Yra žmonių, kurie spinduliuoja tokį nepaaiškinamą magnetizmą, kad visi nori būti šalia jų. Aplinkiniai trokšta būti tokie, kaip jie, nori pelnyti jų palankumą, pripažinimą ir draugystę. Įdomiausia, kad tai nepriklauso nuo to žmogaus išvaizdos.
Unikalumo paieškos ir savęs atradimas
Žmogus - Dievo kūrinys, tad kūryboje esama dieviškumo atspindžio. Tačiau sykiu kūryba - tai pagunda ir gundymas savuoju kūrybiniu išskirtinumu, pasauliškumu, vienatinumu.
Individualaus įvaizdžio kūrimas
Reikės susikurti unikalų įvaizdį. Kiekviena detalė turi būti unikali. Originalus įvaizdis turėtų tapti jūsų vizitine kortele, dėl kurio jus atpažintų net nepažįsti asmenys.
Skamba keistai, tačiau unikalumas gali būti tai, kas jumyse yra bjauraus ir pažeidžiamo. Bet kokie jūsų unikalūs bruožai (eisena, gestai, veido išraiška, intonacija, bendravimo stilius ar aprangos detalė) gali padaryti išskirtiniu.
Didelės svajonės ir egzistencijos priežastis
Kad žmonės norėtų būti šalia jūsų ir vertintų jus kaip iš tiesų unikalią asmenybę, reikia turėti egzistencijos priežastį. Ambicijos, tikslai, noras pakeisti kažką pasaulyje, kovojimas už kažką. Žmogus be svajonės yra kaip knyga be idėjos.
Pasitikėjimas savimi
Norint būti charizmatišku, reikia pasitikėti savimi. Drąsiai priimti sprendimus, pasitikėti tik savimi, nelaukti pagalbos iš šalies ir paaiškinti savo idėjas kitiems taip, kad jie galėtų suprasti. Žmonės, esantys aplinkui, gali pajausti jūsų pasitikėjimą ne tik iš jūsų elgesio, bet ir iš kalbos.
Pozityvumas ir vengimas skundų
Ar jūs patys žavėtumėtės ir norėtumėte būti kaip tas žmogus, kuris nuolatos viskuo skundžiasi? Žinoma, ne. Charizmatiški žmonės mąsto pozityviai. Jie vengia kritikos, skeptiškumo ir negatyvių temų.
Bendravimo menas
Svarbu ne tik ką sakote, bet ir kaip tai darote. Kūno kalba, gebėjimas pasakoti istorijas ir nuoširdus domėjimasis kitais yra esminiai išskirtinio žmogaus bruožai.
Viešasis kalbėjimas. Kūno kalba. Neverbalinė komunikacija kalbant viešai.
Kūno kalbos naudojimas
Puikus istorijų pasakotojas
Daug žmonių tiki, gebėjimas kiekvieną istoriją papasakoti įdomiai yra talentas. To galima išmokti. Tiesiog kalbėti reikia, jaučiant pasitikėjimą savimi. Naudoti humorą, saviironiją, nebijoti pasijuokti iš savęs. Nepamiršti kūno kalbos, būti emocingiems ir išlikti pozityviems. Nesijaudinti, jei ne kiekvieną istoriją pavyksta papasakoti taip, kaip norisi. Pasakoti asmenines istorijas.
Žvilgsnis į akis
Kalbant su kitu žmogumi visada žiūrėti pašnekovui į akis. Kartais vienas veriantis žvilgsnis gali pasakyti daugiau negu tūkstančiais žodžių. Akių kontaktas parodo, kad jūs klausotės pašnekovo, suprantate jį ir pripažįstate kaip žmogų. Kalbėdami su kuo nors renginyje stenkitės, kad jūsų dėmesio neblaškytų pašaliniai daiktai.
