Kas Skiria Turtą Nuo Nuosavybės: Apibrėžimai, Formos ir Teisinis Reglamentavimas Lietuvoje

Turtas - tai esminė kiekvieno asmens ar įmonės finansinės padėties dalis. Šiame straipsnyje aptarsime, kas sudaro asmens turtą, kokios yra jo rūšys ir kaip jis vertinamas Lietuvoje. Taip pat panagrinėsime, kas yra privati nuosavybė, kokios jos formos egzistuoja Lietuvoje, bei paliesime kitas nuosavybės rūšis.

Nuosavybė bendrąja teisine prasme - tai gėrybių (daiktų) visuma, priklausanti savininkui ir sudaranti asmens turtą. Nuosavybės teisė atsiranda teisės normų pagrindu kaip konkrečių asmenų teisė į tam tikrą turtą.

Svarbiausias nuosavybės teisės bruožas yra tas, kad savininko teisė į turtą nepriklauso nuo kitų asmenų. Šias jo teises tiesiogiai nustato tik teisės normos. Lietuvoje nuosavybės teisės turinio pagrindas yra tradicinė savininko teisės triada: valdymas, naudojimas ir disponavimas.

Disponavimas - tai turto likimo nustatymas, teisė savininko nuožiūra nustatyti teisinę turto padėtį, jo būklę, įskaitant turto perdavimo ir panašią teisę. Turto perdavimas - savininko išimtinė teisė savo turto objektus perduoti, įkeisti, leisti naudotis kitam, nekeičiant jų juridinės padėties.

Privati Nuosavybė: Esmė ir Charakteristika

Privati nuosavybė - tai nuosavybės forma, kai juridinis arba fizinis asmuo pats įgyvendina savo nuosavybės teisę į turtą. Privačios nuosavybės objektai gali būti bet koks turtas šalyje ar užsienyje, neribojant jo kiekio, jei įstatymais nedraudžiama tokį turtą turėti privačios nuosavybės teise.

LR Konstitucijos 46 straipsnio 1-ojoje dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise. Privačios nuosavybės teisės subjektai yra fiziniai asmenys, jais taip pat gali būti ir juridiniai asmenys. Privačios nuosavybės teisė pagal įgyvendinimo įvairovę gali pasireikšti įvairiomis formomis. Paprasčiausiai privati nuosavybė gali būti, kai fizinis asmuo pats įgyvendina savo nuosavybės teisę į turtą.

Privačios Nuosavybės Formos

Fizinis asmuo, įgyvendindamas nuosavybės teisę į savo turtą, gali sujungti jį su kitų asmenų turtu bendrai veiklai, neįsteigiant juridinio asmens. Taip pat įvairiais įstatymų numatytais būdais gali atsirasti ne vieno, o kelių asmenų nuosavybė, t.y. bendroji nuosavybė. Bendrąja nuosavybe yra laikomas turtas, kuris priklauso kartu dviem ar keliems savininkams.

Skiriamos tokios bendrosios nuosavybės teisės rūšys:

• Bendroji dalinė nuosavybė
• Bendroji jungtinė nuosavybė

Bendroji Dalinė Nuosavybė

Bendroji dalinė nuosavybė valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama visų jos dalyvių sutikimu. Kiekvienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių, proporcingai savo daliai, turi teisę į bendro turto duodamas pajamas, taip pat privalo dalyvauti išlaidose, daromose jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitiems mokėjimams sumokėti.

Bendroji Jungtinė Nuosavybė

Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje turto dalys nėra nustatytos. Pavyzdžiui, santuokos sudarymas sudaro prielaidas bendrosios jungtinės nuosavybės teisei atsirasti. Nuo santuokos įregistravimo momento bendrai įgytą turtą sutuoktiniai valdo, naudoja bei juo disponuoja bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis.

