Itin šaltas sausio mėnuo ir Seimo sprendimu įsigaliojantys PVM tarifo pakeitimai lėmė, kad klientai sulauks didesnių sąskaitų nei įprastai. Klientų patogumui pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.
Kas Lemia Sąskaitos Už Šildymą Dydį?
Sąskaitos dydis už šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės (kWh) kainos ir suvartotos šilumos energijos kiekio. Tačiau yra ir daugiau faktorių, kurie turi įtakos galutinei sumai:
- Lauko oro temperatūra. Kuo šalčiau, tuo daugiau šilumos energijos reikia sunaudoti tai pačiai gyvenamųjų patalpų temperatūrai užtikrinti.
- Namo energetinis efektyvumas. Renovuoti, modernizuotas šildymo sistemas turintys namai šilumos energijos sunaudoja mažiau, nei senos statybos namai.
- Šilumos vartojimo įpročiai. Šilumos poreikis yra individualus. Jeigu jūsų būste yra galimybė reguliuoti energijos vartojimą pagal savo poreikius, nuo to priklauso ir šilumos suvartojimas.
Šildymo sistema daugiabutyje. Šaltinis: vilniuje.lt
PVM Dydžio Pokyčiai
Seimo sprendimu nuo 2026 m. sausio 1 d. šildymui ir karštam vandeniui vietoje 9 proc. taikomas 21 proc. Taip, už sausio mėnesio suteiktas šildymo ir karšto vandens paslaugas jau taikomas 21 proc.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 2025 m. sausio mėnesio vidutinė lauko oro temperatūra Vilniuje buvo teigiama ir siekė +1,4 laipsnio. Pagrindinė sąskaitų pokyčio priežastis - gerokai šaltesnis šių metų sausis, kuris lėmė didesnį šilumos suvartojimą.
Ką Daryti, Jei Namuose Per Karšta?
„Gijos“ iki pastatų šilumos punktų tiekia vienodos temperatūros termofikacinį vandenį. Pastato vidaus šildymo sistemas reguliuoja, temperatūrą konkrečiame pastato šilumos punkte nustato jūsų namo administratoriaus ar bendrijos paskirtas vidaus sistemų prižiūrėtojas. Jeigu temperatūra jūsų netenkina, vertėtų kreiptis į juos.
Radiatoriai su termostatiniais ventiliais. Šaltinis: statybajums.lt
Kodėl Skiriasi Sąskaitos Už Šildymą?
Sąskaitos dydis už šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės (kWh) kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio.
Jei jūsų bute įrengta šildymo sistema su individualiais apskaitos prietaisais, o termostatiniai ventiliai buvo užsukti arba atsukti minimaliai (t. y. patalpos nešildomos ar šildomos minimaliai), jūsų bute oro temperatūra net ir tokiu atveju buvo artima norminei (18-22 °C). Pagal fizikos dėsnius šiluma juda ten, kur šalčiau, ir jūsų butas šildomas gretimai esančių butų sąskaita. Siekiant apginti kitų vartotojų interesus, teisės aktuose nustatytas minimalaus tolygaus šildymo sąlygos koeficientas, kuris leidžia apskaičiuoti, kiek nešildomas ar minimaliai šildomas butas suvartojo energijos gretimų butų ir patalpų sąskaita. Vartotojui, nesilaikančiam tolygaus šildymo sąlygos, t. y.
5 patarimai, kaip sumažinti šildymo sąskaitą iki 2 kartų
Kaip Sumažinti Sąskaitas Už Šildymą?
Kadangi daugiausiai šilumos prarandama per nesandarius langus, pastato sienų ir stogo konstrukcijas, efektyviausias būdas ženkliai sutaupyti šilumos energijos ir sumažinti sąskaitas už šildymą yra pastato renovacija. Jeigu su kaimynais dar tik svarstote apie renovacijos galimybę, kviečiame pasirūpinti langais, ant sienos tarp radiatoriaus priklijuoti šilumą atspindinčią plėvelę. Taip pat patartina neužstatyti radiatorių baldais, neblokuoti užuolaidomis.
Daugiabučio renovacija. Šaltinis: atviraklaipeda.lt
Šildymo Sezonas ir Kompensacijos
Nuo 2026 m. sausio 1 d. keičiasi būsto šildymo išlaidų kompensavimo tvarka. Nuo 2026 m. sausio 1 d. nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, kuri viršija 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžių.
Šeimoms taikomi 2 VRP kiekvienam šeimos nariui - 2026 m. tai sudaro 466 eurus vienam asmeniui. Vienam gyvenančiam asmeniui taikomi 3 VRP, tai yra 699 eurai per mėnesį.
Apskaičiuojant kompensaciją, iš mėnesio pajamų „į rankas“ atimamas atitinkamas VRP dydis. Likusiai sumai taikoma 10 proc. riba - visos ją viršijančios šildymo išlaidos kompensuojamos.
Kompensacija skiriama tik už normatyvinį būsto naudingąjį plotą, kuris priklauso nuo šeimos dydžio.
Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo to, kaip būstas šildomas. Ji taikoma tiek centralizuotam šildymui daugiabučiuose, tiek šildymui dujomis, elektra, malkomis, granulėmis ar kitomis kuro rūšimis.
Skiriant kompensaciją, vertinamos ne tik gyventojų pajamos, bet ir nuosavybės teise turimas turtas. Į pajamas įskaitomos iš turto gaunamos pajamos, pavyzdžiui, už nuomą ar pardavimą. Neįskaitoma išmoka vaikui (vadinamieji vaiko pinigai). Taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų ir dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos - nuo 20 iki 40 proc., priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus.
Naudingojo būsto ploto normatyvas yra toks: vienam gyvenančiam asmeniui - 50 m². Šeimai pirmam nariui skiriami 38 m², antram - 12 m², trečiam ir kiekvienam paskesniam - po 10 m². Keturių asmenų šeimai kompensuojamas 70 m² plotas.
Praktiniai pavyzdžiai rodo, kad daliai gyventojų šildymas kompensuojamas visiškai.
- Vienas gyvenantis senjoras, gaunantis 810 eurų senatvės pensiją, už normatyvinį 50 m² būsto šildymą pagal pajamas turi mokėti ne daugiau kaip 11,1 euro. Visa šią sumą viršijanti šildymo išlaidų dalis jam kompensuojama 100 procentų.
- Dviejų senjorų šeima, bendrai gaunanti 1620 eurų pajamų, už 50 m² būsto šildymą pagal pajamas turi mokėti ne daugiau kaip 68,8 euro. Visa viršijanti suma taip pat kompensuojama.
- Keturių asmenų šeima, kurioje abu tėvai dirba ir gauna 1692 eurus „į rankas“, už normatyvinį 70 m² būsto šildymą nemoka nieko - šildymo išlaidos kompensuojamos visiškai.
- Jeigu tokia pati šeima gauna 3150 eurų „į rankas“, už šildymą ji turėtų mokėti ne daugiau kaip 49,85 euro. Visa šią ribą viršijanti suma taip pat kompensuojama.
Dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų galima kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą www.spis.lt.