Klausymosi menas
Nelaikyti savęs pačiu svarbiausiu pasaulyje žmogumi. Nuoširdus domėjimasis kitais padeda pelnyti kitų žmonių palankumą. Neveltui sakoma, kad mokėjimas klausytis yra menas. Žinoma, nėra įmanoma atsiminti viską, ką sako pašnekovas, tačiau reikėtų pasistengti bent jau prisiminti vardą. Kad tai būtų lengviau, kai žmogus prisistato, pakartokite jo vardą: „Tomai, malonu susipažinti“. Jeigu norite, kad kiti žmonės atsimintų jūsų vardą naudokite tą pačią gudrybę: „Sveiki, aš - Agnė.
Veidrodinis efektas
Tai vienas lengviausių būdų, paskatinti aplinkinius jus mėgti. Reikia kartoti pašnekovų veido išraiškas, intonacijas ir gestus.
Vidinis pasaulis ir harmonija
Išskirtinis žmogus yra tas, kuris sugeba išlaikyti vidinę pusiausvyrą, nepaisant išorinių aplinkybių. Ramybė, sąmoningumas ir gebėjimas atsiriboti nuo negatyvo yra labai svarbūs.
Ramybės ir stabilumo paieška
Diena gali išryškinti vidinį skubėjimą ir norą viską spręsti čia ir dabar. Verta pristabdyti reakcijas, ypač bendraujant ar priimant sprendimus. Ramybę stiprina sąmoningas pasirinkimas nepasiduoti įtampai, net jei aplinka ją kuria. Kasdieniai reikalai gali reikalauti daugiau kantrybės, nei įprastai. Informacijos ar nuomonių gausa gali blaškyti, todėl naudinga laikytis savo tempo. Stabilumą saugo paprasti, aiškūs veiksmai. Mintys gali būti aktyvesnės, tačiau kartu jautresnės išorės įtakai. Verta atsirinkti ką įsileisti į savo dėmesį, o ką paleisti. Vidinę pusiausvyrą stiprina sąmoningas atsitraukimas nuo triukšmo.
Emocinė pusiausvyra ir atvirumas
Emocinis fonas gali svyruoti labiau, nei norėtųsi. Gali būti naudinga daugiau laiko skirti saugumo jausmui kurti, o ne aiškintis kitų elgesį. Šiluma randama paprastume. Diena gali išryškinti savivertės ir pripažinimo klausimus. Noras būti išgirstam gali susidurti su nesusikalbėjimu. Ramybė grįžta kai kalbama iš vidaus, o ne iš įtampos. Dėmesys gali krypti į praktinius sprendimus ir detales. Vis dėlto informacijos perteklius gali kelti abejonių. Naudinga remtis faktais, bet nepamiršti intuicijos. Santykių tema gali tapti jautresnė. Gali kilti noras išlaikyti harmoniją, bet kokia kaina, tačiau verta nepamesti savęs. Pusiausvyra gimsta iš atvirumo, o ne iš prisitaikymo.
Sąmoningumas ir atsiribojimas nuo įtampos
Vidinis pasaulis gali būti intensyvesnis, nei išorė. Mintys gali suktis apie paslėptus dalykus ar nuojautas. Naudinga nepasiduoti įtarumui, o rinktis aiškumą. Požiūris į situacijas gali svyruoti tarp optimizmo ir abejonės. Gali būti naudinga neskubėti daryti išvadų. Platesnė perspektyva grįžta per laiką. Atsakomybės jausmas gali būti stiprus, tačiau informacinė įtampa gali blaškyti. Verta susitelkti į tai, ką realiai galite paveikti. Tvirtumą stiprina vidinė drausmė. Idėjos gali būti ryškios, bet ne visos praktiškos. Gali kilti noras ginčytis ar įrodinėti savo tiesą. Naudinga rinktis dialogą, o ne kovą. Jautrumas aplinkai gali būti padidėjęs. Kitų nuotaikos ar baimės gali lengvai persiduoti. Ramybę saugo sąmoningas atsiribojimas nuo bendros įtampos.
