Turto Padalijimo Tvarka Skyrybų Atveju, Kai Turtas Yra Užsienyje

Kasdieniniame gyvenime kuo toliau, tuo dažniau bendradarbiaujant su užsienio šalimis, tarptautinis elementas paliečia ne tik prekybos, paslaugų sferas, bet ir šeimos santykius (santuokos institutą). Šeimos santykių tarptautinį elementą lemia visuomenės kosmopolitiškumas, kelionių, studijų bei darbo galimybės užsienyje. Todėl natūralu, jog skirtingų pilietybių asmenų ar šeimų gyvenančių užsienyje šeimos santykius gali ir turi reguliuoti nacionalinės bei tarptautinės privatinės teisės normos.

Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, pirmiausia turi nustatomas sutuoktinių turto teisinis režimas. Tai reiškia, kad turi būti nustatoma, kuris sutuoktinių turtas priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuris turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kitaip tariant, pagal byloje esančią medžiagą yra sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą.

Į šį balansą yra įtraukiamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Teisės aktuose preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Turtas gali būti pripažįstamas asmenine nuosavybe atsižvelgiant į įstatyme numatytus asmeninio turto kriterijus (turtas įgytas iki santuokos sudarymo, sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas, intelektinė nuosavybė ir kita). Atkreiptinas dėmesys, kad galimi atvejai, kuomet turtas, kuris laikomas vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, teismo gali būti pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. birželio 1 dienos nutartimi (civilinės bylos Nr. e3K-3-145-969/2022) tenkino kasatorės skundą bei pateikė nuoseklų teisės normų taikymo aiškinimą. Teismas pažymėjo, kad Lietuva yra Europos Sąjungos narė, nedalyvaujanti atitinkamuose Tarybos reglamentuose, todėl Lietuvai ir kitai atitinkamai šaliai (pavyzdžiui Liuksemburgui), kurioje vyko santuokos nutraukimo procesas, neturint sudarytos tarptautinės dvišalės sutarties, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos nacionalinės tarptautinio civilinio proceso teisės normomis, išdėstytomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau tekste - CPK).

Nors Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 786 straipsniu ir 810 straipsniu, konstatavo, jog užsienio teismo sprendimu buvo išspręstas ir nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, padalijimo klausimas, todėl toks sprendimas negali būti pripažintas ir leidžiamas vykdyti Lietuvos Respublikoje dėl pažeistų išimtinio teismingumo taisyklių, tačiau kasacinis teismas pateikė visai kitokį teisės aiškinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad CPK 816 straipsnis, reglamentuojantis taikos sutarčių pripažinimo ir leidimo vykdyti tvarką, laikomas specialiuoju lyginant su CPK 810 straipsniu, reglamentuojančiu užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo sąlygas, nes abu straipsniai yra skirtingų paskirčių ir numatantys skirtingus taikymo pagrindus (sąlygas). Todėl teismui sprendžiant užsienio valstybės teisme patvirtintos taikos sutarties pripažinimo ir vykdomo klausimą, reikia vadovautis CPK 816 straipsniu, o ne CPK 810 straipsniu, numatančiu išimtinės jurisdikcijos sąlygą.

Remiantis teisniu reguliavimu, kasacinis teismas įvertino, jog CPK 816 str. 1 dalyje įtvirtintos dvi užsienio teisme patvirtintų taikos sutarčių pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje sąlygos:

• Taikos sutartį turi būti galima vykdyti toje valstybėje, kurioje ji buvo sudaryta. Todėl svarbu įvertinti, ar užsienio šalies nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, kilmės valstybėje nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi;
• Taikos sutartis neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-695/2017).

CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti bendrieji teisės principai - teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų; laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas. Todėl svarbu įvertinti, ar taikos sutartimi pasirinktas turto padalijimo būdas iš esmės atitinka Lietuvos teisinį reguliavimą, ar išspręstas bendrų sutuoktinių prievolių klausimas, ar taikos sutartis nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų, vieno iš sutuoktinių ar kreditoriaus interesus. Todėl siekiant užtikrinti sutuoktinių kreditoriaus interesus, būtina teismui patekti duomenis, įrodančius kreditoriaus informavimą (jei suktiniai turi kreditorių).

