Žemės sklypo ribų nustatymo aktas: užsakymas, procesas ir svarbūs aspektai

Įsigyjant žemės sklypą namų valdai, svarbu atkreipti dėmesį į daugybę aspektų, kad ateityje išvengtumėte nemalonių сюрпризов ir ginčų. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius dalykus, kuriuos reikia žinoti prieš perkant sklypą. Taigi, advokatė Loreta Selilionė gyventojams primena, kad jeigu perkate sklypą, privalu apie žemės valdų teisėtumą pasidomėti iš anksto. Tarkime, ar sklypui nėra taikomi kokie nors apribojimai, ar nustatytos ribos yra tikslios.

Sklypo ribų tikslumas ir kadastriniai matavimai yra itin svarbūs. Nacionalinės žemės tarnybos atstovai pripažįsta, kad sklypų savininkai, planuojantys parduoti, padovanoti sklypus ar statyti juose, susiduria su sklypų kadastrinių matavimų klausimais. Todėl tarnybos atstovai taip pat gyventojams primena, kad sklypo ribų patikslinimas yra ne tik techninis procesas, bet ir svarbus teisinės apsaugos užtikrinimo žingsnis, padedantis išvengti ginčų bei nesusipratimų su kaimynais ar institucijomis.

Pasak tarnybos atstovų, yra paplitusi klaidinga nuomonė, kad sklypų kadastrinių matavimų metu galima keisti ar koreguoti sklypo ribas. Tačiau iš tiesų jų tikslas - atstatyti anksčiau nustatytas ribas ir jas pažymėti riboženkliais bei apskaičiuoti sklypo plotą, nustatyti kitus kadastro duomenis. „Kadastriniais matavimais nekeičiamos sklypų ribos - jie atliekami pagal teritorijų planavimo dokumento, kuriame suprojektuotos sklypo ribos, sprendinius, naudojant tikslias matavimo priemones.

Nors žemės savininkams prievolės tikslinti sklypo ribas nėra, tai svarbus žingsnis, siekiant išvengti ginčų ir užtikrinti sklandų turto valdymą“, - pažymi Jurgita Macinkevičienė, NŽT Nekilnojamojo turto kadastro veiklos koordinavimo skyriaus vedėja. NŽT duomenimis, ginčai dėl sklypų ribų yra dažnas reiškinys - ypač, kai paaiškėja, jog dalį faktiškai naudojamos žemės užima kaimynai, arba kai seniai pastatytos tvoros stovi ne toje vietoje, kur yra teisiškai įregistruotos ribos. Tokiais atvejais ginčus sprendžia teismas, remdamasis dokumentais bei ekspertų išvadomis.

Kada reikalingi kadastriniai matavimai?

Asmenys sklypų kadastrinius matavimus atlieka:

• prieš parduodant ar dovanojant sklypą;
• planuojant naujas statybas ar rekonstruojant esamus pastatus;
• siekiant įteisinti statinius;
• kilus ginčams su kaimynais;
• kai riboženkliai yra dingę ar sunaikinti.

Be to, teisės aktai numato privalomus atvejus, kada būtina atlikti sklypų kadastrinius matavimus. T. y. dalijant ar sujungiant sklypus, formuojant valstybinės žemės sklypus, perleidžiant miestų teritorijoje esančius privačios žemės sklypus, kai ribos nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, taip pat kai sklype pasikeičia naudmenos - pastatomas ar nugriaunamas statinys, nutiesiamas kelias ir pan.

Dokumentai, reikalingi kadastriniams matavimams

Kadastriniams matavimams atlikti būtini šie dokumentai:

• sklypo dokumentai (teritorijų planavimo dokumento fragmentas, preliminarių matavimų planas, ribų paženklinimo aktas ir kt.);
• Nekilnojamojo turto registro išrašas (jeigu sklypas jau įregistruotas);
• gretimų sklypų planai ir kt.

Dėl ribų atstatymo į matininką kreipiasi pats sklypo savininkas ar jo įgaliotas asmuo.

Tarp matininko ir savininko pasirašoma sutartis.

