Kupiškio rajonas, įsikūręs šiaurės rytų Lietuvoje, pasižymi savita gamta ir turtinga istorija. Šiame straipsnyje panagrinėsime Kupiškio rajono savivaldybės geografinę padėtį, gamtos ypatumus, kultūros paveldą, švietimo ir socialinę infrastruktūrą, taip pat įdomius istorinius faktus ir asmenybes, susijusias su šiuo kraštu.
Geografinė Padėtis ir Gamtos Ypatumai
Kupiškio rajono savivaldybės šiaurės vakarinė dalis yra Mūšos-Nemunėlio žemumos pakraštyje, o pietvakarinė dalis - Nevėžio žemumos pakraštyje. Rytinė rajono dalis siekia Viešintų kalvagūbrio šiaurinę dalį. Aukščiausia savivaldybės vieta yra prie Kinderių - 137 metrai, o žemiausia - prie Pyvesos - 63 metrai.
Kupiškio rajono klimatui būdingos kontrastingos temperatūros: sausio vidutinė temperatūra siekia -5,7 °C, o liepos - 17,5 °C. Per savivaldybės teritoriją teka Pyvesos ir Lėvens aukštupiai, o rytiniu pakraščiu - Šetekšna. Kupiškio rajonas pasižymi vandens telkinių gausa - čia telkšo 19 ežerų (didžiausi - Notigalė, Ešerinis) ir 32 dirbtiniai vandens telkiniai (didžiausias - Kupiškio).
Kupiškio rajono miškingumas siekia 27,1 %. Didžiausi miškai - Skapagirio miškas ir Šimonių giria. Vyrauja beržynai (33,2 %), eglynai (23,3 %) ir pušynai (15,4 %).
Saugomos Teritorijos
Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje yra Alojos, Iženo, Kepurinės, Notigalės, Sakonių balos telmologiniai, Vainiškio pedologinis, Buožių geologinis, Prūsgalės geomorfologinis, Lėvens kraštovaizdžio draustiniai. Taip pat čia yra Buivėnų ąžuolas (botaninis), Stirniškių atodanga (geologinis) ir Visgiūnų šaltinis (hidrogeologinis).
Ekonominė Veikla
Savivaldybėje išplėtota durpių gavyba, medienos apdirbimas, medienos gaminių ir plytų gamyba.
Švietimo ir Socialinė Infrastruktūra
Kupiškio rajone veikia Kupiškio verslo ir technologijos mokykla, 2 gimnazijos, 1 progimnazija ir 1 jos skyrius, 6 pagrindinės mokyklos, 3 mokyklos‑daugiafunkciai centrai, pradinė mokykla, 3 lopšeliai‑darželiai, muzikos ir sporto mokyklos, 4 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, vaikų globos namai, pagyvenusių žmonių ir suaugusių neįgaliųjų globos įstaigos, Kupiškio rajono pedagoginė psichologijos tarnyba, kūno kultūros ir sporto centras.
Sveikatos priežiūros paslaugas teikia ligoninė, 3 ambulatorijos ir 13 medicinos punktų.
Religinį gyvenimą palaiko 11 katalikų bažnyčių, o kultūrinį - 16 kultūros centrų ir 18 bibliotekų. Kupiškio etnografinis muziejus turi skyrius Uoginiuose (Adomo Petrausko muziejus), Viktariškiuose (dailininkės V. Šleivytės paveikslų galerija) ir Laukminiškiuose (Laukminiškių kaimo muziejus).
Istorija
1950 m. birželio 6 d. iš panaikintos Kupiškio apskrities 32 apylinkių buvo sudarytas Kupiškio rajonas, kurio plotas siekė 765 km². Rajono centras buvo Kupiškis. 1950-1953 m. rajonas priklausė Šiaulių sričiai. Administracinis suskirstymas keitėsi: 1954 m. pabaigoje ir 1959 m. pradžioje buvo 14 apylinkių, o 1963 m. viduryje ir 1972 m. pabaigoje - 9 apylinkės.
1958 m. Subačius buvo pertvarkytas į miesto tipo gyvenvietę. 1959 m. Kupiškio rajonui buvo priskirtos panaikinto Vabalninko rajono 3 apylinkės, o 1962 m. - Rokiškio rajono 1 apylinkė. 1968 m. kiek pakeistos rajono ribos. 1995 m. vietoj Kupiškio rajono buvo įsteigta Kupiškio rajono savivaldybė. 2009 m. rugsėjo 24 d. savivaldybės tarybos sprendimu buvo įsteigtos 33 seniūnaitijos, kurios 2015 m. lapkričio 23 d. reformuotos, paliekant 22 seniūnaitijas.
Žymūs Žmonės ir Įvykiai
Gegužės 5 d. sukanka 80 metų iškiliam istorikui prof. Vytautui Merkiui, kurio darbai reikšmingai praturtino Lietuvos istorijos mokslą. Akademikas yra Kupiškio krašto garbės pilietis.
Pradžia Nr. Lietuvos vardo paminėjimo istorijoje tūkstantmečio metais ir Kupiškio 480-ųjų metinių proga išleista lokali monografija Kupiškis. Gamtos ir istorijos puslapiai (sudarytoja Aušra Jonušytė). Lakoniškai, bet taikliai naująją knygą apibūdino Kupiškio rajono meras Jonas Jarutis: „Tai mūsų praeitis ir šiek tiek dabarties.
Knygoje spausdinami Mikalinos Glemžaitės prisiminimai - tai šviesuolės lietuvės žvilgsnis į savo ir šeimos narių nueitą kelią lietuvių tautai labai reikšmingu metu, kai, anot poeto, upės bėgimo jau buvo neįmanoma sustabdyti. Per tokius asmenis kaip Glemžos - tėvus ir vaikus - reiškėsi tautos atgimimas.
| Objektas | Aprašymas |
|---|---|
| Šepetos pelkė | Paslaptingiausias Kupiškio krašto gamtos objektas, apipintas legendomis. |
| Kupiškio etnografinis muziejus | Muziejus su skyriais Uoginiuose, Viktariškiuose ir Laukminiškiuose. |
| Buivėnų ąžuolas | Botaninis gamtos paminklas. |
Šepetos Durpynas
Šepetos pelkėje esama durpyno, kuriame yra arti 50 mln. m3 durpių. Ištekliai buvo pradėti tyrinėti dar 1921 m., vėliau tyrimai tęsti 1938 m., taip pat 1954-1956 metais. Durpės pradėtos kasti nuo 1936 m., iš jų šiais laikais gaminama apie 50 rūšių durpių substratų, kurių didelė dalis eksportuojama.