Planuojant statybas ar tiesiant kelius savo sklype, svarbu žinoti galiojančius reikalavimus, kurie užtikrina ne tik patogų privažiavimą, bet ir atitinka įstatymus bei saugumo standartus. Šiame straipsnyje aptarsime kelio pločio reikalavimus sklypams Lietuvoje, įskaitant reikalavimus sodų bendrijoms, atstumus nuo sklypo ribų, želdinių sodinimo taisykles ir kitus svarbius aspektus.
Įsirengiant įvažiavimą į sklypą, svarbu žinoti galiojančius reikalavimus ir apribojimus. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį planuojant įvažiavimą, taip pat patarsime, kaip išvengti klaidų renkantis sklypą.
Kaip pasiruošti namo statybai
Kelio Projektas: Ar Jis Būtinas?
Klausimas: Ar norint gauti statybos leidimą, būtina padaryti kelio projektą nuo pagrindinio kelio iki sklypo, jei kelias yra lauko, bet jam suteiktas gatvės pavadinimas?
Atsakymas: Taip, būtina. Gatvės pavadinimas yra procesas, kuriuo suteikiamas sklypui adresas, tačiau tai nėra susiję su kelio statinio projektavimu ir įrengimu. Jei kelio sklypas buvo suprojektuotas dalinant sklypus teritorijų planavimo dokumentu (detaliuoju planu arba sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu), tai norint įsirengti kelią, būtina rengti kelio projektą atitinkamai numatytai kelio kategorijai.
Jei nėra kelio projekto arba kelias (kaip statinys) nėra registruotas Registrų centre, tuomet nėra užtikrinta, jog jūsų privažiavimas atitinka reikalavimus. Teritorijų planavimo dokumentas nėra lygus kelio projektui ir nesuteikia teisės įrengti kelio statinį. Teritorijų planavimo dokumentu numatomos sklypų ribos, sklypų naudojimo reglamentai, kiti reikalavimai. Keliai taip pat yra statiniai, kurie skirstomi į kategorijas, rūšis, priklausomai nuo kategorijos, vietovės, jiems rengiami projektai, gaunami statybos leidimai.
Kelio Plotis Ir Kategorija
Kelio juostos plotis turi atitikti reikalavimus, nustatytus Statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Pagal reglamento 10 lentelę D kategorijos - vietinės reikšmės gyvenamųjų teritorijų - gatvėms nustatytas 12 metrų gatvės juostos (tarp raudonųjų linijų) plotis.
Apibendrinant, manytina, kad 12 m pločio gatvės juosta detaliajame plane nėra architekto pasirinkimas, o tikėtinas savivaldybės planavimo sąlygų ir galiojančio STR reikalavimų įgyvendinimas - šiuo pločiu rezervuojama visa gatvės juosta tarp raudonųjų linijų, kurioje be maždaug 6 m važiuojamosios dalies, šaligatviai, inžinerinių tinklų koridoriai, žaliosios juostos ir kiti infrastruktūros elementai.
Pilnai gali būti, kad jūsų atveju projektuojama ne 12m pločio kelio danga, o 12m pločio kelio juosta, kuri rezervuojama kelio statiniui kartu su visais jos elementais, pagal teisės aktų reikalavimus. Veikiausiai projektuojama D kategorijos gatvė, nes kitokios kategorijos ir kitokių reikalavimų gatvės šiuo metu nėra pagal teisės aktus. Važiuojamoji dalis, veikiausiai bus 5,5-6m pločio. Skaitykite STR "Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai" ir matysite, kad mažesnio pločio žemės juostos neina nustatyti, nes mažesnio pločio nenumato reikalavimai.
Gatvių ir kelių techninius parametrus (plotis, apsisukimų spinduliai, stovėjimų vietos ir etc) reglamentuoja STR 2.06.04:2014 „GATVĖS IR VIETINĖS REIKŠMĖS KELIAI. BENDRIEJI REIKALAVIMAI“.
Artūras Želnys iš UAB Zemindar komentuoja, kad jei kelias tik prie vieno namo, turėtų užtekti 8 m pločio ir 12 m apsisukimo aikštelės.
Kelio Plotis Sodų Bendrijose
Vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsniu, STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 33 lentele, sodų keliai priskiriami Ds kategorijai. Ds kategorijos kelio klotis (tarpas tarp sklypų) turi būti ne mažesnis kaip 4,5m, važiuojamosios dalies plotis ne mažesnis kaip 2,5m.
