Šildymo sezonas Lietuvoje dažnai kelia klausimų dėl tinkamos temperatūros patalpose. Privaloma higienos norma nustato, kokia temperatūra turi būti patalpose. Iki tol toks klausimas nieko nejaudino“, - pastebi akcinės bendrovės „Kauno energija“ ryšių su visuomene atstovas Ūdrys Staselka.
Anksčiau, jei namuose būdavo per šilta, žmonės tiesiog atsidarydavo langus. Patalpų termometras nebuvo itin reikalingas prietaisas, o egzistuojančios sveikatai tinkamos normos mažai ką domino. Dabar net vienos šeimos nariai diskutuoja dėl tų laipsnių, juk 20 yra pigiau nei 24...
Šilumos Tiekimo Standartai ir Higienos Normos
„Mes turime vykdyti higienos normas ir tiekti gyventojams tiek šilumos, kad joms nenusižengtume. Šilumos punktuose jis rengiamas vartoti ir nuo to priklauso, kokia temperatūra bus butuose. Tad gyventojai tariasi tarpusavyje, tačiau pagal įstatymus jie negali pageidauti, kad patalpose būtų mažiau nei 18 laipsnių šilumos. Norėti galima visaip, bet reikia laikytis įstatymų“, - tvirtina Ū. Staselka.
„Mikroklimato parametrus gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpose nustato Lietuvos higienos norma. Šilumos tiekimą vartotojams pagal jų poreikius patalpoms šildyti, vėdinti ir karštam vandeniui ruošti organizuoja savivaldybė.
Šiluminio komforto ir pakankamos šiluminės aplinkos parametrus darbo patalpose nustato kita higienos norma, jos parametrus turi užtikrinti darbdavys“, - aiškina Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyr. specialistas Andrius Kraulėda.
Kitaip tariant, kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą, jei nepakanka šilumos namuose ar darbe, nevertėtų. Mat jo darbuotojų kompetencija - pagal prašymus ar skundus kontroliuoti, kaip laikomasi higienos normų sveikatos priežiūros, maitinimo, švietimo, kultūros, globos ir slaugos, viešųjų įstaigų, kirpyklų, kosmetikos kabinetų, baseinų, skalbyklų, sporto klubų bei kitose patalpose.
Jei šalta gyvenamosiose patalpose, reikia kreiptis į savivaldybę, žinoma, prieš tai išsiaiškinus su namo administratoriumi ir kaimynais. Dėl netinkamos šilumos darbovietėje reikėtų šnekėtis su darbdaviu, o nesusitarus ir neapsikentus skųstis darbo inspekcijai.
Objektyvūs Matai
Kokie skaičiai minimi higienos normose? Patalpose turi būti 18-22 laipsniai šilumos, o skirtumas tarp temperatūros 10 cm aukštyje virš grindų ir metru aukščiau negali viršyti trijų laipsnių.
Mat esant didesniam nei 4 laipsnių temperatūros skirtumui, kūno temperatūra kojose sumažėja net 7-10 laipsnių. Tuomet į aplinką „nuteka“ kur kas daugiau šilumos ir jaučiamasi prastai. Tai ypač svarbu atsiminti, jei namuose yra mažų vaikų, kurie ropinėja ar žaidžia ant grindų.
Tuo paaiškinamas ir noras mūvėti šiltas kojines ar šlepetes. Žema aplinkos temperatūra sutrikdo kraujotaką, dėl to nukenčia sąnarių ir nervų galūnių aprūpinimas maistinėmis medžiagomis, paūmėja sąnarių, nervų ligos.
Teigiama, kad susilpnėja ir imunitetas, todėl dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis. Neabejotinai jaučiama ir nervinė įtampa dėl prastų sąlygų. Tad būtų neišmintinga į visa tai neatsižvelgti taupant pinigus šildymui.
Buto pagalbinėse ar bendrojo naudojimo patalpose temperatūra gali būti kiek kitokia. Laiptinėse ir vestibiuliuose - 14-16, koridoriuose - 18-21, vonios ir tualeto patalpose - 20-23, rūsiuose - 4-8 laipsniai šilumos.
