Vis dažniau diskutuojame apie bibliotekininko profesijos ateitį. Ar ji išliks? Kaip transformuosis? Informacines paslaugas teikiantiems specialistams prognozuojama „žinių archeologų“ ateitis.
Minint tradicinę Lietuvos nacionalinę bibliotekų savaitę, įdomu ir prasminga dar kartą susimąstyti apie tai, kas yra biblioteka ir ką ji suteikia žmogui, visuomenei bei pačiam bibliotekininkui.
Bibliotekininko Darbo Esmė ir Pokyčiai
Bibliotekininko profesija turi gilias tradicijas. Tačiau ji, kaip ir viskas, ypač XXI amžiuje, labai greitai keičiasi. Kinta dokumentų laikmenos, medijos, kuriomis naudojasi vartotojai.
Šiandien bibliotekoje lankėsi Raseinių lopšelio-darželio „Saulutė“ „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai su priešmokyklinio ugdymo mokytoja Lina Lauceviče. Informacinių paslaugų ir vaikų literatūros skyriaus bibliotekininkės mielai sutiko pagelbėti vaikams ir plačiau papasakoti, kokių žinių ir įgūdžių reikalauja šis darbas. Darželinukai sužinojo, kad bibliotekininko darbas prasideda nuo gražaus ir malonaus bendravimo su skaitytojais ir bibliotekos lankytojais. Bibliotekininkas turi ne tik išduoti ir priimti knygas, bet ir padėti skaitytojui surasti reikiamą informaciją ar literatūrą.
Profesijos samprata prasiplėtė - edukatorius, viešųjų ryšių specialistas, multimedijų dizaineris, IT specialistas, LIBIS administratorius ir t. t. - tapo bibliotekos kasdienybe. Mūsų bibliotekoje šiuos darbus atlieka žmonės, turintys specifinių žinių, neretai savo srities profesionalai, o mažose bibliotekose bibliotekos darbuotojams tenka be tradicinių pareigų atlikti dar ir šias.
2024 m. Pagal 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojusias Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo pataisas bibliotekoms sudaroma galimybė nurašytas spausdintas knygas neatlygintinai perduoti fiziniams asmenims. Informaciją apie atiduodamas nurašytas knygas ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas skelbsime bibliotekos interneto svetainėje.
Kaip Tapti Bibliotekininku: Žingsniai ir Reikalavimai
Pirmiausia reikėtų pasirūpinti savo išsilavinimu ir jeigu dar ne vėlu, pasirinkti bibliotekininkystės studijas. Studijuoti šią programą galima ir universitetuose, ir kolegijose - dažniausiai ji vadinasi „informacijos paslaugos“ arba „bibliotekininkystė ir informacija“.
Būtent tai, jog šios studijos yra glaudžiai susijusios su informacijos apdorojimu ir valdymu, suteikia ir platesnes karjeros galimybes - įgijus aukštąjį išsilavinimą, tiems, kurie nelinkę stovėti vietoje, atsivers ir kur kas daugiau perspektyvų.
Vis dėl to, tiems, kurie žavisi ne skambiais pavadinimais, bet pačia bibliotekininko darbo specifika, tačiau mano, jog rinktis šias studijas jau per vėlu, taip pat neturėtų pamiršti savo svajonės kada nors dirbti knygų apsuptyje. Tuomet nusiteikite, jog teks ne tik daug skaityti, bet ir bendrauti - atėję skaitytojai ne kartą klaus Jūsų nuomonės apie vieną ar kitą kūrinį, tad reikėtų būti pasiruošus kaip įmanoma daugiau atsakymų.
Įvertinusi save, kad man patinka lankytis bibliotekose, stebėti bibliotekininko darbą, domėtis ir skaityti knygas, žurnalus, bendrauti su žmonėmis, nusprendžiau įstoti į V. Kapsuko ,,Kultūros mokyklą‘‘ (dabar Marijampolės miestas), kurioje buvo ruošiami profesionalūs bibliotekininkai. Bibliotekininko darbą dirbu 44 metus. Po vidurinės mokyklos bandžiau soti į anglų kalbą Vilniaus universitete. Pritrūkus šiek tiek balų, gavau pasiūlymą studijuoti bibliotekininkystę ir bibliografiją. Bet nesiskundžiu - man šis darbas patinka. Baigusi Vilniaus Universitetą pasirinkau dirbti Kėdainių viešojoje bibliotekoje. Teko vadovauti jaunimo sektoriui, vaikų literatūros skyriui.
