Vandens nutekėjimas bute gali sukelti daug nepatogumų ir finansinių nuostolių. Svarbu žinoti, kur kreiptis ir ką daryti, kad problema būtų išspręsta kuo greičiau ir efektyviau. Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti nutikus vandens avarijai, kaip elgtis, jei trūksta vandens dėl planinių darbų, ir kaip apsisaugoti nuo tokių nemalonių situacijų.
Ką daryti, jei įvyko vandentiekio avarija?
Staigių oro temperatūros pokyčių įtakoje ima judėti užšąlantis ar atsileidžiantis gruntas, tad gali būti pažeidžiami žemėje pakloti vamzdynai. Būtent toks atvejis penktadienį anksti rytą nutiko Vilniuje, kai ties Lvovo gatvės 89A namu trūko vandentiekio vamzdis. Iš jo tekantis vanduo išplovė aplink esantį gruntą, o toje vietoje stovėjęs automobilis abiem dešinės pusės ratais įsmuko į atsivėrusią apie dviejų metrų skersmens duobę. Dėl įvykusios avarijos netrukus apie 5 valandą buvo nutrauktas vandens tiekimas keletui Lvovo gatvėje esančių daugiabučių namų. Be vandens liko apie 150 butų.
Apie 12 valandą didžiajai daliai gyventojų geriamojo vandens tiekimas buvo atkurtas jį pradėjus tiekti per aplinkinę trasą. Maždaug 15 valandą trūkęs vamzdis buvo sujungtas ir avarija likviduota. Tačiau ne visuomet vandens tiekimas atkuriamas taip greitai.
Jei vanduo nutrauktas dėl planinių darbų
Palangoje taip atsitiko net ne avarijos, o planinių darbų atvejais. Ilgiau nei parą be geriamojo vandens buvo likusios kelios palangiškių šeimos, gyvenančios viename renovuojamame Saulėtekio tako daugiabučiame name. Pagal modernizavimo projektą keičiant ir kitaip jungiant vandentiekio ir nuotekų vamzdynus, trijų namų gyventojams buvo išjungtas vandens tiekimas.
Apie tai gyventojai buvo informuoti ant laiptinių durų pakabinus ranka rašytą lapelį, kuriame buvo pranešama, kad sausio 4, 5 ir 6 dieną „laikinai gali nebūti šalto ir karšto vandens“. Mistiniais santechnikais prisistatęs raštelio autorius nematė reikalo gyventojus informuoti, kokiu laiku ir kokiam laikotarpiui bus išjunginėjamas vanduo.
Viename name vanduo pradingo sausio 5 dieną apie 9 valandą. Tos pačios dienos vakare apie 18 valandą geriamasis vanduo atsirado. O kitą rytą vėl buvo išjungtas. Tačiau kelios šeimos be vandens gyveno visą šį laiką - ilgiau nei parą. Namą administruojanti ir renovavimo darbus prižiūrinti Palangos komunalinio ūkio bendrovės atstovė paaiškino, kad dviejų stovų santechnikams įjungti kažkodėl nepavyko, ir žadėjo, kad visus gyventojus vanduo pasieks penktadienį vakare.
Be vandens gyvenę žmonės vertėsi kaip išmanė. Apie vandens tiekimo pertrūkius įspėta viena pensininkė prisipylė du kibirus, tačiau jie gana sparčiai išseko. Juo labiau kad moteriai teko gelbėti ir nepakankamai vandens atsargų prisikaupusius kaimynus.
„Nei apsiprausti, nei į tualetą nueiti. Nei sriubos, nei arbatos išsivirti. Indai, ir tie neplauti“, - per tą parą patirtas bėdas vardijo palangiškiai, kurie buvo priversti bėgioti į parduotuvę ir pirkti 5 litrų talpos plastikinius indus su geriamuoju vandeniu.
Tačiau šiuo atveju gyventojus aprūpinti geriamuoju vandeniu privalėjo vandens tiekėjas. Tai daryti jį įpareigoja 2015 metų rugsėjo 10 dieną pakeistas Vyriausybės nutarimas, reglamentuojantis viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas.