„Moksliniais tyrimais nustatyta, kad 18-22 laipsniai šilumos - optimali žmogaus organizmui temperatūra. Tai dažnai sutampa su žmogaus komforto pojūčiu, tačiau gali būti, kad kažkam geresnė laipsniu ar dviem aukštesnė ar žemesnė temperatūra“, - sako Visuomenės sveikatos centro specialistas.
Tose vietose, kur lankytojai būna apsirengę lauko drabužiais, oro temperatūra turi būti 14-16 °С. Tad jei kas mėgina įtikinti, kad 16 laipsnių yra visai normali kambarių temperatūra, netikėkite.
Natūralu, kad tokioje temperatūroje žmogus su naminiais, kad ir šiltais, drabužiais jaučiasi blogai. Ilgai gyvenant tokiomis sąlygomis, kaip ir per aukštoje temperatūroje, gali sutrikti organizmo termoreguliacija ir sveikata.
Termoreguliacija - tai žmogaus organizmo sugebėjimas išlaikyti nuolatinę kūno temperatūrą, keičiantis mikroklimato parametrams ir darbo krūviui. „Kai patalpose yra 16 laipsnių, šalta būna beveik visiems“, - tikina A. Kraulėda.
Daug kas priklauso nuo konkretaus žmogaus organizmo, jautrumas temperatūros pokyčiams - taip pat.
Gudrus „Šildymas“
Darbo patalpų temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 28 laipsniai (ne tik per šalta, bet ir per karšta gali būti net žiemą, tarkim, maisto ar chemijos pramonės įmonėse). Kad žmonės geriau jaustųsi karštose arba šaltose patalpose, gali būti naudojamos psichologinio poveikio priemonės, pavyzdžiui, mėlyna ar oranžine spalva dažytos sienos.
Tai nepagerina mikroklimato parametrų, tačiau sumažina žmonių jautrumą. Tuo galima pasinaudoti ir namuose, juos „šildyti“ ne tik sienų, bet ir interjero detalių spalvomis bei faktūromis - pledai, kailinės pagalvėlės, stori kilimai žiemą nuteikia itin gerai.
Beje, tinkama temperatūra labai priklauso ir nuo darbo pobūdžio. Jei darbas labai lengvas, žmogus gerai jaučiasi 21-25 °С, lengvai dirbdamas - 20-24 °С, sunkiau - 17-23 °С, sunkiai - 13-19 °С temperatūroje.
Tad aišku, kad sėdėdami ant sofos ar prie pietų stalo geriau jaustumėmės bent 21-24 laipsnių temperatūros patalpoje, o tvarkydamiesi namuose nesušaltume ir esant 16 laipsnių. Ši temperatūra puikiai tinka ir miegui po šilta antklode.
Daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad vos 1-2 laipsniais daugiau arba mažiau jau gali turėti įtakos mūsų darbingumui. Pavyzdžiui, pirštų jautrumui ir jų gebėjimui mikliai judėti optimalios darbo sąlygos sukuriamos esant 20 laipsnių aplinkos oro temperatūrai.
Atvėsus organizmas atiduoda šilumą gyvybiškai svarbiems organams, tad galūnės gerokai atšąla. Esant tik 16 laipsnių šilumos, pirštų temperatūra sumažėja tiek, kad žmogui sunku rašyti.
Kai patalpoje per karšta, sunkiausia sukoncentruoti dėmesį ir aiškiai mąstyti. Esant 27 laipsniams šilumos, šios savybės jau pablogėja net 30-50 procentų.
ŠILDYMO SISTEMA I TERMOSTATAI
Kaip Nereikia Taupyti
Perdėtas taupumas kenkia ne vien savijautai bei sveikatai, jis žalingas ir patalpoms. Esant žemesnei temperatūrai ir didesnei drėgmei, kuri padidėja taip pat iš taupumo prastai vėdinant, atsiranda pelėsis.
Drėgmė ore susikaupia kvėpuojant, maudantis, gaminant maistą. Orui persisotinus drėgmės, ji nusėda ant vėsesnių nei oras paviršių: lango stiklo, šaltos sienos ar lubų kampuose.