Švietimo įstaigų bibliotekininko darbo specifika, funkcijos dabar yra žymiai platesnės. „Laikams keičiantis, keičiasi bibliotekininko darbo specifika. Mokyklos bibliotekininkas - ir pedagogas, ir psichologas, ir socialinis darbuotojas, ir informacinių technologijų specialistas. Bibliotekos veikla integruota į progimnazijos veiklą.
Labai svarbi yra bendrystė su mokytojais, mokyklos administracija, vaikų tėvais. Čia vedamos integruotos pamokos, knygų pristatymai, garsiniai skaitymai. Kartu su vaikais kūrėme knygų viršelius, piešėme knygų personažus, rašėme laišką bibliotekai. Progimnazijos administracijai skyrus tikslines lėšas naujoms knygoms įsigyti, pirkome rašytojų V.
Bibliotekininko Kompetencijos ir Savybės
Bibliotekininko kompetencijoms nėra ribų. Mes turime galimybę bene pirmieji visose srityse, visuose moksluose ir apie visus dalykus sužinoti viską, kas yra parašyta, atspausdinta, įrašyta įvairiose informacijos priemonėse. Mes žinome kur ir kaip tos informacijos ieškoti ir mokame ją „sugromuliuoti“ ir perduoti kitiems tokia forma, kokia bibliotekos lankytojas paprašys.
Koks yra profesionalus bibliotekininkas? Kantrybė, labai daug jos reikia. Vaikai - mažiausia problema, bet kartais tenka sakyti tuos pačius dalykus daug kartų, pavyzdžiui, sakinį „Eikite pro rudas duris ir į kairę“ turiu pasakyti per dieną kokius penkiasdešimt kartų, nes žmonės pasiklysta pas mus atėję. Labai daug to pasikartojimo, ir jeigu silpna kantrybė, tai ji gali ir trūkti. Reikia pastabumo detalėms, prisiminti kokio nors vaiko vardą arba kokią knygą jis perskaitė, tokios detalės labai patinka skaitytojams, nes jie jaučiasi pamatyti, išgirsti ir tada nori grįžti. Ir šiaip aptarnavimo menas - tai bendravimas su žmonėmis, tai labai svarbu.
Dirbdama šį darbą supratau, kad bibliotekininkas yra visų galų meistras. Buvo toks laikotarpis, kai bibliotekininkas vienu metu turėjo būti ir informacinių bei kompiuterinių technologijų žinovas, viešųjų ryšių atstovas, renginių ir edukacijų specialistas, mokslininkas, konsultantas. Dabar bibliotekos dažnu atveju tam tikroms veikloms jau samdosi atskirus profesionalus. Šis darbas labai kūrybingas, jeigu tik pats nori tokį dirbti. Kad ir kokio aukšto lygio būtų technologijos, be žmogaus jos ne viską gali. Bibliotekininkas gali būti gidu informacijos vandenyne.
Svarbi bibliotekininko savybė - atvirumas. Dirbdamas mokyklos arba vaikų bibliotekoje privalai turėti ryšį su vaiku, jį suprasti, į jį žiūrėti kaip į lygiavertį asmenį, pasižymėti tolerancija bet kokiai informacijai. Jeigu, pavyzdžiui, vaikas skaito tokias knygas, kurios tavo požiūriu nėra vertingos, tu turi priimti tai, vertinti, kad skaito, o ne sakyti: kokį tu čia šlamštą skaitai. Galbūt pasiūlyti kokias nors geresnio turinio knygas, kai jau užmezgi ryšį ir skaitytojas jau tavimi pasitiki. Bibliotekininkas turi būti ir psichologas, ir literatūros žinovas, naujų ir senų knygų žinovas. Turi mokėti dirbti su žmonėmis, būti tolerantiškas, nes žmonių ateina visokių.
Labai svarbi bibliotekininko misija - parodyti, kaip elgtis su knyga, kad ji turi būti saugoma, tai yra vertybė.
Bibliotekininko Darbo Privalumai ir Trūkumai
Trūkumai:
- Kvailai skambantis ir sunkiai ištariamas profesijos pavadinimas.
- Visuomenės „smegenyse“ susiformavęs nekoks bibliotekininko(-ės) įvaizdis.