Pagal šių sąlygų aprašą, geriamuoju vandeniu gyventojai aprūpinami tais atvejais, kai dėl avarijų, planinio vamzdynų remonto, nustačius geriamojo vandens saugos reikalavimų pažeidimus, geriamojo vandens tiekimas nutraukiamas ilgiau nei 12 valandų.
Tokiais atvejais vandens tiekimo įmonė ar kitas pažeistos vandentiekio ir nuotekų infrastruktūros tvarkytojas bei savininkas abonentams ir vartotojams privalo sudaryti galimybę neatlygintinai gauti geriamąjį vandenį iš automobilinių cisternų, vandens kolonėlių, vandens butelių ir panašiai.
Esant nuotekų šalinimo gedimams Vyriausybės nutarimas numato gyventojų aprūpinimą net biotualetais.
Jei ne vandens tiekėjui, bet kitiems asmenims priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkas per 24 valandas nesudaro galimybės abonentams ir vartotojams neatlyginamai gauti geriamąjį vandenį ar naudotis nuotekų tvarkymo paslaugomis alternatyviu būdu, tokią paslaugą gyventojams savo lėšomis privalo užtikrinti vandens tiekėjas.
Po to vandens tiekėjas geriamojo vandens infrastruktūros savininkui pateikia sąskaitą, kurią privaloma apmokėti per 10 kalendorinių dienų nuo pateikimo.
Bendrovės „Palangos vandenys“ direktorius Virgilijus Beržanskas teigė, kad staiga įvykusios avarijos atveju ar vandentiekio remonto metu gyventojams išjungus vandens tiekimą automobilinę cisterną su geriamuoju vandeniu prie daugiabučių namų Palangoje yra tekę vežti gana dažnai.
„Automobilinėje cisternoje yra toks pat patikrintas ir visus kokybės parametrus atitinkantis geriamasis vanduo, gyventojai jo prisipila atsinešę savo talpyklas“, - pasakojo V.Beržanskas.
Gyventojus aprūpinti geriamuoju vandeniu esant minusinei temperatūrai kurorte dar nėra tekę.
Anot V.Beržansko, tokiu atveju automobiline cisterna atvežtas vanduo užšaltų.
Vandens atjungimas su skaitiklio nuėmimu
Tai yra vienkartinė paslauga, kuri gali būti užsakoma per SAVITARNĄ*, el. El. Klientui pateikus prašymą per 5 d. d. su juo susisiekiama nurodytu telefonu ir suderinama vizito darbams data ir laikas. Paslauga suteikiama, tik jei yra tinkamos techninės galimybės.
Užsakius vandens atjungimą su skaitiklio nuėmimu, atliekamas tik apskaitos prietaiso nuėmimas ir vamzdyno užaklinimas. Vamzdynų remonto, šalinimo ar kitų santechnikos darbų nevykdome.
Po ilgesnio atjungimo atnaujinus vandens tiekimą, rekomenduojame atlikti vandentiekio vamzdyno, dezinfekavimą, praplovimą ir atlikti mikrobiologinį vandens tyrimą.
Ką daryti, jei iš karšto vandens čiaupo bėga drungnas vanduo?
Dažnai pasitaiko situacija, kai atsukus karšto vandens čiaupą, iš jo ilgokai bėga drungnas vanduo. Tokiu atveju tenka nekreipti dėmesio į sparčiai besisukantį skaitiklį ir kantriai laukti, kol atvėsęs vanduo išbėgs iš vamzdžių.
Jei tai kartojasi nuolat, kyla klausimas, kiek pinigų kartu su vandeniu išteka lauk ir kodėl turime mokėti už vėsų vandenį, kuriuo nesinaudojame, kaip už karštą?
Šiame straipsnyje aptarsime galimas priežastis, kodėl taip nutinka, ir ką galite padaryti, kad iš čiaupo bėgtų tinkamos temperatūros vanduo.