Todėl, jei kelias yra siauresnis, neužtikrinamas sklandus eismo judėjimas tiek gyventojų poreikiams tenkinti (lengvųjų automobilių eismui), tiek saugumui užtikrinti (spec. tarnybų transporto eismui).
Servitutinis Kelias: Kas Tai Ir Kaip Jį Įregistruoti?
Servitutinis kelias - tai teisė naudotis svetimu žemės sklypu tam tikroje dalyje, siekiant užtikrinti patekimą į savo sklypą ar statinį. Tokia teisė ypač aktuali kaimo vietovėse ar ten, kur dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių nėra suformuotų bendrojo naudojimų kelių.
Servituto nustatymo būdai:
- Sutartiniu būdu (sandoriu) - kai kaimynai susitaria dėl kelio naudojimo sąlygų ir tai įformina notariškai.
- Teismo sprendimu - kai susitarti nepavyksta, servitutas gali būti nustatomas teismo sprendimu, remiantis faktiniais pateikimo prie sklypo poreikiais. Toks sprendimas priimamas, jei nėra kitos galimybės patekti į sklypą su kuo mažesniu poveikiu, apribojimais tarnaujančiam sklypui.
- Įstatymo pagrindu - kai kuriais atvejais įstatymai tiesiogiai numato servituto būtinybę.
Servitutas turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tik tada jis tampa galiojančiu trečiosioms šalims - pvz., naujiems sklypo savininkams. Be šio plano servituto įregistruoti nepavyks. Servitutiniai santykiai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.111-4.129 straipsniais.
Kaip sužinoti, ar kelias servitutinis? Tai galite padaryti tikrinant sklypo dokumentus. Jei tai bendro naudojimo kelias, tą galite pasitikrinti Regia.lt, kur matysite savo sklypo ribas ir ar kelias išimtas iš sklypo ploto ar ne. Jei išimtas, tai greičiausiai yra bendro naudojimo kelias, o ne servitutinis.
Servitutiniai keliai skirtingai nuo bendro naudojimo kelių (dažniausiai aptarnaujami savivaldybės) prižiūrimi tarnaujančio daikto savininkų ir ar naudotojų, pagal jų tarpusavio sutarimą (dažniausiai sutarties pagrindu).
Skirtingai nuo bendro naudojimo kelių (atskirti nuo sklypų), servitutiniai keliai yra sklypuose ir yra jų dalis.
Svarbu žinoti ir tai, kam priklauso servitutinis kelias. Pasitikrinkite dokumentus - prieš perkant sklypą, patikrinkite, ar yra įregistruotas servitutas. Ruoškitės konfliktams - deja, servitutiniai keliai dažnai sukelia ginčus, tad verta turėti ne tik tikslų servituto planą, bet ir nusistatyti tikslią vietą vietovėje (tą gali padaryti tik specialistas su profesionalia įranga).
Tinkamai nustatytas ir įformintas servitutinis kelias ne tik užtikrina patogų patekimą į sklypą, bet ir apsaugo nuo ilgų teisminių ginčų.
Nuovažos Įrengimo Reikalavimai
Norint įsirengti arba remontuoti nuovažą, sklypo savininkas turi kreiptis į AB „Via Lietuva“. Pažymėtina, kad nuovažų nuo valstybinės reikšmės kelių įrengimas ar remontas galimas tik gavus iš kelio savininko prisijungimo sąlygas, pasirašius prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartį ir įgyvendinus sutartyje numatytas nuostatas.
Įrengtos nuovažos turi atitikti norminių dokumentų ir saugumo reikalavimus. Vykdant valstybinės reikšmės kelių kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbus, nuovažos rengiamos esamų, legaliai įrengtų ir registruotų nuovažų vietose arba nežymiai koreguojant jų vietą, atsižvelgiant į matomumo ir saugumo užtikrinimo sąlygas.
Kitais atvejais, jei nuovaža nėra numatyta naujai rengiamuose kelio tiesimo, rekonstravimo ar remonto teritorijų planavimo dokumentuose ar techniniuose projektuose, prašymai įrengti nuovažas nuo valstybinės reikšmės kelių į gyventojams priklausančius žemės sklypus tenkinami, kai tai neprieštarauja Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ XI skyriaus II skirsnio reikalavimams.
Klaidų, Renkantis Sklypą, Sąrašas
Svajonių namų galite ir neturėti, jeigu įsigysite sklypą, netinkamą nuosavo namo statyboms. Prieš perkant sklypą, reikia atkreipti dėmesį į visą sąrašą „kabliukų“, kad išleisti pinigai nebūtų išmesti į balą.