Valstybinė Nuosavybė Lietuvoje

Valstybinė nuosavybė - tai nuosavybės forma, kai žemė, gamtiniai ištekliai, pastatai, įmonės, jų akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, informacija, kitas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas priklauso valstybei. Valstybei nuosavybės teise turi priklausyti ir turtas, būtinas gyvybiškai reikšmingoms šalies funkcijoms vykdyti: šalies aprūpinimas kuru, energija, vandeniu, kai kuriomis žaliavų rūšimis; aprūpinimas pašto, telefono, telegrafo, radijo ir kt.

Valstybinė nuosavybė į tam tikrą turtą gali atsirasti bendraisiais jo civilinės apyvartos pagrindais (pvz., jį perkant, pagaminant, gaunant kaip pajamas iš ekonominės veiklos) ar specialiais būdais, kuriais nuosavybės teisę gali įgyti tik valstybė (gaunant pajamų iš mokesčių, rinkliavų, kitų privalomųjų įmokų į biudžetą, vykdant turto rekviziciją, konfiskaciją, nacionalizaciją, paimant valstybės nuosavybėn lobius, bešeimininkį turtą).

Pagal Konstituciją (1992) valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istoriniai, archeologiniai ir kultūriniai objektai.

LR Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 1-ojoje dalyje nustatyta, kad savivaldybės ekonominį pagrindą sudaro savivaldybės nuosavybė . Numatyti ir savivaldybių nuosavybės teisės atsiradimo pagrindai. Savivaldybei perduodami kai kurie valstybės objektai. Priimtas netgi LR įstatymas “Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn”, kuriame numatytas savivaldybių nuosavybėn perduotinas valstybės turtas bei jo perdavimo tvarka.

Valstybės ir savivaldybių nuosavybę apjungianti nuosavybės rūšis vadinama viešąja nuosavybe, kadangi aukščiausieji valstybės valdžios ir vietiniai valdžios organai atitinkamai valstybės ar savivaldybių turtą viešai valdo, naudoja bei juo disponuoja viešam (bendram) interesui, pasinaudodami rinkėjų tiesiogiai jiems suteikta teise.

Intelektualinė Nuosavybė

Pastaraisiais metais vis svarbesnė tampa intelektualinė nuosavybė, apimanti tam tikrą nuosavybės objektų grupę. Intelektualinės nuosavybės objektais laikomi:

• Literatūros, meno bei mokslo kūriniai;
• Artistų vaidybinė veikla, garso ir vaizdo įrašai, radijo bei televizijos laidos;
• Išradimai visuose žmogaus veiklos srityse;
• Pramoniniai pavyzdžiai (pramoninis dizainas) ir kitos su intelektualine nuosavybe susijusios teisės.

Intelektualinė nuosavybė dar skirstoma į autorinę teisę ir pramoninę nuosavybę. Moksliniai atradimai nepriskiriami nei vienai iš minėtų dalių.

Pramoninė Nuosavybė

Pramoninė nuosavybė- tai intelektualinės nuosavybės dalis. 1994 m. Lietuva prisijungė prie 1983 m.

Nuosavybė Apskaitoje

Nuosavybė apskaitoje susijusi su turto investavimo į įmonę šaltiniu ir nurodo, kas konkrečiai investavo turtą į įmonę. Steigiant įmonę turtą investuoja savininkas. Apskaitoje apskaičiuojamas įmonės turtas ir nuosavybė bei nurodoma, kam konkrečiai visa tai priklauso, nes bet koks turtas privalo turėti savininką.

Pagrindinė Apskaitos Lygybė

Priklausomybė tarp turto ir nuosavybės yra išreiškiama pagrindine apskaitos lygybe:

Turtas = Nuosavybė

Skolintas Turtas

Be į įmonę investuoto turto, įmonė laikinai gali disponuoti pasiskolintu turtu, kuris turės būti grąžintas savininkams. Skolintas turtas kitu terminu vadinamas - skolintojų nuosavybe. Dažnai skolintojų nuosavybė suprantama kaip skolintas materialusis turtas arba kitaip - pinigai (pavyzdžiui, skola bankui). Skolos gali būti grąžinamos ne tik pinigais.

