Literatūros pasaulis pilnas paslapčių ir atradimų, o knygos dažnai tampa vartais į nepažintus pasaulius. Šiame straipsnyje panagrinėsime knygą "Paslėpti turtai", atskleisdami jos tematiką, stilių, pagrindinius veikėjus ir poveikį skaitytojams.
Knygos vertė ir populiarumas
Knygų vertę liudija ne tik tai, kad jos pateko į lietuvių vaikų literatūros kanoną įtvirtinantį sąrašą, bet ir tai, kad jos buvo daug kartų perleistos dideliu tiražu, įvairiai iliustruotos, skaitytojų mėgstamos, kritikų pastebėtos, apdovanotos, verstos į kitas kalbas. Jos įėjo į skaitomiausių vaikų knygų penketukus, rekomenduojamų knygų sąrašus. Galima sakyti, kad tai labai sėkmingo komunikacinio likimo knygos.
Rašytojas, sykį paprašytas parašyti apie mokslinęfantastinę literatūrą, pasakė: „Žmogaus fantazijai pastoviai reikia peno“ ir ypač pabrėžė vaizduotę. Laki, turtinga vaizduotė - Petkevičiaus apysakųpasakų alfa ir omega. Skaitytojus daugelį dešimtmečių žavi jo kūrinių originalumas, netikėtumas, išmoningi siužetai, mokėjimas prajuokinti, pasakyti šmaikščiai, dinamiškas pasakojimas, ryškūs charakteriai.
Pagrindiniai kūriniai ir jų ypatybės
Net keturi rašytojo kūriniai pateko į lietuvių vaikų literatūros šimtuką: Gilės nuotykiai Ydų šalyje (1964), Kodėlčius (1974), Didysis medžiotojas Mikas Pupkus (1969), Sieksnis, Sprindžio vaikas (1966). Nors į šimtuką nepateko, bet jo verta būtų ir konceptuali apysakapasaka Molio Motiejus - žmonių karalius (1978).
Iš viso Petkevičiaus knygų vaikams palikimo netikėtumu labiausiai išsiskiria miniatiūrų apysaka (Vinco Aurylos terminas) Kodėlčius. Ši knyga, pasirodžiusi beveik sykiu su panašaus pobūdžio Vytauto Misevičiaus Danuku Dunduliuku (1972) ir Eduardo Mieželaičio Dainos dienoraščiu (1973), sukėlė tikrą literatūrinį šurmulį - tai buvo netikėtas vėjo gūsis tuometinėje lietuvių vaikų literatūroje. Pavaizduoti be atvangos klausinėjantį ir taip pasaulį pažįstantį vaiką, susitelkiant į jo didenybę klausimą, - tai, galima sakyti, buvo genialus sprendimas. Šiame kontekste ateina į galvą paralelė su norvegų rašytojo Josteino Gaarderio knyga Ei! Ar čia yra kas nors?, kur teigiama, kad klausimas yra daug svarbiau už atsakymą. Stebėdamas aplinką, klausdamas, bendraudamas su vyresniais žmonėmis, vaikas auga.
Antai Pauliukas močiutės klausia, ko ji nebėga nuo senatvės - nei traukiniu, nei lėktuvu, o močiutei atsakius, kad nuo senatvės nepabėgsi, pasiūlo gudrią išeitį - paslėpti pasą („Senatvė“). Knyga suaugusį skaitytoją (ją labai mėgsta ir tėvai) priverčia ne kartą nusišypsoti, o vaikui ji pasakoja apie šiltus šeimos santykius, vieno kitu rūpinimąsi, alsuoja saugumu ir laiminga vaikyste. Kūrinys radosi iš atidaus savo vaiko stebėjimo, apie tai yra sakęs pats rašytojas, pasakojusi jo dukra Liudmila.
Bene mažiausiai aptarta Petkevičiaus kūrinių vaikams dalis - apsakymų ir vaizdelių rinkiniai. 1976 m. išėjo „apsakymų dideliems, mažiems ir milžinams“ rinkinys Visi prieš vieną, o 1983 m. - apsakymų rinkinys Didelis ir mažas, kuriame perspausdintas ir ankstesnis rinkinys. Simboliškai skamba vieno apsakymo ir viso skyriaus pavadinimas - „Kai žolei neramu“. Trumpame kūrinėlyje vaizduojama vasaros naktis ir pasakotojo patirtas grožis stebint neįprastą apkvaitusių karšių šokį.
Įtaigų peizažą pratęsia filosofinis susimąstymas - juo ir baigiamas apsakymas: „Juk būna vasaros metu tokia viena ar dvi naktys, kai negali užmigti, kai atsiradęs po širdimi neramus virpuliukas ima vedžioti tave paupiais ar pamiškėmis ir priverčia viskuo stebėtis. Dažname apsakyme vaizduojamas vaikų gyvenimas. Gamtos fone skleidžiasi jų linksmi ir liūdni, o kartais ir tragiški potyriai.
