Šiame straipsnyje nagrinėjami teisiniai aspektai, susiję su asmens iškeldinimu iš gyvenamosios vietos, kai jis neturi kur išsikelti. Straipsnyje remiamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir teismų praktika, siekiant pateikti išsamią informaciją apie šią sudėtingą situaciją.
Iškeldinimo procedūra
Norint iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų, nepavykstant to išspręsti taikiai, pirmiausia asmeniui reikia pateikti raštišką pretenziją.
Asmeniui nesutinkant išsikelti geruoju ir nereaguojant į pateiktą pretenziją, reikia kreiptis į teismą, pateikiant ieškinį dėl iškeldinimo. Pateikus ieškinį teismui, ieškinys išnagrinėjamas ir nusprendžiama, ar asmenys, kuriuos siekiama iškeldinti, turi teisę gyventi konkrečioje patalpoje.
Tai yra, ar yra teisinis pagrindas priverstiniam iškeldinimui. Jeigu asmuo gyvenamosiose patalpose gyvena neteisėtai teismui priėmus sprendimą gaunamas vykdomasis dokumentas.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.
Tėvų teisė iškeldinti pilnametį vaiką
Kyla klausimas, jei žmogus yra pilnametis asmuo, prieš kelerius metus baigęs mokyklą, ar tėvai gali su teismo pagalba priverstinai iškeldinti jį iš savo namų?
Pagal įstatymus tėvai vaiku privalo rūpintis tik iki 18 metų. Tačiau situacija tokia, kad tėvų vaikas gal kiek pyktybiškai, gal iš tingėjimo ar nežinojimo niekur nesimoko, nesiieško darbo, vienu žodžiu veltėdžiauja gyvendamas iš artimųjų kišenės.
Butas, kuriame gyvenama, yra nuomojamas, t.y. tėvai nėra jo savininkai. Tiek mama, tiek vaikas tame bute yra oficialiai prisideklaravę ir registruoti.
Ar tokia situacija gali būti pagrindas priverstinai iškeldinti žmogų, jei jis visiškai neturi jokios specialybės, nebaigęs jokių mokslų, o su giminėmis nebendrauja? Kur jis dėsis iškeldintas - negi teismas išmes su visais daiktais tiesiai į gatvę?
Pats sūnus jokių problemų nekelia - nesmurtauja, alkoholio nevartoja, yra tylaus būdo uždaras žmogus, kurio problema tik ta - kad turėdamas rankas ir kojas neina dirbti ir gyvena iš kitų šeimos narių pinigų.
Jei mama toleruoja tokį elgesį - telieka spręsti tik jiems. Gal vaikas turi psichologinių ar psichinių nukrypimų, gal ligų, - į kitos šeimos reikalus kištis nevertėtų, nes neaišku, ką jie slepia nuo kitų ir nori nuslėpt. Lai neduoda valgyt - norės valgyt, gal išeis dirbt.
Nuomininko teisės ir pareigos
Žinotina, kad reikalauti iškeldinimo iš būsto turi teisę tik šio būsto SAVININKAS ir tik esant teisėtam pagrindui.
Nuomininkė (motina) turi teisę naudotis išsinuomotu daiktu. Šią teisę sūnus pažeidžia. Štai jums ir pagrindas nuomininkei reikalauti pašalinti pažeidimą - sūnui išsikelti.
Teisiniai argumentai
- Kas turi daiktines teises į būstą? Pagal nuosavybės teisę savininkas (disponuoti) ir pagal sutartį nuomotojas (valdyti ir naudotis).
- Ar sūnus turi? Neturi.
- Ar nuomotoja privalo suteikti sūnui būstą? Neprivalo.
- Ar sūnus pažeidžia nuomotojo teises? Pažeidžia.
Praktiniai aspektai ir galimi sprendimai
Tėvams reikėtų suvokti, ko iš tikrųjų nori - ar kad sūnaus tiesiog namuose neliktų, ar pagąsdinti? Ar jis įsikibęs laikosi tėvų namų ir sako, niekur iš čia neisiu? Ar tiesiog gyvena ir neturi tikslo gyvenime?