Kelionės kaip savęs tobulinimo priemonė
Kelionės ne tik plečia akiratį, bet ir lavina charakterį, skatina kūrybiškumą ir pasitikėjimą savimi.
Empatijos ugdymas
Kelionėse mes laviname tam tikras charakterio savybes ir tampame geresniais žmonėmis. Įvairūs psichologijos tyrimai tą patvirtina. Žmonės gimę būti empatiški - gebėjimas jausti kito žmogaus skausmą yra įsišaknijęs mūsų smegenyse ir yra visų sveikų santykių pagrindas.
Pažintis su savimi
Būdami atviresni kitiems, tampame atviresni ir sau. Šis atliktas tyrimas parodė, kad gyvendami užsienyje ir apmąstydami savo vertybes, kai kasdien susiduriate su nepažįstamomis situacijomis ir žmonėmis, geriau pažįstate save ir mažiau stresuojate. Nors šiame tyrime buvo nagrinėjamas gyvenimas užsienyje, o ne kelionė, tikėtina, kad toks pat poveikis būtų pasiektas ir ilgiau keliaujant.
Kūrybiškumo skatinimas
Kelionės palaiko mūsų proto lankstumą, nes kelia iššūkį mūsų nusistovėjusiems veikimo ir matymo būdams. Automatizavimo ir dirbtinio intelekto pasaulyje, kūrybiškumas taps išskirtiniu bruožu. Kolumbijos universiteto profesoriaus Adamo Galinskio atlikti tyrimai parodė, kad vadovai, gyvenę keliose užsienio šalyse ir taip susipažinę su kitomis kultūromis ir kalbomis, yra kūrybiškesni ir drąsiau žiūri į savo darbą.
Pasitikėjimo stiprinimas
Kelionės stipriai skatina pasitikėjimą, nes jos nuolat verčia mus atsidurti sudėtingose ir nepatogiose situacijose, kuriose turime aktyviai bendrauti su nepažįstamais žmonėmis ir pasitikėti jais, net ir tais, kurie yra iš visai skirtingų kultūrų. Tai stiprina pasitikėjimą ir platesniu mastu, jausmą, kad "visi esame kartu", kad turime bendrų interesų ir tikslų, kurių reikia siekti.
Sėkmės paslaptys
Kiekvienas iš mūsų sėkmės sąvoką suvokiame skirtingai. Ir tai savaime suprantamas dalykas, juk kiekvienas esame unikalus, kažkuo ypatingas. Vienam sėkmė - tai turtai, šlovė, kitam - savęs realizacija, mėgstamas darbas, dar kažkam - tai sveika ir laiminga šeima.
Teisingas požiūris į gyvenimą
Sėkmė - tai visų pirma, teisingas požiūris į gyvenimą, kuris lemia mano santykius su artimaisiais, draugais ar kolegomis. Kitaip tariant, stengiuosi mąstyti priešingai, nei mąsto dauguma žmonių, tą kasdien ir mokausi daryti.
Dėkingumas ir mažų pergalių šventimas
Prieš dvejus metus įgyvendinau savo pirmąją svajonę - išleidau „Dėkingumo žurnalą“, kurio dėka kiekvienas gali išmokti džiaugtis ir sau kasdien padėkoti už mažus pasiekimus. O paskui vis dažniau pradėjau galvoti, kad sėkmė žmogui taip pat labai svarbi ir reikalinga. Manau, kad kiekvienas esame sėkmingas žmogus, nes turime dvi rankas ir kojas, galvą ant pečių ir minčių galią, kurią įvaldę, galime pasiekti tai, apie ką svajojame. Žinoma, prie šių komponentų privalomas darbas bei darbų planavimas, mažų pergalių šventimas, o tai ir nulemia tikslų įgyvendinimą.