Klaidų taisymas

Teisės aktuose yra reglamentuotas klaidų, padarytų atliekant sklypų kadastrinius matavimus, taisymo mechanizmas.

Jeigu nustatoma, kad klaidos padarytos dėl valstybės tarnautojų kaltės, jų ištaisymą inicijuoja NŽT.

Kadastriniai matavimai yra svarbus žingsnis, siekiant išvengti ginčų ir netgi finansinių nuostolių ateityje. NŽT kviečia pasirūpinti savo žemės sklypo dokumentais iš anksto.

Papildomi patarimai perkant sklypą

Naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ Aplinkos ministerijos Kadastro ir erdvinių duomenų politikos grupės vadovė Aušra Kalantaitė sakė, kad Nekilnojamojo turto registre šiuo metu 46 tūkst. žemės sklypų ribos gali būti koreguojamos.

„Situacija šiek tiek keičiasi kiekvienais metais, bet ji dar nėra visiškai tokia, kad mes galėtumėme drąsiai pasakyti, kad visos ribos mums yra puikiai žinomos ir jos yra labai tikslios“, - komentavo ministerijos atstovė.

Vis tik advokatė Loreta Selilionė gyventojams primena, kad jeigu perkate sklypą, privalu apie žemės valdų teisėtumą pasidomėti iš anksto. Tarkime, ar sklypui nėra taikomi kokie nors apribojimai, ar nustatytos ribos yra tikslios.

„Gali būti atvejų, kai žemės sklypų ribos yra preliminarios. Tokiu atveju tektų permokėti už žemės sklypą, pavyzdžiui, mokėsite už 9 arus, bet po atliktų matavimų paaiškės, kad sklypas yra 8 arų”, - sakė L. Selilionė.

Advokatė akcentuoja, kad jei sklypo ribos nėra tikslios, o dėl to galimai kilo ginčų ir su kaimynu ankstesniam savininkui, visa atsakomybė vėliau tenka ir naujajam nupirkto ar dovanų gauto žemės ploto savininkui.

„Bet kokiu paveldėjimo ar dovanojimo atveju reikėtų irgi gerai įvertinti tokius dalykus. Nes dovanėlė gali būti nelabai smagi, kai gaunate sklypą su neteisėtais statiniais, kuriuos tektų griauti ar bylinėtis teisme“, - vertino advokatė.

Tuo metu A. Kalantaitė įvardija ir dar vieną priežastį, kodėl yra svarbu susirinkti visą informaciją apie perkamą sklypą. „Asmeniui yra skaičiuojamas žemės mokestis nuo jo valdomo sklypo dydžio.

Jeigu valdomas pakankamai didelis sklypas, apie kurio dydį nėra tikslių duomenų, tai galimai net ir žemės mokestis bus priskaičiuojamas per dideliam plotui, kuris net nėra valdomas.

Mes visuomet kviečiame savininkus atlikti kadastrinius matavimus tam, kad būtų visi užtikrinti, jog mokesčius mokate už tą plotą, kuris yra valdomas“, - kalbėjo A. Kalantaitė.

Kiti klausimai

Straipsnyje taip pat pateikiami atsakymai į įvairius klausimus, susijusius su namų valdos sklypu, šildymu, nuotekomis ir kitais aspektais:

• Šildymo sistemos pasirinkimas: ar verta investuoti į oras-vanduo sistemą, ar užteks elektrinio katilo?
• Saulės modulių pasirinkimas: stiklas-stiklas ar su optimizatoriais?
• Šildymo sistemos pasirinkimas A+ arba A++ klasės namui: ar tinkama infraraudonųjų spindulių sistema?
• Kanalizacijos pajungimas prie šilumos siurblio: ar reikalingas?
• Elektros įvedimas į žemės ūkio paskirties sklypą daržininkystei: kokia tvarka?
• Šiuolaikiniai šildymo būdai A klasės namui be grindinio ir radiatorinio šildymo.
• Nuotekų valymo įrenginių eksploatacija: kas sudaro sąnaudas?
• Vietinio vandentiekio ir nuotekynės įrengimas Vilniaus mieste: ar galima?
• Medinių šildomų grindų įrengimas sovietmečio statybos name: ar tinkamas pasirinkimas?
• Pigiausias šildymo būdas rąstiniam namui: ar geoterminis šildymas tinka?
• Šildomų grindų kolektorių nustatymas: kaip nustatyti srautus, kad tolygiai šildytų?
• Nuotekų valymo įrenginio perkėlimas: ar galima?
• Freono linijų vedimas po žeme: ar galima?
• Šilumos siurblio galios pasirinkimas A++ klasės namui.
• Buitinių nuotekų vandens išleidimas į paviršinių (lietaus) nuotekų tinklus: ar galima?
• Šilumos siurblio efektyvumas renovuojamam namui su baseinu.

