Žaliūkių malūnininko sodyba - tai gyvas etnokultūros, tradicinių papročių ir pramogų kampelis, įsikūręs šiuolaikinio miesto apsuptyje. Tai vieta, kur praeitis susitinka su dabartimi, kur galima prisiliesti prie senųjų tradicijų ir pajusti tikrąjį duonos skonį.
Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus - etnokultūros, tradicinių papročių ir veiklos bei pramogų erdvė, supama šiuolaikinio miesto.
Sodybos istorija
Sodyba lankytojus pasitinka atkurta malūnininko troba su etnografine ekspozicija ir restauruotu XIX a. II p. vėjo malūnu, vieninteliu išlikusiu Šiauliuose. Malūną 1875-1880 m. tuometiniame Žaliūkių kaime pastatė Lietuvos vokietis Johanas Vilhelmas Danielis.
2022 m. sodybos kompleksą papildė iš Medginų kaimo (Joniškio r.) perkeltas svirnas, o 2023 m. jame įrengta Šiaurės ir Vidurio Lietuvos XIX a. pab. - XX a. etnografijos eksponatų atvirų saugyklų ekspozicija.
2008-2011 m. malūnas buvo restauruotas, atstatytas malūnininko gyvenamasis namas.
Gyvenimas sodyboje
Ištisus metus sodyboje vyksta kasdienis malūnininko šeimos gyvenimas, malami grūdai, kepama duona, vedamos įvairios edukacijos ir ekskursijos. Kasdienybę paįvairina kartu su miesto bendruomene švenčiamos kalendorinės lietuvių liaudies šventės: Užgavėnės, Atvelykis, Kupolinės, Žolinė, Rudens lygiadienis.
Populiariausias užsiėmimas - "Duonos kepimas"
Populiariausias Žaliūkių malūnininko sodyboje vykstantis edukacinis užsiėmimas - „Duonos kepimas“. Žaliūkių malūnininko sodyboje galima paragauti čia keptos ruginės duonos, sužinoti šimtametės duonos kepimo tradicijas, papročius ir ritualus, o taip pat susipažinti su XX a. pradžios buitimi.
Tai ne tik galimybė paragauti čia pat keptos ruginės duonos, bet ir sužinoti šimtametes duonos kepimo tradicijas, papročius ir ritualus, susipažinti su XX a. pradžios buitimi. Sakoma, jog duonos skonis - tai gyvenimo skonis, todėl sodybos šeimininkė maloniai priima visus norinčius patirti šį skonį ir kviečia kartu kepti kvapnią, natūraliai subrandintą, naminę duonelę.
Duonos kelias: nuo grūdo iki stalo
Edukacinio užsiėmimo metu lankytojai sužino apie sunkų duonos kelią nuo sėjos iki balta staltiese užtiesto stalo. Jie išgirsta pasakojimą apie tai, kaip grūdas tampa miltais, o miltai - tešla.
Duonos kepimo papročiai ir ritualai
Duonos kepimas - tai ne tik amatas, bet ir ritualas, turintis gilias tradicijas. Senovėje duonos kepimas buvo laikomas šventu veiksmu, todėl jam buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Duoną paprastai minkydavo pati šeimininkė, mergaitėms šio proceso nepatikėdavo. Kiekvienas duonos kepaliukas buvo ruošiamas su meile, apglostomas ir tik tada šaunamas į krosnį. Duonos kepimo dieną nebuvo galima pyktis bei nieko niekam skolinti, kad neišneštų iš namų duonos skalsos. Pagal duonos raikymo storį buvo galima spręsti, ar šeimininkė dosni, ar šykšti.
Duonkepė krosnis: širdis namų
Svarbiausia malūnininko name - duonkepė krosnis, kurią mūrijo iš Panevėžio atvykęs patyręs meistras.
Kitos edukacinės programos ir veiklos
Žaliūkių malūnininko sodyba siūlo ir kitų įdomių edukacinių užsiėmimų:
- Užgavėnių tradicijos ir kaukės. Artėjant Užgavėnėms, sodyboje primenamos šios pagoniškos šventės tradicijos ir apeigos, pasakojama apie prietarus ir burtus, supažindinama su kaukėmis ir persirengėliais.
- Velykų tradicijos ir margučių marginimas. Lankytojai susipažįsta su Velykų tradicijomis, papročiais, simboliais ir ornamentika, išmoksta marginti kiaušinius karštu vašku.
