Sparčiai auganti kanopinių žvėrių populiacija šiemet privertė Aplinkos apsaugos ministeriją padidinti medžioklės limitus. Ženklus kanopinių žvėrių gausėjimas neišvengiamai lemia ir didesnę jų daromą žalą ūkininkams. Kanopiniai žvėrys daugiausiai žalos pasėliams pridaro pavasarį ir rudenį. Nors ūkininkams medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimą garantuoja Medžioklės įstatymas, pastebime, jog tam tikros ūkininkų klaidos neleidžia efektyviai išnaudoti žalos atlyginimo mechanizmo.
Pasėlių Apsaugos Reikalavimai
Medžioklės įstatymas ir Metodika numato, jog pasėliai turi atitikti agrotechninius reikalavimus. Metodikoje nurodoma, jog auginant pasėlius iki 3 ha sklype, kuris yra miško apsuptyje, arba iki 0,5 ha sklype, kuris nutolęs ne daugiau nei 200 m nuo pasėlių savininko sodybos, pasėlius būtina saugoti elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį. Kmynų ir bulvinių saulėgrąžų (topinambų) pasėlių augintojus Metodika įpareigoja imtis papildomų saugumo priemonių. Nurodyti pasėliai, nepaisant sklypo dydžio, turi būti aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlius.
Pasėlių Agrarinė Būklė
Dėl šios priežasties medžiojamųjų plotų naudotojai neretai ginčija pareigą, atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, motyvuodami bloga pasėlių agrarine būkle. Vis dėlto, Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog bloga pasėlių agrarinė būklė neatleidžia medžiojamųjų plotų naudotojų nuo pareigos atlyginti medžiojamųjų gyvūnų pasėliams padarytą žalą.
Derliaus Nuėmimo Terminas
Metodikoje įvirtinti maksimalūs terminai, iki kurių turi būti nuimtas atskirų pasėlių rūšių derlius. Pavyzdžiui, kukurūzų derlius turi būti nuimtas iki lapkričio 1 d. Šioje vietoje labai svarbu nepasimesti tarp skirtingų Metodikos redakcijų ir jas aiškinančios teismų praktikos. Iki 2018-10-19 galiojusi Metodika derliaus nenuėmimą laiku laikė tik aplinkybe, leidžiančia proporcingai mažinti derlingumą žalos vertinimo metu. Tuo tarpu, pagal vėlesnes Metodikos redakcijas, derliaus nenuėmimas laiku atleidžia komisijas nuo žalos skaičiavimo, o medžioklės plotų naudotojus nuo žalos atlyginimo.
Pranešimo Apie Žalą Terminas
Medžioklės įstatymas numato griežtą 3 darbo dienų terminą, per kurį ūkininkai turi pranešti atitinkamai seniūnijai apie medžiojamųjų gyvūnų pasėliams padarytą žalą. Kadangi terminas skaičiuojamas nuo žalos pastebėjimo momento, neretai šio momento atsiradimo klausimas tampa pagrindine medžioklės plotų naudotojų ir ūkininkų konfrontacijos priežastimi. Medžioklės plotų naudotojai kaltina ūkininkus žalą pasėliams pastebint anksčiau, tačiau delsiant apie ją pranešti. Šioje vietoje svarbus Vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas, jog pareiga pranešti apie pastebėtą žalą ūkininkui kyla tada, kai pasėlių pažeidimai yra akivaizdūs bei kilusi reali žala. Net ir tuo atveju, jeigu tam tikro dydžio žala pasėliams jau buvo padaryta anksčiau, medžioklės plotų naudotojui tenka pareiga įrodyti, jog 3 darbo dienų termino nesilaikymas buvo esminis pažeidimas, lėmęs neteisingą pasėliams padarytos žalos apskaičiavimą.
Žemės Nuoma ir Medžioklės Draudimas
Dažnas ūkininkas dalį žemės sklypų valdo nuomos ar panaudos pagrindais. Medžioklės įstatymas bei Metodika numato, jog medžiojamųjų plotų naudotojui nekyla pareiga atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, jeigu žala padaryta žemės sklypuose, kurių savininkai yra uždraudę medžioti.
Komisijų Klaidos ir Rekomendacijos Ūkininkams
Analizuojant administracinių teismų praktiką, taip pat tenka pastebėti, kad komisijų klaidos gali lemti netinkamą pasėlių apžiūrą bei žalos nustatymą. Dėl šios priežasties rekomenduojame ūkininkams dalyvauti žalos įvertinimo procedūroje, antstolio ar savo turimos įrangos pagalba papildomai fiksuoti komisijos darbą, medžiojamuosius gyvūnus ar jų paliktus pėdsakus pasėliuose, sunaikintus ar pažeistus pasėlių plotus, nepažeistų pasėlių agrarinę būklę ir kt.