Dažniausia klaida renkantis sklypą yra visų galimų apsaugos zonų sklype ir, kur yra sklypas, neįvertinimas. Dažnai žmonės pagalvoja apie tai, kad svarbu įsivertinti įvažiavimą į sklypą, iš kurios pusės bus įvažiuojama - pietinės, rytinės, vakarinės ar šiaurinės. Tai svarbu dėl namo orientacijos. Bet dažnu atveju nežinoma apsaugos zonų, kurios yra nustatytos sklypui.
Apsaugos zonos gali būti:
- Inžineriniams tinklams (elektros, vandentiekio, nuotekų)
- Kelio apsaugos zona (ypač vietinės reikšmės keliams)
- Gaisriniai reikalavimai (atstumas iki hidranto ar vandens telkinio)
- Pakrančių apsaugos zonos (šalia vandens telkinių)
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, ar sklype yra vandentiekio ir nuotekų sistemos, ir per kur jos eina, nes komunikacijos gali labai riboti užstatymo galimybes. Dar vienas niuansas dėl įvažiavimų į sklypą: jeigu sklypui yra parengtas detalusis planas, tai mes griežtai turime vadovautis planu ir įvažiavimą į sklypą daryti ten, kur jis numatytas.
Žmonės, pirkdami sklypą, neįvertina, kokios namo formos, kelių aukšto namo norės. Taip pat, ar jam reikia papildomų pastatų sklype. Nes ne visuose sklypuose galima pastatyti bet kokį namą ir dar priestatų.
Jeigu žmogus nori pasistatyti vieno aukšto namą su garažu, jam reikėtų ieškoti apie 12 arų sklypo. Jeigu turime 10-12 arų sklypą, dažniausiai projektuojame vieno aukšto namą, normalaus dydžio kiemą. Tai yra komfortiškas variantas. Dažniausiai žmonės domisi namais iki 100 kv. m, tai tokiems namams, jeigu nėra papildomų sąlygų, apribojimų, užtektų ir 8 arų sklypo.
Patarimai, Kaip Nepadaryti Klaidų Renkantis Sklypą
Pirmiausia reikia susirasti ir išnagrinėti teritorijos, kurioje planuojama pirkti sklypą namo statyboms, bendrąjį planą. Reikia įsitikinti, ar teritorija, kurioje planuojama pirkti sklypą, yra gyvenamoji, ar kažkur šalia nėra komercinės, sandėliavimo paskirties sklypų, kuriuose ateityje kaimynystėje gali atsirasti koks nors sandėlis.
Taip pat prieš perkant sklypą reikėtų prašyti pardavėjo, kad suteiktų informacijos apie sklypo detalųjį planą. Pasiaiškinti, kokiu būdu buvo suformuotas sklypas - ar tiesiog kadastriniais matavimais, ar detaliuoju planu, ar formavimo pertvarkymo projektu. Nes du paskutiniai dokumentai gali reikšti, kad sklype yra kažkokių apribojimų.
Reikia pasižiūrėti NT išrašą, nes jame taip pat galima rasti daug naudingos informacijos, būna aprašyti servitutai, ar tokių sklype yra, apsaugos zonas. Bet išrašas turi būti atnaujintas.
Mažiausiai „kabliukų“ atsiranda tuomet, kai sklypui yra parengtas detalusis planas. Taip pat visada patrauklu turėti galimybę prisijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų, vandentiekio, dujų.
Statyba Šalia Kaimynų
Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.
Remiantis statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Atstumai Iki Kaimyninio Sklypo Ribos Sodinant Želdinius
Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Kelių Apsaugos Zona
Siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio briaunų į abi puses nustatoma kelio apsaugos zona. Dirbti įvairius darbus kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje (išskyrus žemės ūkio, melioracijos, miškų tvarkymo darbus, dirbamus nepažeidžiant kelio sankasos bei kitų kelio įrenginių) galima tik suderinus tai su žemės savininkais ir kelio savininku (valdytoju) bei gavus jų leidimą.
Kelio savininkas (valdytojas) - kelio juostoje dirbti visus kasybos darbus, tiesti komunikacijas, įrengti sankryžas ar nuovažas, įrengti apylankas, sodinti želdinius, vežti krovinius polaidžio metu, organizuoti sporto ar kitus masinius renginius.
Objekto statytojas (užsakovas), gavęs kelio savininko (valdytojo) ir žemės savininkų leidimą, teikia jį savivaldybei kartu su kitais dokumentais, nurodytais Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnyje statybos leidimui gauti. Jeigu dirbdamas įvairius darbus kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje leidimą gavęs (ar jo neturintis) juridinis ir (ar) fizinis asmuo padaro žalą keliui ar jo statiniui, jis privalo ją atlyginti.