Apibendrinant darytina išvada jog užsienio šalies teismo patvirtintas susitarimas dėl santuokos nutraukimo, kuriuo padalintas Lietuvoje esantis nekilnojamasis turtas, gali būti pripažintas ir vykdomas Lietuvoje, jeigu atitinka dvi sąlygas: (1) susitarimas gali būti vykdomas toje valstybėje, kurioje jis buvo sudarytas; (2) susitarimas neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai.

Santuokos nutraukimas, kai vienas ar abu sutuoktiniai gyvena užsienio valstybėje, kelia specifinių teisinių klausimų, tačiau yra sėkmingai išsprendžiamas procesas. Norint inicijuoti skyrybų procesą Lietuvoje gyvenant užsienyje, pirmiausia svarbu nustatyti, ar Lietuvos teismai turi jurisdikciją (teisę nagrinėti) jūsų bylą.

Jurisdikcijos klausimai yra sprendžiami remiantis tiek Lietuvos nacionaline teise (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu), tiek Europos Sąjungos (ES) teise, jei situacija susijusi su kita ES valstybe nare.

Jurisdikcija pagal ES reglamentus (ypač Reglamentą „Briuselis II bis“ (ES) 2019/1111)

Šis reglamentas taikomas santuokos nutraukimo, separacijos ir santuokos pripažinimo negaliojančia byloms ES (išskyrus Daniją). Lietuvos teismai gali turėti jurisdikciją, jei:

• Sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.
• Lietuva buvo paskutinė sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta ir vienas iš jų čia tebegyvena.
• Atsakovo (sutuoktinio, kuriam reiškiamas ieškinys) įprastinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.
• Pareiškėjas (ieškovas) turi įprastinę gyvenamąją vietą Lietuvoje ir čia gyveno bent 6 mėnesius prieš pat pareiškimo pateikimą bei yra Lietuvos pilietis.
• Pareiškėjas turi įprastinę gyvenamąją vietą Lietuvoje ir čia gyveno bent metus prieš pat pareiškimo pateikimą (nepriklausomai nuo pilietybės).
• Abu sutuoktiniai yra Lietuvos piliečiai, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos (tam tikrais atvejais pagal nacionalinę teisę).

Jurisdikcija pagal Lietuvos civilinį procesą

Jei ES reglamentai netaikomi (pvz., byla susijusi su trečiosiomis šalimis), jurisdikcija nustatoma pagal Lietuvos CPK. Pagrindai gali būti panašūs, įskaitant abiejų šalių Lietuvos pilietybę, atsakovo gyvenamąją vietą Lietuvoje, arba jei abu sutuoktiniai sutinka dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos (tam tikrose ribose).

Pavyzdys: Jei abu sutuoktiniai yra Lietuvos piliečiai ir gyvena Jungtinėje Karalystėje, jie gali kreiptis dėl skyrybų į Lietuvos teismą.

Nustačius, kad Lietuvos teismai turi jurisdikciją, kitas svarbus klausimas - kurios šalies materialinė teisė bus taikoma pačiam santuokos nutraukimui (t.y., pagal kokios šalies įstatymus bus sprendžiama dėl skyrybų pagrindų, pasekmių ir pan.).

Jei byla nagrinėjama Lietuvoje ir yra susijusi su ES valstybėmis narėmis, dalyvaujančiomis Reglamente „Roma III“ ((ES) Nr. 1259/2010), sutuoktiniai gali turėti galimybę pasirinkti taikytiną teisę (pvz., savo įprastinės gyvenamosios vietos teisę arba bendros pilietybės šalies teisę). Jei pasirinkimo nėra, reglamentas nustato aiškias taisykles (pvz., dažnai taikoma sutuoktinių bendros įprastinės gyvenamosios vietos teisė).

Daugeliu atvejų, kai bylą nagrinėja Lietuvos teismai, bus taikoma Lietuvos Respublikos materialinė teisė, ypač jei šalys nesusitaria kitaip arba jei kitos taisyklės nenurodo kitaip.

Santuokos Nutraukimo Būdai

Net jei gyvenate užsienyje, galite rinktis iš Lietuvoje numatytų santuokos nutraukimo būdų.