Grąžinama skola gali būti įsipareigojant teikti paslaugas tam tikrą laiką arba įsispareigojant išnuomoti tam tikras patalpas, suteikti kitokios pridėtinės vertės įsipareigojant teikti tam tikras paslaugas.

Nuosavybės Skirstymas Apskaitoje

Taigi, nuosavybė apskaitoje skirstoma į skolintojų bei savininkų nuosavybes. Galime papildyti aukščiau minėtą apskaitos lygybę:

Turtas = Skolintojo Nuosavybė (Skolintas Turtas) + Savininko Nuosavybė (Investuotas, Uždirbtas Įmonės Turtas)

Lygybė tarp įmonės disponuojamo turto ir savininkų bei skolintojų nuosavybės - apskaitinė lygybė. Turtas parodo, kuo įmonė disponuoja. Skolintojų bei savininkų nuosavybė nurodo, kam bei kiek įmonės turto priklauso. Apskaitoje negali egzistuoti turtas be nuosavybės arba nuosavybė be turto.

Visas įmonei priklausantis turtas yra investuotas pačių įmonės savininkų, pasiskolintas arba uždirbtas naudojantis disponuojamu įmonės turtu. Iš viso įmonės turto atimdami pasiskolintą turtą gauname įmonės savininkų nuosavybę - tai, kas jų buvo investuota į įmonę bei uždirbta.

Apskaitoje savininkų nuosavybė apibūdinama kaip turtas, liekantis įmonei grąžinus skolas. Apskaitoje privaloma fiksuoti visus aspektus, kurie keičia įmonės turto ar nuosavybės apimtį bei struktūrą. Kiekvienas ūkinis faktas, kuris susijęs su turto ar nuosavybės pasikeitimu, privalo būti registruojamas valstybės nustatyta tvarka.

O turto ar nuosavybės pasikeitimai privalo atsispindėti metinėje finansinėje ataskaitoje. Nuosavybės pakitimų sumos sąskaitose fiksuojamos atvirkščiai, nei nustatyta turto sąskaitoms. Nuosavybės sąskaitų likutis - kreditinis. Taigi, nuosavybė apskaitoje pirmiausia pagrindžia, iš kur įmonėje atsirado investuotas turtas ir kam jis priklauso.

Kapitalo Struktūros Tyrimai

Verslo įmonėse priimamus finansavimo sprendimus nemaža dalimi lemia tai, kokio požiūrio laikosi jos savininkai, kokią įmonės ateities viziją jie mato, o tai, savo ruožtu, priklauso nuo to, kokie savininkai valdo įmonę.

Šio tyrimo tikslas - palyginti kapitalo struktūrą ir jos kitimo tendencijas skirtingos nuosavybės struktūros įmonių grupėse, ištirti nuosavybės struktūros poveikį Lietuvos listinguojamų įmonių kapitalo struktūrai. Šiam tyrimui atlikti yra pasirinktas dešimties metų laikotarpis nuo 2009 iki 2018 metų. Į tyrimą įtrauktos nefinansinės įmonės, listinguojamos Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje. Nuosavybės struktūra vertinta pagal nuosavybės koncentraciją ir pagal savininko identitetą.

Tyrimo Rezultatai

Pirmoje tyrimo dalyje atlikta skirtingos nuosavybės struktūros įmonių kapitalo struktūros palyginamoji analizė. Antrame tyrimo etape, siekiant nustatyti listinguojamų įmonių nuosavybės struktūros poveikį kapitalo struktūrai, atlikta regresinė analizė. Atliktas tyrimas parodė nemenkus kapitalo struktūros skirtumus Lietuvos listinguojamų įmonių skirtingos nuosavybės koncentracijos įmonių grupėse ir skirtingas kapitalo struktūros kitimo tendencijas atskirose įmonių grupėse: vidutinės nuosavybės koncentracijos įmonės stengiasi naudoti vis mažiau finansinių skolų, o taip pat mažinti skolinto kapitalo dalį kapitalo struktūroje, o mažos ir didelės nuosavybės koncentracijos įmonės linkusios vis daugiau skolintis.