Vėdindami kambarius, galime išvengti per didelės drėgmės ir pelėsių. Apskaičiuota, kad efektyviausia vėdinti patalpas kas 4-6 valandas plačiai atvėrus langus 5 minutėms.
Šilumos taip prarandama mažiau, nei nuolat laikant atidarytas mažas orlaides. Dar pravartu bent truputėlį atitraukti baldus nuo sienų - oras cirkuliuos vėdindamas ir sienas. Didelius baldus geriau statyti prie vidinių sienų - jos nerasoja, tačiau pastačius prie šaltų išorinių sienų namuose bus kiek šilčiau.
Geriausia, jei centrinis šildymas reguliuojamas termostatais, o ne junginėjant pagal savo poreikius. Viso buto radiatorių termoreguliatorius geriau nustatyti vienodai.
Nereguliuokite jų ir nekeiskite patalpų temperatūros keliskart per parą, jeigu lauko temperatūra išlieka nepakitusi. Susidarę temperatūrų pokyčiai patalpose padidins santykinį oro drėgnį ir ant langų, kitų šaltų paviršių susidarys kondensatas.
Per parą kambario oro temperatūra neturėtų keistis daugiau kaip 5 laipsniais. Kad nepelytų vonios sienos ir lubos, patartina nakčiai palikti praviras vonios duris.
Kai kambariuose per drėgna, vanduo pirmiausia pasirodo ant lango rėmo prie palangės, vadinasi, reikia vėdinti ar smarkiau šildyti patalpą.
Kai kas bando šildytis įjungę dujines virykles. Jei nėra geros ventiliacijos, patalpų drėgmė dar labiau padidėja.
Šilumos srautą pro langą galima sumažinti įstačius papildomą stiklą ar skaidrią plėvelę tarp stiklų. Žiemą nakčiai nuleiskite žaliuzes. Langas dvigubu stiklu su nuleistomis žaliuzėmis prilygsta langui trigubu stiklu.
Šilumos Tiekimo Tinklų ir Šilumos Punktų Įrengimo Taisyklės
Siūlome susipažinti su Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-165 „Dėl šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių patvirtinimo“. Šios Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės (toliau - Taisyklės) taikomos projektuojant ir statant naujus ir rekonstruojamus šilumos tiekimo tinklus ir šilumos punktus.
Pagrindinės Taisyklės:
- Magistraliniai tinklai: nuvesti nuo šilumos šaltinio iki atšakų į kvartalus, taip pat iki atskirų vartotojų grupinių šilumos punktų, kurių projektinė šilumos galia yra 5 MW ir daugiau.
- Lauko projektinė temperatūra: penkių šalčiausių iš eilės parų lauko oro vidutinė temperatūra, išrinkta iš 8 šalčiausių penkiadienių per pastaruosius 50 metų.
- Kamieniniai vamzdynai: tai vamzdynai, iš kurių atsišakoja kiti vamzdynai, vadinami atšakomis.
- Šilumnešio projektinė temperatūra: nustatyta šilumnešio temperatūra, kuri turi būti, kai išorės oro temperatūra lygi išorės projektinei temperatūrai.
Šilumos Punktų Įrengimas
- Pramonės įmonių ir įstaigų, užimančių kelis pastatus, šilumą naudojančios sistemos jungiamos prie šilumos tiekimo tinklų per grupinį šilumos punktą. Esant galimybei, atskirus pastatus leidžiama jungti tiesiogiai per individualius šilumos punktus.
- Šilumos punkte turi būti įrengtas trapas, sujungtas su lietaus kanalizacija, o jungtyje įrengtas atbulinis vožtuvas.
- Šilumos punkto patalpoje turi būti sumontuoti ne mažiau kaip du šviestuvai.
Reguliavimo Armatūra ir Filtrai
- Reguliavimo armatūra turi būti atspari dalelių, mažesnių kaip 1 mm, kurių nebesulaiko filtras, poveikiui.