Savęs ugdymas ir pozityvi aplinka
Tai ne šiaip žurnalas, tai puikus savęs ugymo(si) įrankis. Jame sudėta daug moksliškai pagrįstų pratimų, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti labai paprasti, tačiau iš tikrųjų, yra be galo veiksmingi. Kalbu visiškai iš asmeninės patirties, kad jeigu kiekvieną dieną nuoširdžiai dirbsite su savimi, pildysite „Sėkmės žurnalą“, skirdami tam po 4-6 minutes, pastebėsite, kaip po truputį keičiasi jūsų požiūris į gyvenimą, į tikslų siekimą, kaip pradedate labiau savimi pasitikėti ir labiau save mylėti. Pastebėsite, kaip plečiasi jūsų pažinčių ratas, kaip visai nesunkiai kuriatės sėkmingo žmogaus įpročius ir pozityvią aplinką šalia.
Bendros kalbos paieškos
Norint užmegzti stipresnį ryšį su žmogumi, svarbu rasti bendrą kalbą. Tai galima padaryti atspindint jo kūno kalbą, kvėpavimą ir nuotaiką.
Atspindėjimo technika
Atspindėjimas tai terminas skirtas apibūdinti komunikacijos mėgdžiojimo procesą skirtą darnai kurti. Kuo tiksliau atspindėsite kito žmogaus fiziologiją, balsą bei kalbos ypatybes, tuo arčiau bus judviejų vidinė pasaulio reprezentacija. Įdomiausia yra tai, jog išsiugdydami sugebėjimą tiksliai atspindėti kitą žmogų, gebėsite sukurti tokia staigią ir stiprią darną su žmogumi, kad atrodys, jog galite skaityti kito žmogaus mintis. Kaip ir minėta ankščiau, taip atsitinka dėl to, nes jūs pradedate tekėti ta pačia srove su pašnekovu. Matyti pasaulį jo akimis, bendrauti su pasauliu jo lūpomis, girdėti jo ausimis. Šioje srovėje jūs tampate vienu dariniu, suprantančiu pasaulį taip pat.
Fiziologijos imitavimas
Per fiziologijos imitavimą galima pasiekti geriausius rezultatus. Tai nereiškia, jog žodžiai neturi reikšmės. Kiekvienas žodis yra filtruojamas žmogaus pasąmonės, kaip ir jo kūno kalba. Tik kad žodžių turinys sudaro apie 7% informacijos, kurios žmogus gauna bendraudamas. Vien dėl to, verta susimąstyti - „Ką gi sako mano kūno kalba? NLP propaguoja norimų tikslų siekimą.
Praktiniai patarimai
Stebint pašnekovo kvėpavimo taktą, ar kūno padėti jūs galite prie jo prisiderinti. Tokio pobūdžio bendravimas pastoviai vyksta pasąmoniniame lygmenyje. Keletas svarbių pastabų: atspindėjimas nereiškia nuolatinio ir staigaus žmogaus fiziologijos ir kitų jo sistemų mėgdžiojimo. Jei mėgdžiosite žmogų kaip mimai - jam pakeitus kūno poziciją seksite jo pavyzdžiu iškart, jie supras kas darosi ir palaikys jus išsišokėliu, norinčiu pasišaipyti. Tai gi vadinama „bendravimu pasąmoniniame lygmenyje“ apeinama sąmonė, kad bendrautumėte su pasąmone. Viskas, ką fiksuoja sąmonė gali būti priimta arba atmesta, tačiau bet kuriuo atveju tai praeis per suvokimo filtrus, kurie gali savaip iškreipti patirtį ir iš to pasiimti tik tai, ką nori pasiimti.