Apibendrinus palyginamosios analizės rezultatus padaryta prielaida, kad Lietuvos listinguojamų įmonių įsiskolinimo lygio priklausomybė nuo nuosavybės koncentracijos yra U (parabolės) formos, t. y., kai įmonių nuosavybės koncentracija yra maža (mažesnė nei 25%) arba didelė (didesnė nei 50%), įmonės linkusios naudoti daugiau skolintų lėšų, o esant vidutinei nuosavybės koncentracijai (kai pirmas didžiausias akcininkas valdo nuo 25% iki 50% akcijų), stengiamasi mažinti įsiskolinimo lygį, o taip pat finansinių skolų lygį.

Atliktos regresinės analizės rezultatai šią prielaidą paneigė ir leido padaryti išvadą, kad tarp nuosavybės koncentracijos ir įmonių įsiskolinimo yra statistiškai reikšmingas neigiamas tiesinis ryšys, t.y. didėjanti Lietuvos listinguojamų įmonių nuosavybės koncentracija turi statistiškai reikšmingą neigiamą poveikį tiek bendrai skolinto kapitalo daliai kapitalo struktūroje, tiek finansinių skolų daliai kapitalo struktūroje.

Akcinių Bendrovių Įstatinis Kapitalas

Pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnį:

• Įstatinio kapitalo dydis yra lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių sumai.
• Jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, - bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje.
• Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį.
• Įsiteisėjus teismo sprendimui sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma - bendrovės vadovas) bendrovės įstatuose privalo atitinkamai pakeisti įstatinio kapitalo dydį bei akcijų skaičių ar (ir) nominalią vertę, taip pat anuliuoti akcijas.
• Pirmiausia anuliuojamos bendrovės įgytos savos akcijos. Jei to nepakanka, sumažinamos likusių akcijų nominalios vertės ar (ir) anuliuojama dalis akcijų.
• Akcijų skaičius visiems akcininkams mažinamas proporcingai skaičiui jiems nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų, kurias jie turi pakeistų bendrovės įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos pabaigoje.

Įmonės Kapitalo Struktūra

Įmonės kapitalo struktūra yra skolos ir nuosavybės derinys, kurį įmonė naudoja savo veiklai finansuoti bei augimui užtikrinti. Kitaip tariant, tai būdas, kuriuo įmonė finansuoja savo turtą, derindama skolą ir nuosavybę. Įmonės kapitalo struktūra yra svarbus veiksnys, lemiantis jos finansinę būklę ir našumą.

Skolos ir Nuosavybės Kainos Balansas

Svarbu atsižvelgti į skolos ir nuosavybės kainą. Skolos kaina yra palūkanų norma, kurią įmonė turi sumokėti už savo skolą, o nuosavybės kaina yra grąža, kurią akcininkai tikisi gauti iš savo investicijų. Skolos ir nuosavybės sąnaudos turėtų būti subalansuotos, siekiant užtikrinti, kad įmonė galėtų efektyviai finansuoti savo veiklą ir augimą.

Rizikos Profilio Valdymas

Įmonės kapitalo struktūra taip pat turėtų būti valdoma taip, kad ji atitiktų įmonės rizikos profilį. Įmonės rizikos profilis nustatomas pagal skolos ir nuosavybės santykį jos kapitalo struktūroje.

Apibendrinant, turtas ir nuosavybė yra glaudžiai susiję, tačiau skirtingi konceptai. Turtas apima visus materialius ir nematerialius dalykus, turinčius vertę, o nuosavybė apibrėžia teises į tą turtą. Supratimas apie šiuos skirtumus yra būtinas tiek asmeniniams finansams, tiek verslo valdymui.

tags: #kuo #skiriasi #turtas #nuo #nuosavybes