Įkeitimas, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, yra vertinamas kaip vienas efektyviausių bei patikimiausių užtikrinimo būdų. Šis straipsnis skirtas išnagrinėti įkeitimo procesą Lietuvoje, jo ypatumus bei teisinį reguliavimą.
Įkeitimo Samprata ir Svarba
Šiuolaikinėje rinkos ekonomikoje, esant įvairialypiam finansavimui, neišvengiamai susiduriama su efektyvių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų paieška. Tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo turto įkeitimas tampa pranašesniu prievolių įvykdymo būdu prieš kitus galimus prievolių įvykdymo būdus, tokius kaip garantija ar laidavimas.
Įkeitimo aktualumą bei pranašumą lemia įkeitimo savybė - sekimas paskui daiktą. Būtent tokia užtikrinanti įkeitimo funkcija turi nemažą įtaką ir ekonominiams santykiams, ypatingai smulkaus ir vidutinio verslo sektoriui.
Pagal Lietuvos Centrinės hipotekos įstaigos duomenis, juridiniai ir fiziniai asmenys aktyviai sudaro hipotekos ir įkeitimo sandorius. Įkeisto kilnojamojo turto vertė siekia milijardus litų, o nekilnojamojo turto vertė - dar didesnė suma.
Įkeitimo Teisinis Reguliavimas
Šiuo ekonominiu laikotarpiu ypatingai kreipiamas dėmesys ne tik į patikimiausius bei efektyviausius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, bet ir į procedūras, taikomas išieškant iš įkeisto turto. Šio darbo temos aktualumą nulemia lėtėjanti ekonomika ne tik visame pasaulyje, bet ir ypatingai Lietuvoje.
Darbo objektas yra išieškojimo iš įkeisto turto procesas ir tokio proceso problematika. Šio darbo kontekste įkeistas turtas apibrėžtinas kaip nekilnojamasis turtas (žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės) ir kilnojamasis turtas (daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, bei turtinės teisės).
Išieškojimo iš įkeisto turto procesą reglamentuoja įstatymai bei kiti teisės aktai. Pažymėtina, jog išieškojimo iš įkeisto turto procesą reglamentuoja ir poįstatyminiai teisės aktai. Šiame darbe analizuojamas minėtų teisės aktų praktinis taikymas civilinėse bylose.
Darbo Tikslai ir Metodai
Darbo tikslas - išanalizavus teisinį reglamentavimą, susijusį su išieškojimu iš įkeisto turto, identifikuoti problemas, kurios trukdo užtikrinti efektyvią kreditorių interesų apsaugą bei skolininkų interesų garantijas, pasiklysti galimus sprendimo būdus ir suformuoti pasiklymus išieškojimo procesui efektyvinti.
Magistro baigiamojo darbo šaltiniais tapo Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymas, Lietuvos Respublikos kilnojamojo turto įkeitimo įstatymas, Sprendimų vykdymo instrukcija, kiti įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai.
Darbe taikomi empiriniai ir teoriniai tyrimo metodai. Įvairių mokslinio tyrimo metodų taikymą paveikė pasirinktas tyrimo objektas - išieškojimo iš įkeisto turto proceso analizė, problematika. Taikant empirinį dokumentų analizės metodą, buvo tiriami Lietuvos Respublikos teisės aktai, teismų sprendimai.
Teorinis sisteminės analizės metodas padėjo nustatyti teisės normas, įtvirtintas skirtinguose teisės aktuose, tarpusavio ryšį. Atskleidžiant bendras išieškojimo iš įkeisto turto taisykles, buvo taikomas kitas teorinis tyrimo metodas - lyginamasis metodas. Šio metodo pagalba nustatyti panašumai ir skirtumai lyginant su kitų Europos Sąjungos šalių teisės aktuose įtvirtintomis išieškojimo iš įkeisto turto taisyklėmis.
Darbo Struktūra
Magistro baigiamąjį darbą sudaro įvadas, keturi skyriai, išvados. Darbo pabaigoje pateikiamas literatūros, kuria buvo remtasi darbe, sąrašas bei darbo santrauka lietuvių ir anglų kalbomis.
- Pirmajame darbo skyriuje nustatomi išieškojimo proceso iš įkeisto turto ir išieškojimo proceso bendra tvarka esminiai skirtumai ir panašumai.
- Antrajame darbo skyriuje analizuojamas išieškojimas iš įkeisto nekilnojamojo turto.
- Trečiajame darbo skyriuje nagrinėjamas išieškojimas iš įkeisto kilnojamojo turto.
- Ketvirtajame skyriuje nagrinėjamas išieškojimas iš įkeistos įmonės.
Išieškojimo Iš Įkeisto Turto ir Bendra Tvarka
LR CK prievolę apibrėžia kaip teisinį santykį, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Tokiu būdu prievoliniai santykiai sukuria tam tikras teises ir pareigas.
Siekiant kontroliuoti galimas pareigos neįvykdymo pasekmes bei apsaugoti kreditoriaus interesus, civilinės teisės sistemoje įtvirtintas prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas. Šio instituto esmė ta, jog skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką, kad jis tinkamai įvykdytų savo pareigą prievolėje.
