Turto prievartavimas - rimtas nusikaltimas, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (LR BK) apibrėžia šią veiką ir nustato bausmes už ją. Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti susidūrus su grasinimais, kur kreiptis pagalbos ir kokie teisiniai bei psichologiniai aspektai yra svarbūs.
Teisininkas: „Sulaukus bet kokio grasinimo, privaloma nedelsiant kreiptis į policiją“
Advokatas Gintaras Černiauskas įspėja, kad sulaukus bet kokio grasinimo susidoroti fiziniu būdu, ar grasinant sunaikinti turtą ir kitais būdais, kiekvienas asmuo privalo nedelsiant kreiptis į policiją, kad būtų ginamos jo pažeistos teisės. Jeigu policija įvertinusi pamato, kad iš tiesų grasinimai realūs - pradedamas ikiteisminis tyrimas ir tokiu būdu grasinantys asmenys susilaukia teisinių įvertinimų.
Siekiant, kad policija priimtų sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą ir jis būtų sklandus, turi būti pateikti visi reikšmingi duomenys. Jeigu buvo skambutis ir nebuvo galimybės įrašyti pokalbio, reikėtų fiksuoti iš kokio telefono numerio buvo paskambinta, ar asmuo prisistatė, kiek laiko trūko pokalbis, pasižymėti kokios frazės buvo naudojamos, ko ir dėl ko buvo reikalaujama. Jeigu buvo elektroninis laiškas, tokiu atveju taip pat yra įrodymai, kurie gali praversti ikiteisminiam tyrimui, priimant vienokį ar kitokį sprendimą dėl grasinimų.
Kartais aukos nesikreipia pagalbos, nes, pasak teisininko, grasinantis asmuo gali būti vienaip ar kitaip yra susijęs su auka. Grasinimas taip pat gali būti sąlygotas kažkokių asmeninių reikalų - skolų ar neįvykdytų pažadų. Ekspertas pataria, kad visais atvejais, jeigu yra kažkokie neišspręsti teisiniai klausimai, jie turi būti sprendžiami pagal įstatymą ir ginčas turėtų persikelti į teismą. Žmogus negali grasinti, persekioti ar kažkaip kitaip neteisėtai veikti, tam, kad apginti savo galimai pažeistą teisę. Tam tikrais atvejais tokie veiksmai yra vertinami kaip savivaldžiavimas, kitais atvejais kaip turto prievartavimas arba psichologinis grasinimas.
G. Černiauskas pabrėžia - jeigu žmogus sulaukia grasinimų, jis turi pasidalinti su artimaisiais, kad jie žinotų, jog kažkas negerai. Tuomet kreiptis į policiją, kad ji būtų informuota ir tam tikrais atvejais patartų, kaip elgtis tokioje situacijoje, kad su policijos pagalba būtų galima rinkti kitus įrodymus, kad grasinimai yra realūs ir būtų galima asmenį apsaugoti.
Kaip teigia teisininkas, visais atvejais bet kokie grasinimai yra baudžiamoji atsakomybė. Tokie veiksmai, anot teisininko, peržengia įstatymo ribas, nes reikalavimas patenkinti neteisėtų būdu, neteisėtomis priemonėmis yra vertinamas kaip baudžiamasis nusižengimas, už kurį galima sulaukti tiek piniginės bausmės, tiek realios laisvės atėmimo bausmės.
LR BK 181 straipsnis: Turto prievartavimas
LR BK 181 straipsnis apibrėžia turto prievartavimą ir numato atsakomybę už šį nusikaltimą:
Tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Tas, kas prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelės turtinės žalos, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
Tas, kas prievartavo didelės vertės turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.
Šis straipsnis aiškiai apibrėžia, kokie veiksmai laikomi turto prievartavimu ir kokios bausmės už tai gresia.
Turto prievartavimo atribojimas nuo plėšimo
Pagrindinės turto prievartavimo sudėties požymiai daro šią veiką labai panašią į plėšimą. Abiem atvejais nukentėjusiajam gali būti pareikštas turtinis reikalavimas, grasinama ir imamasi fizinės prievartos.
Tačiau svarbu atskirti šiuos du nusikaltimus. Turto prievartautojas paprastai nurodo reikalavimo motyvą, priežastį, už ką reikia mokėti, ir paprastai pats turto nepaima, o siekia, kad nukentėjusysis savo veiksmais patenkintų jo reikalavimą.