Galimos priežastys, kodėl nepakankamai šyla radiatoriai:
- Neteisingai subalansuota šildymo sistema.
- Savavališkai atlikti remonto darbai.
- Šilumos praradimas dėl pasenusių vamzdžių.
- Nekokybiški balansiniai ventiliai.
- Cirkuliacijos sistemos būklė.
- Šilumos punkto darbo.
Dėl to, kad vanduo nuolat cirkuliuoja „gyvatuku“, iš čiaupo bėga ne vamzdyje atvėsęs, o karštas vanduo. Jei pagal projektą name „gyvatukas“ nenumatytas ir neįrengtas, gyventojams visada teks laukti, kol iš čiaupo ims bėgti karštas vanduo.
Kartais sumažinus temperatūrą bandoma taupyti, bet mažiau mokėdami už vandens pašildymą ir „gyvatuką“, gyventojai daugiau sumoka už vandenį, kurį leidžia laukdami atbėgant karšto.
Skirtinguose namo butuose vandens temperatūra gali skirtis dėl to, kad į vienus butus vanduo teka iš vieno šilumos mazgo, į kitus - iš kito.
Visa tai turėtų aiškintis ir tvarkyti tie, kurie už gyventojų pinigus rūpinasi vandens sistemos ir šilumos punkto priežiūra.
Ką daryti, jei bute yra per šilta arba per šalta?
Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei +18 oC temperatūra. Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius, todėl jeigu jums per šalta arba per karšta, pirmiausia reikėtų kreiptis į namo vidaus šildymo sistemas prižiūrintį namo administratorių arba bendriją.
Šilumos tiekėjas į pastatus tiekia vienodos temperatūros termofikacinį vandenį ir temperatūros pastatų viduje nereguliuoja.
Kas atsakingas už pastato vidaus šildymo sistemų priežiūrą?
Pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą atlieka namo administratoriaus arba bendrijos paskirti prižiūrėtojai, kurie pagal teisės aktų nuostatas privalo numatytu reguliarumu atlikti būtinus patikros ir priežiūros veiksmus, remonto darbus. Sklandžiai veikianti pastato vidaus šildymo sistema užtikrina kokybišką patalpų šildymą.
Kur kreiptis?
- Namo administratorius arba bendrija: Jei jūsų netenkina karšto vandens kokybė, reikėtų kreiptis į tas organizacijas, kurios rūpinasi jūsų namo karšto vandens sistemomis ir šilumos punkto priežiūra.
- Šilumos tiekėjas: Jei pastebėjote, kad karšto vandens temperatūra nesiekia 50 laipsnių, iš karto kreipkitės į vandens tiekėją.
Svarbu žinoti apie legioneliozę
Pirmąjį šių metų pusmetį užfiksavus daugiau legioneliozės atvejų nei ankstesniais metais, liepos 1 d. buvo patvirtinta nauja higienos norma, kuri įpareigojo karšto vandens tiekėjus užtikrinti, kad vandentiekio sistemose karšto vandens temperatūra būtų ne žemesnė nei 50 °C.
Legioneliozė - ūminė infekcinė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia bakterija Legionella pneumophila.
Kaip apsisaugoti nuo legioneliozės?
- Nuleisti užsistovėjusį vandenį: Po ilgesnės naudojimosi karštu vandeniu pertraukos būtina karštą vandenį iš kiekvieno namuose esančio čiaupo stipria srove nuleisti 5 minutes.
- Reguliariai valyti dušų galvutes ir čiaupus: Būtent dušų galvutėse ar čiaupuose ilgainiui susikaupusiose nuosėdose gali atsirasti ir daugintis legionelės.
- Palaikyti tinkamą temperatūrą: Karštas vanduo visada turi būti pakankamai karštas (čiaupuose ne mažiau kaip 50 °C), o šaltas - visada pakankamai šaltas (ne daugiau kaip 20 °C).