Tokie papildomi prievolių įvykdymo būdai numatyti įstatyme. Vieni prievolių užtikrinimo būdai turi skatinamąjį pobūdį skolininkui įvykdyti prievolę, pavyzdžiui, netesybos, o kiti garantuoja kreditoriui, kad skolininko nemokumo atveju už jį prievolę įvykdys, pavyzdžiui, laiduotojas, įkaito davėjas ir t.t.
Atsižvelgiant į prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, gali būti skiriamas ir jų pobūdis: prievolinis ir daiktinis. Daiktinio pobūdžio prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai reglamentuojami LR CK 4 knygoje: hipoteka, įkeitimas, daikto sulaikymas ir kt. Šiuolaikinėje rinkos ekonomikoje dažniausiai taikomi hipoteka ir įkeitimas kaip daiktinio pobūdžio prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai.
Išieškojimo procesas egzistuojant prievolės užtikrinimui skiriasi nuo išieškojimo proceso bendra tvarka. LR CPK 745 str. 1 d. numatytos išimtys tiek, kiek tokio pobūdžio išieškojimo nereglamentuoja LR CK. Toks reglamentavimas suponuoja išieškojimo iš hipoteka ir įkeitimu užtikrinto turto tarpusavio ryšį su išieškojimu bendra tvarka.
Esminiai Skirtumai ir Panašumai
Abiem atvejais, išieškojimas galimas tik skolininkui neįvykdžius prievolės arba netinkamai ją įvykdžius. Tačiau skirtingai reglamentuojama išieškojimo pradžia. Išieškojimo iš įkeisto turto atveju, kreditoriui numatyta pareiga įspėjimo dėl išieškojimo iš įkeisto turto pateikimas. O tuo tarpu, išieškant bendra tvarka, kreditorius pirmiausia turi gauti vykdomąjį dokumentą (LR CPK 587 str.) ir pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti (LR CPK 650 str. 1 d.).
Kitas esminis skirtumas tarp nagrinėjamų išieškojimo rūšių yra reikalavimai dėl išieškojimo eilės. Išieškant bendra tvarka, toks kreditoriaus pasirinkimas turi atitikti LR CPK 664 ir 665 str. įtvirtintą išieškojimo iš skolininko turto eilę. Tuo tarpu, išieškant iš įkeisto turto netaikomi išieškojimo iš skolininko turto eilės apribojimai (LR CPK 662 str. 5 d.). Tokiu būdu hipotekos ir/ar įkeitimo kreditoriui suteikiama privilegijuota padėtis.
Esminis nagrinėjamų procesų panašumas yra tas, jog įkeisto turto realizavimui, atsižvelgiant į jo pobūdį, taikomos bendrosios turto realizavimo taisyklės, t.y. turto pardavimas iš varžytynių.
Kaip užpildyti ir pateikti Gyventojo nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją KIT715
Kur Registruojamas Įkeitimas?
Kai įkeitimo objektas perduodamas įkaito turėtojui, įkeitimas įforminamas rašytine įkeitimo sutartimi, kai perduodamas trečiajam asmeniui ar paliekamas įkaito gavėjui, surašomas įkeitimo lakštas, tvirtinamas notaro, registruojamas Hipotekos registre. Nesilaikant šių reikalavimų įkeitimas negalioja.
Pagal Civilinį kodeksą (2000, įsigaliojo 2001) esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrina kilnojamojo daikto ar turtinių teisių įkeitimas, kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui, trečiajam asmeniui ar paliekamas įkaito davėjui.
Įkaito turėtojas turi teisę, skolininkui neįvykdžius prievolės, patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto vertės pirmiau už kitus kreditorius. Įkeitimas yra priverstinis (įstatymo ar teismo nustatytas) ir sutartinis (remiantis sutarties ar vienašaliu pareiškimu).
Įkeitimo objektas gali būti kilnojami daiktai (pvz., apyvartoje esančios prekės, žaliavos, pusgaminiai, produkcija) ir turtinės teisės (teisė į žemę, mišką, kitus objektus; gali būti naudojimo, nuomos ir kitos teisės, nesusijusios su įkaito davėjo asmenybe). Įkeičiami vertybiniai popieriai ar specialūs dokumentai perduodami įkaito turėtojui, jei įstatymas ar sutartis nenumato kitaip.
Įkeitimo Objekto Reikalavimai
Įkeitimo objekto draudimas neprivalomas, jei įstatymas ar sutartis nenumato. Įkeitimo objektu negali būti daiktai, kurių negalima išieškoti. Įkaito davėju gali būti pats skolininkas ar kitas asmuo. Jis turi būti įkeičiamo daikto ar teisės savininkas, išskyrus atvejį, kai juo yra asmuo, kuris ateityje dar įgis įkeitimo objektą nuosavybės teise.
| Įkeitimo Tipas | Registravimo Vieta | Svarbūs Aspektai |
|---|---|---|
| Nekilnojamojo Turto Įkeitimas (Hipoteka) | Hipotekos Registras | Būtinas notaro patvirtinimas, griežti teisiniai reikalavimai |
| Kilnojamojo Turto Įkeitimas | Hipotekos Registras | Reikalingas įkeitimo lakštas, notaro patvirtinimas |
| Turtinių Teisių Įkeitimas | Hipotekos Registras | Specifiniai reikalavimai, priklausomai nuo teisės pobūdžio |
tags: #kur #registruojamas #turtio #ikeeitimas