Už darbų kokybę, technologiją, saugos ir saugaus eismo reikalavimų vykdymą atsako leidimą gavęs juridinis ar fizinis asmuo. Jeigu dirbantys asmenys nesilaiko leidime nurodytų sąlygų, nevykdo saugaus eismo reikalavimų ar darbo vietoje neturi leidimo, kelio savininkas (valdytojas) arba policija gali darbus sustabdyti, o atsakingi asmenys baudžiami įstatymų nustatyta tvarka.
Draudžiama vykdyti kelių perkasimo ir kitus kasybos darbus esamų kelių juostose, išskyrus jų rekonstrukcijos ar taisymo (remonto) atvejus, nuo gruodžio 1 d. Keliuose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo draudžiama.
Kelių apsaugos zonose leidžiama statyti statinius ar įrenginius laikantis Statybos įstatymo, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą bei saugaus eismo reikalavimus, pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytą tvarką ir suderintus projektus.
Draudžiama įrengti išorinę reklamą keliuose, virš kelių, kelių juostose ir jų apsaugos zonose, išskyrus stendus, eismo dalyvius informuojančius apie kelio būklę. Išorinę reklamą įrengti draudžiama gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, kelti pavojų eismo dalyviams.
Kelio apsaugos zonose esančius antžeminius ar požeminius inžinerinius tinklus prižiūri jų savininkai.
Kompensacijos Už Apribojimus
Teisę į kompensaciją turi tie sklypų savininkai, kurie dėl konkrečių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo patyrė ir (ar) patiria realius ir pagrįstus nuostolius, kuriuos gali būti prašoma kompensuoti. Kompensacijų nagrinėjimas prasidės tik tada, kai bus oficialiai įregistruotos apsaugos zonos. Norint gauti kompensaciją, reikia pateikti dokumentus, įrodančius patirtus nuostolius.
Kompensacija apskaičiuojama įvertinus kiekvieno bendraturčio turimą dalį ir kiekvieno jų patirtus ir (ar) patiriamus konkrečius prašyme nurodytus nuostolius, pagrįstus juos įrodančiais dokumentais. Kai žemės sklypas ir (ar) nekilnojamasis daiktas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, pateikiamas visų bendraturčių prašymas ar vieno (kelių) iš bendraturčių prašymas.
Kreiptis reikia į AB „Via Lietuva“, Kauno g. +370 5 232 9600, el.
Sklypo Reljefo Keitimas Ir Atraminės Sienelės
Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba.
Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).
Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu. Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.
Iškasti grioviai ir kanalai nėra priskiriami statiniams, todėl juos galima įrengti prie sklypo ribos neperžengiant sklypo ribos be kaimyno sutikimo. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.
Kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y. kurių aukštis > 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Tvoros Statyba: Reikalavimai Ir Leidimai
Įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, taip pat ir voljerai), kurių aukštis 1-2 m, priskirtinos I grupės nesudėtingiesiems statiniams, o užtvaros, kurių aukštis 2-5 m (aukštesnių kaip 2 m dalių akytumas ne mažesnis kaip 80 proc.), priskirtinos II grupės nesudėtingiesiems statiniams.
Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingųjų statinių (tarp jų ir tvorų) statybai nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. 2.1. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. 2.2. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc.
Svarbu tai, kad tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Kai dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda didesnis kaip 0,2 m aukščio skirtumas tarp žemės paviršių, laikoma, kad tvora įrengiama ant atraminės sienutės. Norint statyti aukštesnę nei 1 m atraminę sienutę mieste, taip pat būtina gauti SLD.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Ar konkrečiu atveju SLD aptvėrimas yra privalomas, reikėtų pasitarti su pagrindiniu savivaldybės architektu. SLD prašymus galima teikti nuotoliniu būdu Lietuvos Respublikos statybos leidimų informacinėje sistemoje arba atvykus į savivaldybės įstaigą.
Kiti Svarbūs Aspektai
Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą. Statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, nėra.
Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai. Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas.
Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas.
Norint statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius, kuriems sutikimai išduodami atskiru Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybės ir privačių asmenų valdomuose vandens telkiniuose yra būtinas sutikimas.
Sutikimus išduoda Nacionalinės žemės tarnybos apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai. Sutikimai išduodami per Žemės informacinę sistemą (toliau - ŽIS).