- Kenksminga aplinka (dulkės, spausdinimo dažų kvapas, spinduliai nuo kompiuterių).
- Darbas nuobodus, nėra ką veikti, galima sėdėti ir skaityti knygas.
- Bibliotekininkų, lyginant su kitomis profesijomis, yra nedaug, taigi ir politine prasme jie nėra tokie įtakingi bei svarbūs.
Aišku, išvardinsiu ir kitus smulkesnius trūkumėlius... Visuomenės „smegenyse“ susiformavęs nekoks bibliotekininko(-ės) įvaizdis. Ko gero, kai perskaitėte pirmąjį šio rašinėlio sakinį, pagalvojote: „o, Dieve, na ir ką gi gali parašyti ta akiniuota, nemadingai apsirengusi, su pakaušyje susuktu pasišiaušusiu kuodeliu, sena knygų žiurkė... Juk pagalvojote būtent taip, na, prisipažinkite nuoširdžiai? Taigi, nekoks tas įvaizdis... Kenksminga aplinka. Aplink daug knygų, dulkių, spausdinimo dažų kvapas, daug visokių negerų spindulių, sklindančių nuo įjungtų kompiuterių, dauginimo aparatų ir visokių technikų gausos. Na, šiek tiek viso to yra, ypač tiems, kas nemėgsta knygų kvapo. Ši profesija netiks ir tiems, kas yra alergiški knygų dulkėms. Daugelio žmonių yra tokia nuomonė, kad darbas nuobodus, nėra ką veikti, galima sėdėti ir skaityti knygas. Taigi, tie, kurie norėtų rinktis šią profesiją, dėl to, kad esate knygų „graužikai“, klystate, jei galvojate, kad darbe turėsite laiko skaityti knygas. Patikėkite - tam tikrai neturėsite nė minutėlės laisvo laiko, jas teks skaityti namuose. Va, čia tai jau tikrai didelis trūkumas... Na, ir dar vienas mažutis mažuliukas trūkumėlis. Bibliotekininkų, lyginant su mokytojais, gydytojais, ūkininkais, prekybininkais, verslininkais ir t.t., yra palyginus nedaug, taigi ir politine prasme jie nėra tokie įtakingi bei svarbūs, artėjant, pavyzdžiui, Seimo rinkimams. Turbūt, jau pagalvojote: „na ir kas, kokią tai turi reikšmę, renkantis profesiją?“ Ogi tokią, kad politikams mes nerūpime, kadangi mūsų, kaip rinkėjų yra nedaug, taigi, jie nei daug žada, nei daug, tiksliau, nedaug, mums ir duoda... Taigi, tokie tie trūkumėliai. Jie, kaip matėte, tokie smulkūs, kad tiesiog galima nekreipti į juos dėmesio.
O dabar didieji privalumai:
- Bibliotekininko kompetencijoms nėra ribų.
- Bibliotekininko profesija - geriausia galimybė paties bibliotekininko asmenybės tobulėjimui, smalsumui, žingeidumui patenkinti.
- Bibliotekininko profesija leidžia suderinti du labai svarbius, iš pirmo žvilgsnio, atrodo, nesuderinamus dalykus - tradicijas ir modernumą bei naujoviškumą.
- Vienas iš didžiųjų bibliotekininko profesijos privalumų - bendravimas su žmonėmis.
- Karjeros galimybės.