Bendrijų veikla ir daugiabučių namų administravimas

Straipsnyje taip pat aptariami klausimai, susiję su bendrijų veikla ir daugiabučių namų administravimu:

• Ar bendrija gali būti paramos gavėja?
• Ar teisėta, kad mokestiniuose pranešimuose įtraukiami ir administratoriaus, ir bendrijos pirmininko atlyginimai?
• Kaip įteisinti garažą (boksą), jei nėra istorinių duomenų apie narystę bendrijoje?
• Ar kiekvienas savininkas turi suteikti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų?
• Ar galima bendrijos nariui pasidaryti sąskaitų kopijas?
• Kas turi mokėti už nuotekų stovo atkimšimą daugiabučiame name?
• Ar turėtų reaguoti bendrijos pirmininkas, jei daugiabučio namo kieme vyksta vakarėliai?
• Ar privaloma sąskaitose už paslaugas nurodyti, kiek yra sukaupta kaupiamoji lėšų?
• Kokius dokumentus turi pateikti garažų bokso savininkas, norintis įsiteisinti boksą?
• Kas turėtų dengti remonto išlaidas, jei iš viršuje esančios privačios terasos užpilinėja butą?
• Kaip atlikti bendrojo naudojimo objekto atnaujinimą ir remontą?
• Kaip nurodyti teisinį pagrindą, norint iš Registrų centro užsakyti naują pažymą apie daugiabučio namo turtą?
• Ar teisingai bendrija priskaičiavo šildymo sistemos renovavimo išlaidas, jei aš šildymo neturiu?
• Ar bendrabučio tipo daugiabutis namas gali sudaryti sutartį su elektros tiekėju, kad elektra būtų tiekiama ne iš garantinio tiekimo?
• Ar apmokėti už šildymo sistemos stovo bei vamzdelių remontą turi namo bendrija, ar buto savininkas?
• Ar servituto aikštelės savininkas turi teisę reikalauti išvežti mūsų transportą?
• Į ką kreiptis, jeigu semia vanduo du butus, o namo bendrija nieko nedaro?

Statinių Ašių Nužymėjimas

Statinių ašių nužymėjimas yra vienas pirmųjų veiksmų pradedant statyti pastatą. Nepriklausomai nuo statinio paskirties, geodezininkai atlieka tikslius geodezinius matavimus tam, įsitikintume, jog statomų pastatų padėtis atitinka parengtą projektą.

Remiantis minėtuoju projektu ir atliekant statinio ašių nužymėjimą, statybų vietoje pažymima konkreti statinio vieta ir ašys.

Statinių nužymėjimas yra reikalingas dar prieš pradedant įgyvendinti pastatų arba inžinerinių tinklų statybos darbus. Tiesa, dažnai po atlikto inžinerinių statinių pažymėjimo vietovėje, pagal matininko ir darbų užsakovo susitarimą, gali būti surašomas nužymėjimo aktas, kurio metu yra sudaroma speciali nužymėjimo schema. Ją turi pasirašyti kvalifikuotas geodezininkas dar prieš priduodant darbą užsakovui.

Nužymėjimo aktas reikalingas, nes jame trumpai aprašoma, kas buvo pažymėta bei kokiu statinių projektu vadovaujantis padarytas įrengiamų inžinerinių tinklų nužymėjimas.