Jeigu tikslas tiesiog atskiratyti, gal užtektų palaukti, kol išeis iš namų, sukrauti daiktus, išstatyti už buto durų ir nebeileisti?
Nemanau, kad su teismo sprendimu būtų mažiau dramos. O tai iš kokių pinigų jis dabar gyvena? Neturi absoliučiai jokių išlaidų? Niekur neišeina? Nieko sau neperka? Rūbai, higienos priemonės iš kur? Valgo tik tai, ką virtuvėje randa?
Jeigu yra uždaro būdo, nebendraujantis, gal jam reikia pagalbos įsidarbinant, randant mokslus (pvz. profesinius kursus, kad galėtų greičiau rasti darbą)?
Išstatyti daiktus už durų būtų staiga.
Su gimine nebendrauja, motina pati nuo jų atsiribojo ir tuo pačiu atribojo sūnų. Taip, jis gyvena su mintimi "niekur iš čia neisiu", bet tai daro ne iš piktos valios, o dėl to, kad tikrai gyvena be jokio tikslo, nežino kuo nori būti.
Iš kokių pinigų gyvena - tai mama pati ir išlaiko - perka jam valgyti ir rūbus. Taip, rūbų jis pats neina ir neperka, nes šiuo klausimu jo savarankiškumas ugdomas nebuvo, mama geriau žino ką ir iš kur pirkti. Dar kažkiek pinigų duoda turtingas senelis, su juo mama leidžia retkarčiais susitikti, jis irgi bando įkalbėti anūką ieškotis darbo/pasidaryti pašalpą iš invalidumo, nors yra pakankamai sveikas, kažkokių rimtesnių traumų neturėjęs. Be to mama nerekomenduoja jam darytis pašalpų, nes prie jų priprantama, UŽT jis irgi neregistruotas, PSD įmokas kas mėnesį susimoka iš senelio duodamų pinigų.
Išeiti iš namų tai išeina, mėgsta stebėti ir diriguoti į kaimynystėje esančią pramoninę teritoriją pirmąkart atvykusiems fūristams parodant kelią, taip pat mėgsta keliauti viešuoju transportu, ypač reisus į parką ir pasakinėti stotelėje lipti dvejojantiems žmonėms, kur yra tas parkas (bet nebandykite jam siūlyti nei troleibuso vairuotojo, nei tolimųjų reisų vairuotojų darbo - jį domina visai ne pats darbas).
Darbo ar kvalifikacijos įgyjimo jis kratosi, nes nors yra tylus ir padorus, darbe neišvengiamai prasidės konfliktai - jis nuolat pastebi kitų žmonių daromas klaidas ir pažeidimus, ir apie juos ką nors informuoja. Jį gali iki raudonumo įsiutinti tie, kur prie įėjimų į pastatą šniaukia tuos "tušinukus" (el. cigaretės ar kaitinamasis tabakas), jį gali nervinti kitų kolegų telefono pypsėjimo garsas, kuomet gaunama SMS žinutė ir pan. Jis turi tokių autistiškų bruožų. Ir ne ,apart mėnesinio bilieto tikrai nieko neperka, neišlaidauja, pramogų jam nereikia. Visą maistą ir higienos reikmenis nuperka mama. Jam ne depresija, jis mėgsta būti laisvas, fiksuoti tam tikrus nusižengimus (bet pareigūno darbo dirbti negalėtų, nes neturi vairuotojo pažymėjimo ir šiaip nenorėtų).
Mamos atveju, išsinuomuočiau kitą butą, nutraukčiau seno buto nuomos sutartį ir išsikelčiau kitur, sūnui nepranešus nei kur. Tegul kapstosi lepūnėlis, užteks mamos sąskaitą gyvent. Iškeldinimas sūnaus jau būtų ne jos problemos, ji tiesiog jį paliktų įspėjusi, kad taip nutiks per artimiausią mėnesį. Kol jis nežino kuo nori būti ir neparneša pinigų yra tik veltėdis. Ar nori jis būti veltėdžiu? Gėda skaityt.