Karšto vandens kaina
Kaip apskaičiuojama karšto vandens kaina?
Karšto vandens kaina kiekvieną mėnesį apskaičiuojama pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatytą metodiką. Kintamoji kainos dalis nuolat keičiasi ir priklauso nuo šilumos kainos ir geriamojo vandens (su nuotekų tvarkymo ir pardavimo kainomis) kainos.
Pastovioji kainos dalis yra fiksuota. Tai - būtinosios karšto vandens tiekėjo veiklos išlaidos.
PVM - pridėtinės vertės mokestis (9 %), mokamas valstybei.
Kas lemia karšto vandens kainos dydį?
Karšto vandens kaina daugiausiai priklauso nuo šilumos kainos dydžio.
Kaip deklaruoti karšto vandens skaitiklių rodmenis?
Savitarnos svetainėje karšto vandens skaitiklių rodmenis galite deklaruoti skiltyje „Rodmenų deklaravimas“ (Sąskaitos > Rodmenų deklaravimas), nuo einamojo mėnesio 21 d. 00:00 val. iki paskutinės einamojo mėnesio dienos 23:29 val.
Jeigu jūsų bute (patalpose) yra įrengti keli karšto vandens skaitikliai, kiekvieno jų rodmenis deklaruokite atskirai.
Iki kada reikia deklaruoti nuotoliu nenuskaitomo karšto vandens skaitiklio rodmenis?
Nuotoliu nenuskaitomo karšto vandens skaitiklio rodmenis reikia deklaruoti nuo einamojo mėnesio 21 d. 00:00 val.
Kas yra aptarnavimo kaina?
Aptarnavimo kaina - fiksuotas apskaitos prietaiso priežiūros mokestis buto ar namo savininkui. Mokesčio dydis nepriklauso nuo suvartoto geriamojo vandens kiekio.
Jei abejojate geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenų teisingumu, Jūs galite prašyti tiekėjo patikrinti vandens apskaitos prietaiso techninę būklę. Tam reikia atvykti į UAB "Aukštaitijos vandenys" pardavimų tarnybą, pateikti prašymą, susimokėti už vandens apskaitos prietaiso techninės būklės patikrą (žiūr. Informacija/mokamos paslaugos). Vartotojui pageidaujant, jis gali dalyvauti skaitiklio patikroje.
Nustačius, kad prietaisas rodo su paklaida, viršijančia leistinas normas, suvartoto vandens ir nuotekų tvarkymo kiekis perskaičiuojamas, o įmoka už geriamojo vandens apskaitos prietaiso patikrą grąžinama.
Skolos už vandenį
Įsiskolinimą galima mokėti dalimis pasirašius skolos grąžinimo sutartį. Skolos grąžinimo terminas nustatomas šalių susitarimu, atsižvelgiant į skolos dydį bei senatį.
Gyventojai turi galimybę įsirengti atskirą vandens skaitiklį, kuris fiksuotų tik želdynų laistymui suvartotą vandens kiekį, ir vartotojams nereikėtų mokėti mokesčio už nuotekų tvarkymą. Įsirengti tokį skaitiklį ekonomiškai apsimoka tik tuo atveju, jei per metus būtų suvartojama kiek daugiau nei 7 kub. metrai vandens, kadangi vandens apskaitos prietaiso priežiūros mokestį reikia mokėti kiekvieną mėnesį apskritus metus.
Prevencinės priemonės
Stovintis vanduo gali tapti bakterijų, pelėsio ir kt. šaltiniu. Reguliariai paleiskite vandenį per čiaupus, ypač jei nebuvote namuose 2-3 dienas.
Pagrindiniai patarimai
- Nedelsdami praneškite apie avariją atsakingoms tarnyboms.
- Išsiaiškinkite, kas atsakingas už pastato vidaus šildymo sistemų priežiūrą.
- Reguliariai valykite dušų galvutes ir čiaupus.
- Stebėkite karšto vandens temperatūrą.
- Deklaruokite vandens skaitiklių rodmenis laiku.