Bibliotekininko profesija - geriausia galimybė paties bibliotekininko asmenybės tobulėjimui, smalsumui, žingeidumui patenkinti. Kaip minėjau, mes bene pirmieji sužinome apie visas mokslo, technologijų, politikos ir daug daug kitų dalykų naujienas, atradimus, išradimus. Taigi, tiek savo žiniomis, tiek savo kvalifikacija, tiek bendrąja kultūra visada turime būti tarsi „vienu žingsneliu“ toliau nei visa visuomenė, tai yra, mūsų klientai. Mes nuolat turime tobulėti, kelti kvalifikaciją. Visa tai be galo įdomu ir sukelia pasididžiavimo jausmą savo profesija. Bibliotekininko profesija leidžia suderinti du labai svarbius, iš pirmo žvilgsnio, atrodo, nesuderinamus dalykus - tradicijas (t.y. tai, kas išlikę ir įsitvirtinę iš seniai) ir modernumą bei naujoviškumą. Mes „prisiliečiame“ prie knygų bei informacijos perdavimo būdų nuo pat seniausių laikų, siekiančių kelis tūkstantmečius ir dirbame su naujausiais technikos bei technologijų pasiekimais, moderniausiomis informacijos kaupimo, saugojimo bei perdavimo priemonėmis. Mes, bibliotekininkai, esame ir vieni pirmųjų pažangių technologijų naudotojai. Patarčiau aplankyti Kauno Medicinos universiteto biblioteką, kurios aplinka ir naudojamos technologijos primena vaizdą iš fantastinių knygų ar filmų apie ateities civilizaciją ir joje vyraujančias technologijas, kurios leidžia žmonėms be pašalinių pagalbos naudotis paslaugomis ar daiktais. Bibliotekos išskirtinumas - neseniai Europoje pasirodžiusi FRID - radijo dažnių informacinė sistema, kuri studentams leidžia naudotis literatūra beveik nebendraujant su bibliotekininkais. Naująją techniką aptarnaujantys inžinieriai teigia, kad ji itin moderni, tokios dar nėra ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje tai dar retenybė. Vienas iš didžiųjų bibliotekininko profesijos privalumų - bendravimas su žmonėmis. Tai, aišku, įpareigoja būti įdomiu, pasitempusiu, gerai atrodančiu, tačiau tuo pačiu ir kukliu bei nepasipūtusiu (stengtis nedemonstruoti savo pranašumo, žinių ir gebėjimų). Visiems, kas myli žmones, kas mėgsta įdomų bendravimą su įdomiais žmonėmis, tikrai ši specialybė pati tinkamiausia. Karjeros galimybės. Tavo kvalifikacija, gabumai, darbštumas, geri darbo rezultatai leidžia pasirinkti daugybę galimybių, specializacijų: informacinių technologijų bei informacinio raštingumo; skaitymo; kultūros paveldo; įvairių skirtingų mokslų srityje; paslaugų suteikimo bei vertinimo; viešųjų ryšių; vaikų ar suaugusiųjų aptarnavimo srityse. Taip pat, įgijus magistro laipsnį, galima tapti skyriaus, padalinio, viešosios bibliotekos, mokyklos, kolegijos, akademinės, mokslinės ar kitos bibliotekos vadovu arba toliau mokytis doktorantūroje ir įgyti daktaro laipsnį, tai yra, tapti mokslininku.
Taigi, man atrodo, privalumai, kadangi jie yra dideli, tikrai nusveria mažutėlius trūkumus, todėl siūlau rinktis garbingą, gražią, įdomią, modernią bibliotekininko profesiją.
Bibliotekos Paslaugos ir Funkcijos
Bibliotekininkai ir kiti informacijos specialistai renka, atrenka, tobulina, tvarko ir prižiūri bibliotekų kolekcijas ir kitas informacijos saugyklas, organizuoja ir kontroliuoja kitas bibliotekų paslaugas ir teikia informaciją skaitytojams.
Profesijos tikslas(-ai): kaupti, tvarkyti, sisteminti ir saugoti informaciją bibliotekoje teikiant ją panaudai ir viešinant, organizuojant kultūrines ir edukacines programas.
Svarbiausios profesijos veiklos sritys:
- Bet kokiu būdu, forma ir laikmena pateikiamos informacijos kaupimas, tvarkymas, sisteminimas, saugojimas ir prieigos užtikrinimas.
- Bibliotekos fondo formavimas: naujų dokumentų rinkos stebėsena, dokumentų atranka pagal bibliotekos funkcijas, profilį ir vartotojų poreikius, dokumentų užsakymas ir įsigijimas.
- Naujai gautų dokumentų aprašymas pagal nustatytas taisykles, dokumentų suskirstymas pagal turinį ir kitus požymius, šių duomenų įtraukimas į elektroninius bibliotekos katalogus, tokiu būdu užtikrinant efektyvią informacijos paiešką.
- Edukacinių, laisvalaikio programų, knygų pristatymo renginių ir susitikimų su autoriais organizavimas.
- Šalies arba krašto dokumentinio paveldo kaupimas, saugojimas, tyrinėjimas, esant būtinybei - restauravimas ir konservavimas, skaitmeninimas, jo aktualinimas ir populiarinimas.
Akademinės, viešosios, technikos, medicinos, mokyklos bibliotekos yra potencialūs darbdaviai.