Apsakymas „Beržo tošelė“ pasakoja jaukų epizodą iš mažojo Rimučio ir jo močiutės gyvenimo kasdienybės. Rimutis - irgi mažasis kodėlčius, klausimais apipilantis močiutę, kai jau seniai laikas miegoti. Kai kurie kiti Petkevičiaus pasakojimai primena pažintinius ar nuotykinius tekstus. „Nebylusis didmiestis“ pasakoja apie turistus, susidūrusius su skruzdėlių išdaiga, - jos pradangina naktį be priežiūros iškylautojų paliktą cukraus maišelį. Kai kurie Petkevičiaus kūrinėliai yra išleisti ir atskirai. Pažymėtina, kad abiejuose apsakymų rinkiniuose esama skirtingo emocinio turinio ir stilistikos tekstų.
Pagrindiniai veikėjai
Gilė, Sieksnis, Mikas Pupkus, Molio Motiejus - pirmojo ryškumo lietuvių vaikų literatūros personažai. Į šią pastabą verta atkreipti dėmesį - Didysis medžiotojas Mikas Pupkus praturtina lietuvių kelionių apysakų lentyną. Mikas Pupkus su bendrakeleiviais šuneliu Čiupkum, žirgu Pupkum, sakalu Tupkum keliaudami patiria galybę iš koto verčiančių, vaikus pralinksminančių nuotykių, o kai kuriomis humoro situacijomis ir socialinėmiskultūrinėmis potekstėmis kūrinys įdomus ir suaugusiesiems.
Šiuo požiūriu kūrinys primena barono Miunhauzeno istorijas, suomių rašytojo Ero Salolos Kvailių kaimą. Na, o sukurtas fantastinis Nailono šalies vaizdas - išradingas ekologinės katastrofos veidrodis. Apysakapasaka apie nedorėlį Gilę - irgi didaktinis kūrinys, skirtas kiek jaunesniems skaitytojams. Autorius lieka ištikimas sau - vaizduoja fantastinę Ydų šalį, kurioje Gilė visaip išbandomas, keičiamas į gera.
Didaktinė ir dar viena Petkevičiaus apysakapasaka - Sieksnis, Sprindžio vaikas. Tradicinis modelis naudojamas vaizduoti neigiamam personažui, kuriam ilgainiui lemta pasikeisti. Kaip tautosakos pasakoje, herojus yra išbandomas, įgauna patirties, tobulėja. Tačiau didaktines intencijas paslepia, be kitų minėtų poetikos priemonių, ir ekspresyvi, vaizdinga kalba.
Pats sudėtingiausias, metaforiškiausias iš čia aptariamų kūrinių - apysakapasaka Molio Motiejus - žmonių karalius. Tas kalinamos puodžiaus žmonos nulipdytas molinukas Motiejus iš bedvasio molio virsta teisybės idealu - gyvo kūno ir kraujo. Jis organizuoja pasipriešinimo judėjimą, iš Duonuvos šalies išveja lauk engėjus ir skelbia naują amžinosios laisvės bei teisybės epochą.
Drg. Vytautas Petkevičius – TV Forumas (1988 09 18)
Kūrybos bruožai
Autorius subtiliai sintetina jausenas - lyriškumą, pažinimo geismą, paprastą smalsumą. Jo keliautojas-naratorius domisi kultūra plačiąja prasme ir tai atpasakoja skaitytojui. Rašytojas panardina skaitytoją į sukurto pasaulio vaizdinį, kuriame pinasi tai, kas matyta, patirta ir išgirsta, ir tai, kas ranka palytima bei širdimi nujaučiama.
A. Vaičiulaitis puikus stilistas, lietuvių kalbos žinovas. Jis rašė paprastu stiliumi, atspindinčiu jo nuoseklų mąstymą. Lengvu, banguojančiu ritmu liejasi vienas paskui kitą sakiniai, atverdami įkvėptus nuostabios gamtos bei lakios vaizduotės nutapytus paveikslus. Vienur sakinys trumpas ir konkretus, tarsi pauzė apmąstymams, kitur - gerokai ilgesnis, su daugybe šalutinių sakinių. Vienas esminių autoriaus naudojamų literatūros tec...
Apibendrinimas
Knyga "Paslėpti turtai" - tai įtraukiantis kūrinys, nagrinėjantis svarbias temas ir paliekantis gilų įspūdį skaitytojams. Jos originalumas, išmoningi siužetai ir ryškūs charakteriai užtikrina, kad ši knyga ilgai išliks atmintyje.