Naujos statybos statinių nužymėjimas reikalingas todėl, kad statybos laikotarpiu būtų laikomasi visų projekte numatytų sprendinių, o nuokrypis būtų minimalus. Tai yra ypač naudinga tuo atveju, jeigu statybos vykdomos naujai suformuotose gyvenamųjų namų kvartaluose, didelėse teritorijose už miesto ir panašiai.

Atlikus statinių nužymėjimą, namo savininkas arba statybų darbų vadovas gali lengviau komunikuoti su darbininkais, tiksliai nurodyti, kur reikia atlikti vieno ar kito objekto statybos darbus.

Vėliau pagal nužymėjimą vykdomi įvairūs statybos darbai, o juos pabaigus yra kontroliuojama ar nėra nukrypimo nuo projekte suprojektuotų sprendinių.

Norint užsakyti pastatų ašių nužymėjimo paslaugą, privalote pateikti žemės sklypo planą ir statinių projektą arba schemas. Tai būtina, jei planuojate statyti naujus pastatus.

Nužymėjimų darbų nauda juntama iš karto, nes jie padeda darbininkams, liejantiems ar montuojantiems statinio pamatus.

Pastatų (pamatų), inžinerinių tinklų, sklypo ribų nužymėjimas vietovėje - tai geodeziniai nužymėjimai, kurie atliekami pagal techninį projektą. Žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos pagal žemės sklypo posūkio taškų koordinates, atstatant sunaikintus riboženklius.

Sklypo Kampų Nustatymo Būdai

Nustatant sklypo ribas ir plotą, naudojami įvairūs metodai, pradedant nuo paprastų grafinių būdų ir baigiant sudėtingais geodeziniais matavimais. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius sklypo kampų nustatymo būdus, jų ypatumus ir taikymo sritis.

Plotų Matavimo Būdai

Gamtoje plotai matuojami analitiniu ir geometriniu būdu. Matuojant didelių žemės sklypų plotus, dažnai derinami įvairūs plotų matavimo būdai. Skaičiuojama dažniausiai pagal vietovėje atliktų matavimų duomenis. Plotų nustatymo tikslumas yra artimas tiesioginių linijinių matavimų tikslumui ir 3-5 kartus didesnis negu plotų, matuojamų planuose ir žemėlapiuose.

Grafinis Metodas

Grafinis būdas yra toks, kai matuojamas sklypo plotas plane sudalijamas į paprasčiausias figūras. Topografiniame plane arba žemėlapyje pavaizduotas sklypas dalijamas į trikampius, stačiakampius arba trapecijas. Matuojami šių figūrų elementai, reikalingi jų plotui apskaičiuoti. Sudėjus visų figūrų plotus, gaunamas bendras plotas.

Planimetrai

Didelių sklypų plotus topografiniuose planuose ir žemėlapiuose galima matuoti planimetru dalimis arba derinant grafinį ir mechaninį būdus. Planimetrų yra įvairių, bet labiausiai paplitęs polinis planimetras.

Matuojant plotus, planimetro polius gali būti matuojamo sklypo viduje arba už jo ribą. Pirmasis atvejis yra bendresnis. Dažniausiai kiekvienas plotas matuojamas keturis kartus. Sklypo kontūras apvedamas laikrodžio rodyklės kryptimi. Gaunamos atskaitos a2.

Paskui šiek tiek pakeičiama poliaus padėtis, kad planimetro atskaitos skirtųsi nuo ankstesnių, ir plotas matuojamas vedant adatėlę prieš laikrodžio rodyklę (atskaitos a3, a4). Pakartotinai matuojama pakeitus planimetro poliaus padėtį.

Kai kuriose užsienio šalyse gaminami elektroniniai planimetrai. Jais plotas skaičiuojamas automatiškai. Pavyzdžiui, Japonijoje sukonstruotas planimetras „Planix 7″ plotą skaičiuoja ir atspausdina automatiškai.