Požymiai, skiriantys turto prievartavimą nuo plėšimo
Atribojant turto prievartavimą nuo plėšimo, svarbūs šie požymiai:
- Reikalavimo motyvas: Turto prievartavimo atveju reikalavimas dažniausiai turi motyvą, priežastį, už ką reikia mokėti.
- Turto paėmimas: Turto prievartautojas paprastai pats turto nepaima, o siekia, kad nukentėjusysis jį perduotų.
Svarbu pažymėti, kad ne už kiekvieną asmens veiksmą, kuris tariamai atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytų veikų požymius, galima taikyti individualią baudžiamąją atsakomybę. Juo labiau - ne kiekvieną veikimą galima laikyti nusikaltimu, jei jį vykdantis subjektas buvo vaikas iki šešiolikos metų - nors formaliai tokia veika ir atitinka įtvirtintus nusikaltimo požymius.
Turto prievartavimo atveju naudojamos psichinės prievartos pobūdis gali būti įvairus: grasinimai fiziniu smurtu, turto sunaikinimu ar sugadinimu, kompromituojančios informacijos atskleidimu ar kitokia psichologinė įtaka.
Laikas, kada kaltininkas ketina užvaldyti turtą ir įvykdyti savo grasinimą, taip pat yra svarbus elementas nustatant nusikaltimo sudėtį.
Klaipėdoje prieš teismą stos turto prievartautojas
Psichologinis aspektas: Kaip sau padėti, gavus grasinimų ir jaučiant nerimą?
Psichologas Edvardas Šidlauskas teigia, kad grasinimai - tai tamsioji psichologija, kuri yra naudojama piktybiškai. Pasak jo, auka gali tapti bet kas, net ir pats psichologas, kai piktavalis asmuo, naudodamas manipuliacijas, bando gauti naudos. Kai žmogus susiduria su tokia situacija ir yra šantažuojamas, psichologo teigimu, žmogus negali priimti racionalių sprendimų, dėl to kartais elgiasi keistai.
Kai užvaldo emocijos, nerimas, atsiranda baimė kažką prarasti - sveikatą, pinigus ar artimųjų gerovę, neveikia racionalus protas ir automatiškai žmogus daro klaidas, jaučiasi bejėgis ir yra lengviau paveikiamas įtaigai bei įvairioms manipuliacijoms. Psichologas pataria, kad jeigu žmogus jaučiasi užtvindytas emocijų, iracionalių impulsų, negali adekvačiai vertinti situacijos, labai svarbu kažkaip iš tos situacijos atsitraukti. Jis pabrėžia, kad yra labai svarbu nedaryti sprendimų apimtam afekto būsenos.
Jeigu tai pokalbis telefonu - pasakyti, kad perskambinsite vėliau ir duoti sau pauzę pamąstymui. Jeigu tai laiškai, tai nėra sinchroniškas bendravimas, galima kažkaip apmąstyti. Jeigu fizinis kontaktas, tai kažkaip pamėginti išsisukti, susitarti susitikti vėliau, išvengti to pažado. Svarbu pabrėžti, anot psichologo, kad smurtautojas visada siekia, kad auka būtų izoliuota nuo pagalbos ir aplinkinių.
Manipuliatoriai grasina arba bando įteikti, kad auka niekam nieko nepasakotų, nes kitas žmogus, emociškai neįtrauktas į situaciją, mato ją blaiviai ir gali patarti, kaip ištrūkti iš tų pinklių. Būtinai reikia kreiptis pagalbos, su kažkuo pasišnekėti, išsiventiliuoti, kaip sakoma - dvi galvos yra geriau nei viena.
Psichologas pataria, kad savaime imtis veiksmų, norint sumažinti baimę ar nerimą po patirtų grasinimų, gali būti nenaudinga. Savigydos čia neužteks. Tai gali būti traumuojantys įvykiai, o potrauminio sindromo metu, pabuvojus kažkokiose karštose situacijose ir patyrus daug streso, vėliau lydi nemalonūs atsiminimai, neramus miegas, nerimo priepuoliai ar panikos atakos, tad geriau kreiptis į specialistą.
Anot jo, jeigu patirtas stresas nėra stiprus, žmogus jaučia lengvą išgąstį ir nerimą, tai gali praeiti ir savaime, tačiau pabrėžia, kad privalu duoti sau laiko ir nepasiduoti skubinimui, nes šantažuojamas žmogus įspaudžiamas į rėmus, kad neturėtų laiko pagalvoti, jam augtų nerimas, yra blokuojami jo kognityviniai gebėjimai.