- Kerdžiaus ragas. Lauke vedamo edukacinio užsiėmimo dalyviai tampa piemenėliais ir sužino įvairių dalykų apie ganiavą senajame kaime. Kerdžius parodo, kaip buvo daromi piemenų muzikos instrumentai, piemenėliai išmoksta nusivyti virvutę ir virvę, padaryti pantį. Lauks ir tradiciniai piemenėlių žaidimai. Galiausiai bus ragaujama lauže keptų bulvių su lupenomis.
- Gimtadienio šventė malūnininko troboje. Žaliūkių malūnininko troboje kepama ne tik duona kasdieninė, bet ir švenčiamos šventės. Svarbiausios žmogaus gyvenime yra dvi dienos - vardadienis ir gimtadienis.
Kupolinės Žaliūkių malūnininko sodyboje
Jau dešimtį metų prie Žaliūkių vėjo malūno organizuojamos Kupolinės turi labai daug liaudyje paplitusių pavadinimų: Kupolės, Rasos, Vainikų šventė, Joninės. Įvairiuose šventės pavadinimuose slypi skirtingų istorijos laikotarpių prasmės. Kupolėmis seniau vadintos sužydėjusios pievos, vaistažolės, iš kurių buriama, ir medis arba šakota kartis, įkasama šventvietės viduryje, apipinta vainikais.
Pagal Simoną Daukantą - tai Vainikų šventė, mat jais puošia galvas, vartus, medžius, kryžius. Rasų pavadinimas primena, jog dabar vešliausi žolynai, o ant jų, saulei tekant, tyriausia rasa. Joninių pavadinimas atėjęs iš katalikų bažnyčios liturgijos. Tai šv. Jono Krikštytojo gimimo šventė. Tad Kupolinėmis ar Rasomis vadinamą dieną ypač mėgsta Jonai, Jonės, Janinos, nes ji švenčiama Joninių išvakarėse, o mūsų krašte varduvininkus iš vakaro ir sveikindavo.
Vasarvidis arba vasaros saulėgrįža kitados buvo švenčiama net savaitę, kupiną šventinių apeigų su žolynais, ugnimi ir vandeniu. Būdavo renkamos vaistažolės, kurios šiuo metų laiku turi daugiausiai gydomųjų galių. Jos laikomos namuose iki kitų metų vidurvasario, gydo žmones ir gyvulius, gina nuo nužiūrėjimo. Tad į šventę VU Šiaulių akademijos Botanikos sodo botanikai atvyks ne tuščiomis: su savimi atsiveš įvairiausių vaistingų, žydinčių, kvepiančių žolynų.
Seniau buvo tikima, kad, pavyzdžiui, Joninių išvakarėse nuskinta jonažolė gali išgydyti net 99 ligas. Nuo ko, dėl ko ir kaip tomis vaistažolėmis reikia gydytis, papasakos išmanantys specialistai. Maža to, botanikai lankytojams pristatys simbolinį augalą - kūpolį.
Joninių išvakarėse renkamos ne tik vaistažolės - suskinta 9 ar 12 žolynų puokštė, vadinama kupole, yra stebuklinga, tinka burtams ir ateities spėjimui. Sako, kad tokia kupolė gydo žmones ir gyvulius, gina nuo piktų akių nužiūrėjimo, taip pat pagal ją galima spėti ir kitų metų laimę. Juk kiekvienas šioje puokštėje esantis augalas turi skirtingą reikšmę, kurią bus galima sužinoti per specialiai tam skirtą burtų valandą.
Edukacinių užsiėmimų kainos ir nuolaidos
Žaliūkių malūnininko sodyboje galima ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir įgyti naujų žinių bei įgūdžių. Štai keletas edukacinių užsiėmimų kainų:
- „Duonos kepimas“: 100,00 Eur (muziejaus darbo valandomis), 130,00 Eur (po muziejaus darbo valandų)
- Kiti edukaciniai užsiėmimai: nuo 4 Eur asmeniui (grupėms taikomos nuolaidos)
- Gimtadienio šventė: 120,00 Eur (muziejaus darbo valandomis), 150,00 Eur (po muziejaus darbo valandų)
Taip pat taikomos nuolaidos moksleiviams, studentams, pensininkams, neįgaliesiems ir kitoms grupėms.
Kita informacija
Sodyba pritaikyta pažintiniam ir kultūriniam turizmui: lankytojų patogumui sutvarkyta teritorija, įrengta vaikų žaidimo ir automobilių stovėjimo aikštelės. Lankytojai, turintys judėjimo negalią, gali patekti į malūnininko namą.
Kontaktai: +370 41 52 43 94, +370 41 43 36 80, www.ausrosmuziejus.lt