Sensorinis pastabumas ir lankstumas
Norint efektyviai atspindėti, rekomenduojama išsiugdyti du svarbius įgūdžius. Savaime suprantama, lengviau pasakyti, nei padaryti, nes tam reikia pasišventimo. Practice makes perfect. Geriausias būdas išvystyti sensorinį pastabumą yra treniruotis išlaikyti susitelkimą (dėmesio koncentravimą) ties struktūra. Tik susitikus su žmogumi mes dar bandome kažkiek analizuoti, tačiau praėjus kelioms minutėms paskęstame kalbiniame transe. Sutelkdami dėmesį į struktūrą, mes mažiau pasiduodame nereikalingiems dirgikliams.
Socialinė atsakomybė ir empatija
Išskirtinis žmogus ne tik rūpinasi savimi, bet ir stengiasi padėti kitiems, mažinti socialinę atskirtį ir auginti empatiją.
Socialinės iniciatyvos
Turbūt daugelis nežino, tačiau kiekviena liga ar sutrikimas, virtus diagnoze - turi savo spalvą. Prieš daugiau nei šešerius metus mano gyvenimas nusidažė mėlyna spalva, kuri simbolizuoja pirmo tipo cukrinį diabetą.Taip netikėtai mano kasdienybėje atsiradusi spalva įgavo prasmę, pažadino norą išryškinti ir kitų gyvenimo spalvas bei įkurti socialinę iniciatyvą „Skirtingos Spalvos“.Jos pagalba kartu su komanda norime pristatyti įvairių ligų užkulisius ir visa, kas supa gyvenimą su diagnoze. Tai nebūtinai tik pačios geriausios emocijos, teigiami jausmai ir niekada nekrentanti motyvacija gyvenimui. Kitaip tariant, jaučiau prasmę parodyti, kad būna visko, kol pradedi pažinti diagnozę ir ją prisijaukini.
Kelias į empatiją
Mūsų organizacija turbūt yra išskirtinė tuo, kad jos keliu gali eiti plati bendruomenės dalis. Mes kalbame ir paliečiame daug skirtingų temų, tarp kurių gali būti įvairūs psichikos sveikatos sutrikimai, negalios, onkologija ar net neišnešiotukų stiprybė.Todėl einantiems mūsų spalvotu keliu arba jį palaikantiems reikia atsiminti tik viena, kad viskas gyvenime prasideda nuo pažinties. Nesvarbu, ar tai pažintis su savimi, ar su šalia esančiu, bet tik pamatęs, pradėjęs sužinoti ir pažinęs, patikrinęs save ir savo tolerantiškumą gali eiti tokiu keliu.Visos iniciatyvos herojų istorijos prisideda prie mūsų pagrindinės misijos - socialinės atskirties mažinimo ir empatijos kitam auginimo.
Motyvacija ir tikėjimas žmogumi
Mes, žmonės, esame taip sukurti, kad gyvenimą patirtume kaip dinamišką jo visumą: nusivylimus, džiaugsmus, praradimus ir atradimus. Jau šešerius metus dirbdamas socialinėje srityje, puikiai suprantu, kad nusivylimų kasdienoje pasitaiko daugiau nei džiaugsmų.Bet mane visuomet motyvavo ir motyvuos tikėjimas žmogumi ir žinojimas, kad galiu kam nors tapti šviesa ir laime. O galbūt tiesiog pamatyti kažkur giliai pamirštą šypseną žmogaus veide. Nes turbūt baisiausia man yra tai, kad gali žmogų užkrėsti netikėjimu savimi.
Gyvenimo prasmė
Į šį klausimą jau esu atsakinėjęs. Pirmiausia apie tai kalbant norisi pradėti nuo džiaugsmo. Džiaugsmo dėl to, kad aš esu čia. Jei čia esu, vadinasi, yra priežastis, dėl ko turiu būti čia. Visada yra priežastis būti čia, siekti laimės, kad ir ką mums tai reikštų - malonias kasdienes smulkmenas, karjeros ambicijas, o gal tiesiog kasdienį norą gyventi...Man rodos, kad laimė ir noras gyventi atsiranda „pabudus“ ir suvokus tą paprastą tiesą, kad visada yra priežastis likti.Nes tas dabarties mąstymas, jausmas, kad nėra priežasties, yra tik iliuzija į tuo metu vykstančią gyvenimo situaciją.