Specialios katalogavimo ir dalykinimo programos, modernios informacijos ir komunikacijos technologijos ir programos, modernios bibliotekinės technologijos (knygų išdavimo ir grąžinimo savitarnos priemonės), elektroninės informacijos duomenų bazės (elektroniniai katalogai, specializuotos duomenų bazės) yra darbo priemonės.
Profesinės perspektyvos: gali dirbti bibliotekininku įvairiose šalies rajonų, apskričių ar nacionalinėse bibliotekose. Įgijęs daugiau patirties, kėlęs kvalifikaciją įvairiuose kursuose ar įgijęs atitinkamos krypties universitetinių studijų magistro laipsnį gali vadovauti kitų bibliotekininkų darbui.
Bibliotekininkystės Ateitis
Kviečiame susipažinti su dr. Profesijos tapatumo krizė. STRAIPSNIS IŠ 1989-ŲJŲ. Kolegė atrado profesiniame žurnale prieš 30 metų publikuotą straipsnį („Ar bibliotekininkas liks bibliotekininku?” // Bibliotekų darbas, 1989, Nr. 7, p. 21-22), kuriame iškeliamos mintys stebėtinai aktualios ir dabar.
Trumpa santrauka: straipsnio autorių (dabar - kitos šalies bibliotekininkystės atstovų, dėstytojų) nuomone, sąvoka „bibliotekininkas“ ir „biblioteka“ nebeatitinka profesijos ir socialinio instituto turinio. Etimologinė knygų saugotojo samprata - per siaura ir archaiška, nes: 1) bibliotekose - nebe tik knygos, o ir kitų formatų šaltiniai; 2) daug bibliotekų tapo stambiais informacijos centrais; 3) bibliotekos organizuoja socialinę komunikaciją (straipsnyje vadinamą bendravimu; leidau sau pataisyti dabar vartojamu terminu).
Bibliotekomis šie iš esmės socialinės informacijos centrai (toliau - SIC) tebevadinami tik dėl inertiško mąstymo ir konservatyvumo - autoriai siūlytų jas vadinti informotekomis. Pavadinimas, jų nuomone, sąlygotų ir šių įstaigų veiklos kryptis.
Trumpai apibrėžiama pačių bibliotekų krizė ir stingulys: skaitytojus „atima“ TV, sunku konkuruoti su kitomis įstaigomis, bibliotekos neturi ko pasiūlyti savo skaitytojui, sumenkėjo pats bibliotekininkas (kitados buvęs gerbiamas visuomenės atstovas, eruditas virto pilku, visuomenės nevertinamu žmogumi). Nevertinimo požymiai - žemas statusas visuomenėje, maži atlyginimai.
Socialinio statuso pagerinimui autoriai siūlo : 1) pertvarkyti bibliotekų veiklos turinį, peržiūrėti tikslus; 2) tobulinti specialistų rengimą; 3) bibliotekos turi transformuotis į SIC ir tapti patrauklios (holai, įvairi techninė įranga, koncertų salės - visa infrastruktūra turi pasitarnauti ne tik informacijos gavimui, bet ir socializacijai ir bendravimui).
SIC, anot autorių, patys informacijos nekuria, tik ją akumuliuoja, o svarbiausias bibliotekos, kaip socialinio instituto, specifinis bruožas yra metainformacijos (informacijos apie informaciją) kūrimas. Taigi bibliotekos specialisto vaidmuo - tobulinti metainformaciją ir atskleisti socialinės informacijos turinį taip, kad ji visiškai patenkintų visuomenės poreikius.
Pagrindiniai informotekų uždaviniai turėtų būti: 1) tirti tikslinių grupių informacijos poreikius, 2) kaupti, tvarkyti ir skleisti socialinę informaciją; 3) teikti informacijos paslaugas; 4) organizuoti ir valdyti pačias įstaigas.
Tam reikėtų pertvarkyti ir specialistų rengimo procesus. Tuo metu egzistavę studijų planai ir programos, autorių vertinimu, yra atitrūkę nuo realios praktikos, scholastiški arba, atvirkščiai, pasižymintys pernelyg siauru prakticizmu ir primityvumu.