Mamai raikia psichologinės pagalbos gal net labiau nei tam kūdikiui. Ji labai kenkia toliau jam pirkdama dalykus ir leisdama jam nieko neveikti. Ji ne amžina. Numirs ir tam žmogui vis tiek reikės kapstytis. Kuo anksčiau pradės dirbti realiai, o ne svaičioti ir skųsti kitus iš dyko buvimo, tuo bus geriau visiems. Skelbimuose pilna darbo pasiūlos.
Ar jis nori būti veltėdžiu? Išeina jog taip, bet jis tuo nesididžiuoja. Tiesiog jis nesukurtas ankstyvam rytiniam kėlimuisi, bendravimui su kolegomis (jį seksualiai traukia panašaus amžiaus bendraamžiai), t.y. jis pats bijo, jog patekęs į kolektyvą pradės lytiškai priekabiauti prie kitų žmonių.
O kad jūs žinotumėte, kaip jis reaguoja kieno nors paklaustas "Ką darysi, kai mamos nebeliks", jis sutrikęs nedrąsiai atsako tą patį ką Minedas "Eurovizijos" atrankoje, po to, kuomet jo buvo paklausta "Kuom tu įdomus publikai?". "Nežinau!" - tepasakė jis. Tas pats ir čia. Bus kaip bus - tokiu šūkiu ir gyvena jis, pasiruošęs ir bomžauti, turi nusižiūrėjęs vietą gamtoje, kur leis laiką jei bus iškeldintas.
Kol kas motina tik kelis kartus jam pagrasino iškeldinimu, bet dažniausiai (apie 85 proc. viso laiko būnant kartu) jai tai tinka ir ji neprieštarauja, kad sūnus nieko neveiktų. Tik dėl ko nors susipykus ji paragina jį eiti ieškotis darbo, bet vėliau kaip visad atsileidžia. Ir taip, kaip ir sakiau, jis turi psichikos sutrikimų, dėl kurių savanoriškai yra kreipęsis pas daktarą, bet susiveikti invalidumo (už kurį gautų bent kelis šimtus eurų) negali, nes mama tam prieštarauja, sakydama, kad užtenka jau to, kad nedirbi, bet dar vaidinti invalido ir prašyti nedarbingumo nustatymo ir išmokos būtų jau naujas dugnas. Arba Sopa pasiūlyti tikrai kažką gali, jeigu yra autizmo. Tiesiog pradėk.
Jei autorius pradėjo šią diskusiją, tai situacijos sūnus kažkuo pažeidžia interesą. Jei nepažeidžia, tai galima aš jums įkelsiu žmogų, kuris naudotis virtuve ir tualetu jums leis.
Tik noriu atkreipti Sankaus dėmesį, kad viskas priklauso pagrinde nuo mamos geranoriškumo. Jeigu ji gailės savo vaiko, gali jį saugoti ir išlaikyti nors ir iki savo gyvenimo pabaigos. Kita vertus, jeigu ji nebenorės tęsti šito išlaikymo, veltėdžiavimas gali baigtis labai greitai ir nelabai gražiai.
Kaip minėjo - per mėnesį o gal netgi per savaitę išsikraustytų, paliktų problemą buto nuomotojui, o buto nuomotojas tikėtina nesikrapštytų. Jūs tikitės kad visks vyktų civilizuotu teisiniu keliu, pagal taisykles, tačiau dažnai gyvenimas vyksta ne taip.
Nebelikus nuomininko (mamos), tikėtina kad nuomotojas dar tą pačią savaitę išmestų veltėdį į gatvę ir pakeistų buvo spynas, tikėtinas ir fizinis smurtas. Turėkite tai omenyje, ir rupinkitės mama, kad netrūktų jos kantrybė.
Galimos pasekmės
Iškeldinama iš, niekas gyvenamojo būsto nepasiūlo. Tokiu atveju asmuo gali atsidurti gatvėje.
Svarbu paminėti, kad situacija yra sudėtinga ir reikalauja individualaus vertinimo. Rekomenduojama kreiptis į teisininką dėl konkretaus patarimo.
DĖMESIO: Norėdami rašyti žinutę, prisijunkite prie sistemos.