Santuokos nutraukimas bendru sutarimu gyvenant užsienyje

Tai greičiausias ir mažiausiai kainuojantis būdas nutraukti santuoką, net jei esate užsienyje. Pagrindiniai žingsniai:

1. Dokumentų rengimas: mes padedame surinkti ir parengti visus reikiamus dokumentus.
2. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymas: tai esminis dokumentas, kuriame sutuoktiniai susitaria dėl bendro turto padalijimo (įskaitant turtą užsienyje), nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo (alimentų) dydžio ir mokėjimo tvarkos, bendravimo su vaikais tvarkos ir kitų svarbių klausimų.
3. Prašymo teikimas teismui ir atstovavimas: paruoštus dokumentus teikiame Lietuvos teismui. Svarbiausia - Jums dažniausiai nereikia fiziškai atvykti į Lietuvą. Visą procesą galime vykdyti per atstumą, Jums atstovaudami pagal įgaliojimą. Teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio kaltės gyvenant užsienyje

Jei bendras sutarimas neįmanomas ir norima įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, procesas yra sudėtingesnis ir ilgesnis:

• Kaltės įrodinėjimas: kai šalys gyvena skirtingose valstybėse, kaltės įrodinėjimas gali būti komplikuotas. Reikia rinkti įrodymus (pvz., liudytojų parodymai, dokumentai), kurie gali būti kitoje šalyje.
• Proceso eiga: teikiamas ieškinys teismui, nurodant kaltės aplinkybes.
• Dokumentų įteikimas užsienyje esančiam sutuoktiniui: tai turi būti atlikta laikantis tarptautinių sutarčių ir tos šalies įstatymų (pvz., per ES dokumentų įteikimo reglamentą, Hagos konvenciją).

Dokumentai, reikalingi skyrybų procesui Lietuvoje

• Galiojantys asmens tapatybės dokumentai (pasas arba asmens tapatybės kortelė).
• Santuokos liudijimas.
• Nepilnamečių vaikų gimimo liudijimai.
• Kiti dokumentai, priklausomai nuo situacijos (pvz., sutuoktinių gyvenamosios vietos pažymos).

Svarbūs aspektai tvarkant dokumentus

• Legalizavimas ar apostilavimas: Užsienio valstybėse išduoti oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma Apostille (jei šalis yra prisijungusi prie 1961 m. Hagos konvencijos) arba legalizuoti, nebent tarptautinės sutartys numato kitaip.
• Dokumentų vertimas: Visi užsienio kalba surašyti dokumentai turi būti oficialiai išversti į lietuvių kalbą.

Turto padalijimas (kai turtas yra Lietuvoje ir/ar užsienyje)

Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objektu esantis turtas, įgytas santuokos metu, dalijamas pagal Lietuvos teisę, jei byla nagrinėjama čia. Paprastai turtas dalijamas lygiomis dalimis, tačiau teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į tam tikras aplinkybes (pvz., nepilnamečių vaikų interesus).

Lietuvos teismai paprastai turi jurisdikciją spręsti dėl Lietuvoje esančio turto. Dėl užsienyje esančio nekilnojamojo turto jurisdikciją gali turėti tik tos šalies teismai.

Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymas ir bendravimo tvarka

Tai vieni jautriausių klausimų tarptautinėse skyrybose.

• Taikomi tarptautiniai teisės aktai: sprendžiant klausimus dėl vaikų, taikomi ES reglamentai (pvz., „Briuselis II bis“ dėl jurisdikcijos ir sprendimų pripažinimo) ir Hagos konvencijos (pvz., 1980 m. konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, 1996 m. konvencija dėl tėvų pareigų ir vaikų apsaugos).
• Vaiko interesų viršenybė: visais atvejais svarbiausia yra užtikrinti geriausius vaiko interesus.
• Išlaikymas (alimentai): išlaikymo priteisimas ir vykdymas tarpvalstybiniu mastu taip pat reglamentuojamas ES teisės aktais (pvz., Reglamentas (EB) Nr.

DUK apie turto dalybas skyrybų atveju

• Ar teismas gali priteisti būstą vienam, bet paskolą palikti abiem? Taip, teismas sprendžia dėl nuosavybės teisės į turtą.
• Ar galiu likti gyventi būste, jei paskola buvo abiejų vardu? Galite, jei taip susitariate su kitu sutuoktiniu ir/ar teismas nustato tokią naudojimosi tvarką arba jums priteisia būstą.
• Ar galima iš karto po skyrybų parduoti turtą? Taip, jei turtas yra jūsų asmeninė nuosavybė po padalijimo arba jei kitas bendraturtis sutinka.

tags: #del #turto #esancio #uzsienyje #padalinimo