Siūloma vietoje bibliotekininkų bibliografų rengti SIC specialistus, profiliuojant juos į dokumentologus, socinfologus, SIC sistemų technologus ir informvaldybos specialistus. Tai padidintų socialinį ir profesinį prestižą. Visokios veiklos socialinis reikšmingumas ir prestižas, konstatuoja autoriai, priklauso nuo jos reikalingumo ir profesionalumo. Jei profesionalumas žemas, veiklos objektas ir specifika neapibrėžti, o veiklos turinys neaiškus net patiems profesijos atstovams, nekalbant apie visuomenę - aukšto jos įvertinimo net nėra pagrindo tikėtis. Tokia profesija ir bus vertinama kaip pagalbinė, techninė ir antrarūšė.
„Tik radikaliai pakeitę šiuolaikinio bibliotekinio darbo turinį, kompiuterizavę informacijos specialistų veiklą, pasieksime aukštesnio socialinio jos statuso“, - reziumuoja autoriai, baigdami straipsnį samprotavimais, kad šis straipsnis greičiausiai nebus suprastas ir priimtas profesinės bendruomenės.
Per 30 metų bibliotekos tapo, kai kurios ir pasivadino, nebetilpdamos į bibliotekos sąvoką, daugiafunkciais, informacijos, mokslinės ir socialinės informacijos ir komunikacijos centrais. Daug jų veikia naujuose ar renovuotuose pastatuose, turi įvairiausios įrangos, teikia įvairiausią „socialinę informaciją“, renginių spektre - ne tik filmų peržiūros ar koncertai, bet ir daugybė interaktyvių užsiėmimų, edukacijų. Ir ne tik akumuliuoja, bet ir pačios kuria įvairų turinį. Ir turi įvairią informacijos šaltinių pasiūlą. Kuriai tinkamai ir profesionaliai tvarkyti, teikti ir skleisti reikia specialių įgūdžių ir profesinio pasirengimo.
Bet, nežiūrint sektoriaus egzistavimo ir veikimo, sektoriaus įstaigoms specialistai neberengiami. Universitetai nutraukė profesinį specialistų bibliotekoms rengimą. Studijų programoms tik laikinai padėjo programų pervardinimai keliuose universitetuose. Nepateisino studentų lūkesčių.
Kažkada profesorius Rimvydas Laužikas yra pasakęs (berods ir parašęs), kad profesijos (atitinkamai ir profesinių studijų) prestižą lemia ir tai, kaip atrodo profesijų atstovai, kokia jų aplinka. Po trisdešimties metų bibliotekos - šiuolaikiškos ir modernios; bibliotekininkai dalijasi profesinių ir asmeninių kelionių nuotraukomis, turi įvairiausių gebėjimų ir interesų, kuriuos sėkmingai pritaiko ir savo profesinėje veikloje (fotografija, dizainas, animacija, programavimas…).
Bet - ar įmanoma išpreparuoti bibliotekininkystę iš jos kontekstų? Šios profesijos universalumas peržengia ribas ir kontūrus? Jau prieš 30 metų įgytas išsilavinimas stebino savo universalumu. Galėjome dirbti administracinį, vadybinį darbą praktiškai bet kurioje įstaigoje. Bet - lazda turi du galus - įsivaizduojama, kad ir bibliotekoje dirbti gali „bet kas“. Taip, iš tiesų bet ką galima išmokyti atlikti kai kuriuos veiksmus ir darbus, kurių reikalauja pareigybė. Bet tada žmogus ir dirba rutininį darbą, nesuvokdamas visumos ir sistemos.
Profesijos prestižas ir bibliotekininkų savivertė - labai susiję ir labai svarbu. Tikriausiai retas kuris paklaustas, kuo nori būti užaugęs, kaip atsakymą pateiktų bibliotekininko profesiją - čia vis dar įsišakniję stereotipai, jog toks darbas yra be galo nuobodus ir jį dažniausiai dirba tik tie, kurie gyvenime nieko be knygų nemato. Vis dėl to, tie, kurie pasidomi šiek tiek daugiau, žino, jog šis darbas nėra toks, koks gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio ir susižavi šia specialybe.
Mokyklos biblioteka dažnai yra pirmoji biblioteka, kurioje apsilanko vaikas, todėl tai, kaip jis čia bus sutiktas, turės įtaką tolesnei jo kaip skaitytojo brandai. Kiekvieną vaiką išklausau ir sutinku su meile.
„Turiu vilties, kad knyga ir biblioteka visada bus reikalinga. Nenorėčiau spėlioti, kas bus ateityje.
tags: #kuo #norint #buti #reikia #bibliotekinku