Pagalbos svarba
Kartais per sunku vienam nešti naštą. Kai tų kaladėlių susikaupia daug, jos gali sugriūti ir išsibarstyti. Todėl žmogui, kuris patiria emocinius sunkumus, galvoja apie pasitraukimą iš gyvenimo, svarbu visada atrasti kitą, kuris padės sunkiu momentu. Visada yra žmonių, kurių tu nepažįsti, bet jie pasirengę tau padėti. Tai veikiančios trumposios pagalbos linijos - jaunimo, vaikų, krizių įveikimo centrai, kurie niekada nepasakys „ne“.
Gyvenimas su liga ir sunkumais
Svarbu išmokti integruoti sunkumus į savo gyvenimą ir atrasti būdus, kaip su jais susidoroti.
Ligos priėmimas
Diabetas visuomet išliks tas mano draugas, kurio gyvenime nelaukiau ir, kad ir kaip norėčiau, jog mūsų keliai išsiskirtų ir galėčiau rytdieną sutikti be jo, suprantu, kad kol kas to įvykti negali. Tad jis su manimi yra kasdienoje ir užima tą jautriausią gyvenimo kamputį, kurį tu turi prižiūrėti ir puoselėti.Turint cukrinio diabeto diagnozę, svarbiausia taisyklė yra kontrolė. Visų pirma cukraus kontrolė, o tuomet emocijų kontrolė. Ir nors jau septynerius metus gyvenu su šia liga, jaučiuosi taip, lyg būčiau kelionėje tarp ribų ir laisvės, nes kiekviena diena reikalauja didelės kantrybės ir drąsos. Kantrybės nepasiduoti ir drąsos gyventi be spėjimo, kas bus rytoj.
Integracija į gyvenimą
Vienareikšmiškai! Ir tai, ką jūs sakote, visų pirma turi išgyventi pats arba - geresnio scenarijaus atveju - stengtis suprasti empatiškai. Taip, tam tikrų dalykų gyvenime negalime numatyti ar nuspėti, jie kartais ima ir nutinka, bet visą pradžios kelią palengvina žinojimas, kad pasaulis neslysta iš po kojų, ir tu vis dar esi to pasaulio dalis, kuri gali gyventi. Juk visi sunkumais eina ir praeina, tai yra laikina stotelė.
Visuomenės įvairovės atspindys kultūroje
Manau atsakymas yra paprastas, kol visuomenė į tai reaguoja kaip į nematytą reiškinį, o ne kaip į vieną iš žmogaus istorijų, tol ir matysime kultūroje suherojintą vaizdinį. Kai subręs visuomenė ir joje esantys žmonės, tol tokio išskirtinio dėmesio žmonės su įvairiais sunkumais ir nesulauks. Manau, kad tai yra edukacinis etapas, kuris praeis, kuomet tapsime tolerantiškai brandžios asmenybės.
Klaidingas įvaizdis apie tikrovę
Prisiminiau iš karto vieną savo pasakytą mintį interviu: baisiausia, kai bijai būti žmogumi. Čia, manau, ir slypi atsakymas į jūsų klausimą. Kol žmogus jaučiasi savo gyvenime galbūt kieno nors priešu ar turi jausmą, kad gali būti vėl ir vėl įskaudintas, tol jis lieka užsidaręs.Čia ir yra mūsų kiekvieno tikslas - save auginti kaip tolerantiškus asmenis, kad nepabrėžtume žmonių skirtumų, o matytume žmogų, su jo unikalia istorija.Būti išskirtiniu žmonėms, gyvenantiems su tams tikrais sunkumais, yra našta.
tags: #kuom #galiu #buti #isskirtinis #zmogus