Veiksmingi būdai apsaugoti savo ūkį nuo laukinių gyvūnų
Ištrauka iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Nutarimo
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1991 M. RUGPJŪČIO 14 D. NUTARIMO NR. 329 "DĖL MIŠKAMS PADARYTOS ŽALOS ATLYGINIMO" 3.4 PUNKTO 3 PASTRAIPOS ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
Vilnius, 1998 m. birželio 1 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Egidijaus Jarašiūno, Kęstučio Lapinsko, Zigmo Levickio, Augustino Normanto, Vlado Pavilonio, Jono Prapiesčio, Prano Vytauto Rasimavičiaus, Teodoros Staugaitienės ir Juozo Žilio, sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei, dalyvaujant suinteresuoto asmens - Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovams Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento Teisės ir kadrų skyriaus vyriausiajai specialistei Laimai Vaičiūnienei ir Aplinkos ministerijos Miškų ūkio departamento Miškų ūkio strategijos skyriaus viršininkui Valdui Vaičiūnui, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio pirmąja dalimi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio pirmąja dalimi, viešame Teismo posėdyje 1998 m. gegužės 7 d. išnagrinėjo bylą Nr. 11/97 pagal pareiškėjo - Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. 329 "Dėl miškams padarytos žalos atlyginimo" 3.4 punkto 3 pastraipa atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį.
Konstitucinis Teismas nustatė:
I Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. rugpjūčio 14 d. priėmė nutarimą Nr. 329 "Dėl miškams padarytos žalos atlyginimo" (Žin., 1991, Nr. 26-706). Vyriausybė 1993 m. spalio 5 d. nutarime Nr. 741 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. 329 dalinio pakeitimo" (Žin., 1993, Nr. 52(37)-1014) 3.4 punktą išdėstė taip: "3.4. už padarytą miškams žalą išieškotos, taip pat gautos realizavus neteisėtai įgytą produkciją lėšos sumokamos į:
- rajonų ir miestų valdybų sąskaitas, kai žala padaryta šių valdybų reguliavimo sričiai priskirtiems miškams ir ieškinius pareiškia šios valdybos;
- savininkams, kai žala padaryta jų miškams ir ieškinius pareiškia patys savininkai;
- miškų urėdijų ir nacionalinių parkų miško auginimo fondą, kai žala padaryta miškų urėdijų ir nacionalinių parkų miškams ir ieškinius pareiškia miškų apsaugos pareigūnai, taip pat kai žala padaryta kitų juridinių ar fizinių asmenų miškams šių asmenų neteisėtais veiksmais ir ieškinius pareiškia miškų apsaugos pareigūnai;
- Miškų ūkio ministerijos centralizuotą miško auginimo fondą, kai žala padaryta miškų urėdijų ir nacionalinių parkų miškams neteisėtais šių urėdijų ir nacionalinių parkų veiksmais ir ieškinius pareiškia miškų apsaugos pareigūnai;
- valstybinį gamtos apsaugos fondą, kai ieškinius pareiškia aplinkos apsaugos pareigūnai."
Pareiškėjas, nurodydamas šio nutarimo ginčijamos pastraipos numerį, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 9 straipsnio trečiosios dalies reikalavimus. Pagal pareiškėjo ginčijamos pastraipos turinį ji turėtų būti žymima kaip 3.4 punkto 3 pastraipa (Konstitucinio Teismo nutarime ji bus vadinama Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. 329 "Dėl miškams padarytos žalos atlyginimo" 3.4 punkto 3 pastraipa).
Žalos atlyginimo terminai
Žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą privalo pranešti atitinkamai seniūnijai pagal žalos padarymo vietą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pastebėjus žalą, išsiųsdami rašytinį prašymą dėl griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytos žalos įvertinimo.
Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo atitinkamo žemės, miško ar vandens telkinio sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo gavimo seniūnijoje dienos, išskyrus atvejį, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 darbo dienoms (šiuo atveju pasirenkamas laikotarpis, kada žala geriausiai matoma ir įmanoma įvertinti), pagal Griežtai saugomų gyvūnų rūšių padarytos žalos apskaičiavimo metodiką privalo apskaičiuoti laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą.
Už laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą turi būti atlyginta per vieną mėnesį nuo prašymo atlyginti griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą pateikimo seniūnui dienos.
Apibendrinant, svarbu žinoti savo teises ir pareigas, susijusias su žalos atlyginimu, bei laikytis nustatytų terminų ir reikalavimų. Aktyvus dalyvavimas žalos įvertinimo procese ir tinkamas dokumentavimas gali padėti užtikrinti teisingą kompensaciją už patirtą žalą.
| Veiksmas | Terminas |
|---|---|
| Pranešimas seniūnijai apie žalą | 3 darbo dienos nuo žalos pastebėjimo |
| Nuostolių skaičiavimo komisijos darbas | 7 darbo dienos nuo prašymo gavimo seniūnijoje (išimties atvejais - vėliau) |
| Žalos atlyginimas | 1 mėnuo nuo prašymo pateikimo seniūnui |