Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ dar 2020 m. vasario 8 d. „Nutarime pažymėjome, kad Darbo kodekso 34 straipsnio 2 dalis leidžia darbo funkciją papildomai apibrėžti kituose dokumentuose - pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše, tačiau praktikoje dažnais atvejais minėti dokumentai nedetaliai apibrėžia darbuotojų darbą ir darbuotojams lieka neaiški jų įsipareigojimų kiekybinė išraiška, išdirbio norma.
Dėl šių priežasčių darbuotojui primetama vis daugiau naujų darbo funkcijų ir (arba) mažinant darbuotojų skaičių (optimizuojant darbą) didinamas darbų mastas tai pačiai darbo funkcijai. Šiandien darbo teisėje galiojantis sutarties laisvės principas sudaro sąlygas darbdaviams vienašališkai keisti darbo sutarties sąlygas nepaisant darbuotojų, kaip silpnesniosios darbo sutarties šalies, interesų.
Galiojančiame teisiniame reguliavime darbo norma ar darbo krūvis nėra būtinoji darbo sutarties sąlyga ir tai leidžia ją keisti be darbuotojo raštiško sutikimo ir dėl to darbuotojams nuolat primetamas papildomas darbas didinat jų darbo krūvį, bet nedidinant darbo užmokesčio“, - savo rašte minėjo profesinės sąjungos pirmininkė ir siūlė keisti Darbo kodekso 34 straipsnio 1 dalį numatant, jog darbo sutartyje darbdavys ir darbuotojas privalo susitarti dėl darbo normos, t. y. minimalaus ir maksimalaus darbuotojo darbo krūvio per mėnesį, savaitę ar dieną taip, kad objektyviai tai būtų įmanoma patikrinti.
Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čaponas savo atsakyme rašė, kad VDI išnaudojamoms valytojoms padėti negali, nes šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato kriterijų, pagal kuriuos būtų nustatomi darbuotojų valymo plotai. Valytojų darbo normos įstaigoje galėtų būti įtvirtintos įmonės, įstaigos ar organizacijos vietiniuose norminiuose teisės aktuose ar šalių susitarimu darbo sutartyse.
Darbuotojai tegali kreiptis į darbdavį ir reikalauti užtikrinti tokias darbo sąlygas bei nustatyti adekvačią darbo funkcijos apimtį, kuri darbuotojui (tiek individualiai, tiek darbuotojų grupei) galėtų būti įvykdoma. Be to, darbdavio pareiga yra įrodyti, kad darbo norma nustatyta pagal profesinę riziką, darbo laiko sąnaudas ir darbo funkcijos atlikimo aplinkybes.
Jis pabrėžė, kad, jeigu darbdavys nuspręstų keisti darbo organizavimą, nustatydamas darbuotojui kitokias, negu darbuotojo darbo sutartyje sulygtos, būtinąsias darbo sutarties sąlygas, toks pakeitimas turėtų būti įformintas darbuotojo darbo sutartyje.