Savigynai nuo manipuliatorių, patiriant grasinimus, psichologas pataria naudoti visokiausias įmanomas priemones, siekiant išlošti laiko, nusiraminti ir tada kreiptis pagalbos. Jo teigimu, tokiose situacijose pateisinamas bet koks klaidinimas ir gudravimas prieš agresorių. Siūlyčiau netaikyti relaksacijos metodų ten, kur yra reali grėsmė. Jeigu yra realus grasinimas, šantažavimas ar persekiojimas, tai yra būtina kreiptis į jėgos struktūras ir profesionalus, nelikti vienam tokioje situacijoje. Tai automatiškai sumažins nerimą, nes žmogus jausis saugesnis, kai ras pagalbą.
Kur kreiptis pagalbos?
Lietuvoje viena iš organizacijų, aktyviai teikiančių pagalbą nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems žmonės, yra Šiauliuose veikianti asociacija „Moterų veiklos inovacijų centras“. Jo vadovė Salomėja Jasudienė pasakoja, kad pagalbos teikimas prasideda iškart užmezgus kontaktą su nukentėjusiu asmeniu. Nukentėję žmonės į mūsų centrą dažniausiai yra nukreipiami policijos arba kitų pirmojo kontakto institucijų, tačiau neretai kreipiasi ir patys. Jei centrui nukentėjusio žmogaus duomenis perduoda pirmojo kontakto institucija, gavus pranešimą, centro konsultantai susisiekia su nukentėjusiuoju telefonu, o jei yra poreikis, žmogus gali atvykti ir gyvai konsultacijai. Pokalbio metu aptariama problema, paaiškinama, kokią pagalbą gali suteikti centras. Jei reikalinga teisinė ar psichologinė konsultacija, nukentėjusysis nukreipiamas atitinkamiems specialistams.
Nors pagalbos tarnybos pavadinime yra matomas žodis „moterys“, tačiau pagalba teikiama ne tik joms, bet ir vyrams. Pasak asociacijos vadovės, centre teikiamos paslaugos yra įvairiapusės ir apima tiek praktinę, tiek emocinę paramą. Visos Lietuvoje veikiančios pagalbos tarnybos yra įpareigotos teikti pagalbą, nepriklausomai nuo nukentėjusiojo lyties. Esame akredituoti teikti teisinę pagalbą, psichologines konsultacijas, padedame tvarkyti dokumentus, tarpininkaujame su įvairiomis institucijomis. Jei reikia socialinės ar finansinės paramos, padedame parengti reikalingus dokumentus ir nukreipiame į savivaldybės socialinės paramos skyrių. Visais atvejais pagalba yra teikiama tik su nukentėjusiojo sutikimu.
Į asociaciją „Moterų veiklos inovacijų centras“ kasdien kreipiasi žmonės su įvairiomis problemomis - nuo viešo smurto atvejų, vagysčių iki seksualinio išnaudojimo ar prekybos žmonėmis. Esame turėję įvairiausių bylų, kuriose nukentėjusieji ne tik gavo moralinę ir teisinę paramą, bet jiems taip pat buvo priteista turtinė bei neturtinė žala. Pavyzdžiui, šiandien mūsų klientas atvyks susitikti su teisininku, nes neturi galimybės elektroniniu būdu pateikti teisiniams procesams reikalingus dokumentus.
S. Jasudienė akcentuoja ir tokias, iš pažiūros paprastas, tačiau nukentėjusiems ypač svarbias pagalbos formas, kaip palydėjimas ir palaikymas. Kartais nukentėjusieji prašo, kad centro darbuotojai juos lydėtų į apklausas ar kitas oficialias institucijas. Ir nors konsultantai negali dalyvauti teisminiuose procesuose, tačiau jie būna šalia, kad suteiktų moralinį palaikymą - tai dažnai labai padeda žmogui įveikti stresą. Pasak pašnekovės, visiškai nesvarbu, ar nusikalstamą veiką patyrėte šiandien, ar prieš metus, kreiptis į pagalbos tarnybas galima visada. Pasitaiko atvejų, kai žmonės kreipiasi praėjus pusei metų ar net daugiau po įvykio. Laikas nesvarbu, mes visuomet pasiruošę padėti. Svarbiausia, kad žmogus nusprendžia žengti pirmąjį žingsnį.