- Buitinio karšto vandens temperatūrai matuoti naudojami tik panardinamieji jutikliai.
- Filtrai turi sulaikyti nešmenis, didesnius kaip 1 mm dydžio.
- Prieš filtrą ir už jo įrengiami manometrai, jeigu vartotojų sistemos yra priklausomosios.
Papildomas Vanduo ir Apsauga
- Esant nepriklausomai šildymo sistemai turi būti numatyta galimybė ją papildyti termofikaciniu vandeniu iš šilumos tiekimo tinklų.
- Jeigu slėgis papildymo vamzdyne yra nepakankamas, turi būti įrengtas siurblys.
- Papildomo vandens apskaitai turi būti įrengtas karšto vandens skaitiklis.
Nenaušąlantis Skystis Šildymo Sistemai
Jei name yra atvira šildymo sistema ir nėra galimybės nuolat kūrenti, svarbu ją užpildyti neužšąlančiu skysčiu. Yra keletas variantų kur yra koncentratai, tai juos galima skiesti pagal norimą temperatūrą ir yra iškart praskiesti.
Tarkim pagal tam tikrą neužšąlančią temperatūrą pvz.: -15 ; -25 ir t.t. Yra maistinis glikolis (propilenglikolis) ir tenchninis glikolis. Jų kainos skiriasi. Parduodamas yra koncentratais, skiedžiasi pagal instrukciją, dažniausiai 1:1 lieka -32*C. Dir. G.
Viskas priklauso nuo to koks bus naudojamas neužšąlantis skystis. Skiesti reikia: Apsaugos nuo užšalimo temperatūra - Kiekis 100 L talpos įrenginiui - 7°C - 20 l - 12°C - 30 l - 20°C - 40 l
Neužšąlančio skysčio 5l talpos kaina 52,00 Eur, o 20l talpos kaina 158,50 Eur.
| Apsaugos nuo užšalimo temperatūra | Kiekis 100 L talpos įrenginiui |
|---|---|
| -7°C | 20 l |
| -12°C | 30 l |
| -20°C | 40 l |
Termostatai ir Šildymo Sistemos Reguliavimas
Naujose šildymo sistemose tokie termostatai dažniausiai jau yra įrengiami tačiau ne visada tinkamai ir naudingai jais naudojamasi. Tenka pamatyti ir visai bešeimininkiškų pavyzdžių, kai naujose šildymo sistemose termostatų nėra arba į juos niekas nekreipia dėmesio.
Tiems šilumos vartotojams tikriausiai nė motais kažkoks taupymas. O kiek dar turime senų pastatų, kur visai nėra jokių radiatorių uždarymo galimybių. Todėl kalbos apie dideles sąskaitas už šildymą šiai dienai prilygsta vandens pilstymu į kiaurą kubilą.
Termostatiniai radiatorių ventiliai yra pirmoji ir būtiniausia šilumos energijos taupymo priemonė. Tai automatiškai veikiantys temperatūros reguliatoriai susidedantys iš ventilio korpuso ir termostato su temperatūros jutikliu įmontuotu jo viduje arba išorėje priklausomai nuo konstrukcijos ir termostato montavimo vietos.
Jei patalpos temperatūra yra žemesnė nei termostate nustatyta reikšmė, šiltas vanduo per vožtuvą tekės į radiatorių. Sušilęs nuo patalpos oro jutiklyje esantis skystis plečiasi ir uždaro ventilį.
Naujausias termostato modelis daugumai patinka dėl mažesnės formos. Itin jautrus ir tikslus skystinis temperatūros jutiklis leis tinkamai reguliuoti ir taupyti šilumos energiją. Pagrindinis šio modelio privalumas tai, kad jame paslėptu būdu galima nustatyti temperatūros ribojimą.
Tai aktualu bendro naudojimo patalpose siekiant vartotojui ar pašaliniams asmenims riboti reguliavimą. Galima naudoti apsauginį žiedą nuo vagystės.
Su išorėje esančiu temperatūros ribojimu. Specialios paskirties termostatas su apsauga nuo vagystės ir pastiprintu atspariu laužimui korpusu.