Nors nuo nusikalstamų veikų nukentėję žmonės dažniausiai ieško praktinės ir teisinės pagalbos, emocinė ir psichologinė parama jiems taip pat yra nepaprastai reikalinga. Kiekvienas nukentėjęs žmogus patiria stresą ir baimę, todėl itin svarbu užtikrinti, kad jis jaustųsi saugus ir žinotų, jog gali gauti visapusišką paramą. Dažnai žmonės į mus kreipiasi arba būna nukreipiami dėl teisinių ar socialinių paslaugų, tačiau neretai po pokalbio su jais paaiškėja, kad šiems žmonėms kaip niekas kitas yra reikalinga ir emocinė pagalba, - sako kitos pagalbos tarnybos, asociacijos „Minties bitės“ psichologė ir projektų vadovė Aurelija Jankienė.
Specialistė pasakoja, kad į asociaciją dažniausiai kreipiasi asmenys, patyrę smurtą, grasinimus, vagystes arba persekiojimą, todėl, anot jos, emocinė pagalba dažnai tampa neatsiejama bendros pagalbos dalimi: Beveik visais atvejais, kai žmogus patiria nusikaltimą, jam reikalinga psichologinė pagalba. Tai padeda įveikti stresą, sumažinti nerimą ir atstatyti dvasinę pusiausvyrą.
Teikiamos emocinės pagalbos formos gali būti labai įvairios - nuo individualių konsultacijų su psichologu iki grupinės terapijos ar informacinių leidinių. Pagalba teikiama tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu. Tai ypač aktualu tiems, kurie dėl įvairių priežasčių nenori atskleisti savo tapatybės. Turime užtikrinti visišką anonimiškumą, kad žmonės jaustųsi drąsiai prašydami pagalbos. Kartais tai tik trumpas pokalbis telefonu, o kartais ne vienas susitikimas ir ilgas darbas su psichologu. Viskas priklauso nuo žmonių poreikių ir sukrėtimo stiprumo.
Asociacija aktyviai dirba, kad skatintų visuomenę kreiptis pagalbos - informacinės kampanijos ir bendradarbiavimas su kitomis institucijomis padeda skleisti žinią, jog pagalba yra prieinama kiekvienam. Nuo nusikaltimų nukentėję žmonės dažnai būna sutrikę, jaučia baimę, tačiau jie neturėtų likti vieni. Specialistų pagalba gali ne tik sumažinti nerimą ir įtampą, bet ir padėti atkurti pasitikėjimą savimi bei aplinkiniais. Svarbu parodyti žmogui, kad įvykęs nusikaltimas nebūtinai nulems visą jo ateitį. Gavus tinkamą pagalbą, galima įveikti skausmą ir grįžti į visavertį gyvenimą.
Jeigu tapote nusikalstamos veikos auka, nedvejokite kreiptis į minėtas tarnybas arba į kitas tokią pagalbą teikiančias tarnybas. Informaciją apie šias tarnybas taip pat privalo suteikti institucijos, į kurias, susidūrę su nusikalstama veika, nukentėjusieji kreipiatės pirmiausia, pavyzdžiui, policija, sveikatos įstaiga, savivaldybė. Pagalba yra arčiau, nei manote.
Neapykantos nusikaltimai ir žodžio laisvė
Neapykantos nusikaltimai - tai bet kokie nusikaltimai, kurie yra padaromi dėl neigiamų išankstinių nuostatų prieš asmenį ar asmenų grupę dėl jo/jų amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
Žodžio laisvė leidžia atvirai diskutuoti apie įsitikinimus, mintis ir idėjas, tačiau su tam tikrais apribojimais, o neapykantos kalba kursto daryti žalą ar smurtauti prieš kitus ir nepaisyti atitinkamų apribojimų. Žodžio laisvė skatina diskusijas, laisvai pristatydama skirtingas nuomones, o neapykantos kalba skatina smurtą.
Neapykantos nusikaltimai daro itin didelę moralinę žalą, kadangi tokiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į asmens tapatybę bei į asmenų lygiateisiškumą.
Svarbu: Pranešimai be ketinimo kreiptis į policiją mažina neapykantos nusikaltimų latentiškumą, leidžia daugiau žinoti apie nusikaltimus, dėl kurių niekur kreiptąsi nebuvo. Tokius pranešimus Lietuvos žmogaus teisių centras nuasmenins ir apie juos sistemiškai informuos valstybės institucijas, žiniasklaidą ir kitas institucijas.
Apibendrinant, turto prievartavimas yra sudėtingas nusikaltimas, kurio atribojimas nuo kitų panašių veikų reikalauja kruopštaus aplinkybių vertinimo ir teismų praktikos analizės. Tinkamas veikos kvalifikavimas yra būtinas teisingam sprendimui priimti ir užtikrinti asmens teises.
tags: #kur #kreiptis #patyrus #turto #prievartavimo #grasinimu