Analitinis Metodas

Geometrinių figūrų plotus galima skaičiuoti analitiškai. Matuojamą plotą įbrėžiama apytiksliai lygiaplotė geometrinė figūra: trikampis, stačiakampis, trapecija arba apskritimas. Planimetru išmatuojami teigiami ir neigiami plotai, kurie yra tarp kontūro linijos ir įbrėžtos figūros. Tada skaičiuojama šių plotelių algebrinė suma AP.

Kombinuotas Skaičiavimo Būdas

Kitas didelių plotų kombinuotas skaičiavimo būdas yra naudojamas nustatant ūkių plotus. Jo esmė ta, kad plotai skaičiuojami pagal ūkių ribų posūkio taškų stačiakampes koordinates, gautas išmatavus geodeziniais prietaisais lauke arba topografiniuose žemėlapiuose bei planuose digitaizeriu (kartometru). Ūkių plotų absoliutinės paklaidos gautos ne didesnės kaip 1,6 ha, o santykinės kinta 1:2000-1:8000.

Kampų Matavimas Geodeziniais Metodais

Geodeziniais metodais matuojami kampai horizontaliojoje arba vertikaliojoje plokštumose. Atitinkamai kampai skirstomi į horizontaliuosius ir vertikaliuosius.

Pavyzdžiui, horizontalųjį kampą sudaro šio kampo kraštinių OA ir OB projekcijos horizontaliojoje plokštumoje. Vertikalųjį arba polinkio kampą v, vertikaliojoje plokštumoje W sudaro tašką A su horizontaliąja kryptimi.

Matuojamo horizontaliojo kampo viršūnėje centruojamas ir nustatomas gulsčiai skritulys su padalomis. Prietaiso žiūronu vizuojama paeiliui p taškus A ir B bei skritulyje atskaičiuojama jų ir a2. Vertikalusis kampas matuojamas prietaisu, kuriame yra vertikalusis skritulys su padalomis, žiūronas ir priemonė skritulio atskaičiavimo nuliniam indeksui O nustatyti į vertikalią padėtį.

Sklypo Ribų Nustatymas

Turbūt paprasčiausias ir greičiausias būdas sužinoti sklypo ribas yra pasinaudoti Regia žemėlapiu.

Tačiau reikia atminti, kad vienintelis teisingas informacijos šaltinis yra Jūsų turimas dokumentas.

Tai gali būti: preliminarus planas arba kadastrinių matavimų bylos sklypo planas.

Vietovėje sklypo ribos turi būti pažymėtos kuoliukais (riboženkliais).

Jeigu riboženklių vietovėje nėra juos galima atstatyti.

Tiksliausiai sklypo ribas gali nustatyti matininkai.

Jei sklypas ribojasi su Jums nuosavybės teise priklausančiu sklypu galite pasižiūrėti prisijungus registrų centro savitarnos platformos.

Kitais atvejais duomenys nėra prieinami dėl asmens duomenų apsaugos.

Servitutai

Pavyzdžiui, kai žemės sklypas neturi tiesioginio privažiavimo prie viešo kelio, ar kai reikia tiesti ar aptarnauti inžinerines komunikacijas per kito asmens sklypą.

Kaip nustatomas servitutas?

Servitutas gali būti nustatytas:

• Įstatymu;
• Sandoriu tarp suinteresuotų šalių;
• Teismo sprendimu;
• Administraciniu aktu.

Administracinio akto pagrindu servitutą gali nustatyti, pavyzdžiui, Nacionalinė žemės tarnyba

Kuo skiriasi servitutas nuo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų?

Servitutas yra daiktinė teisė, suteikianti teisę naudotis svetimu daiktu konkrečiu tikslu.

Apsaugos Zonos

Apsaugos zona - tai nustatyta teritorija aplink objektą ar inžinerinius tinklus, kurioje taikomi žemės naudojimo apribojimai, siekiant apsaugoti infrastruktūrą, žmonių sveikatą ar gamtinę aplinką.

Kiek metrų sudaro elektros linijos apsaugos zona?

Priklauso nuo linijos įtampos:

• Žemos įtampos (iki 1 kV): 1-2 m;
• Vidutinės įtampos (10 kV): apie 10 m (po 5 m į abi puses);
• Aukštos įtampos (110 kV ir daugiau): 20-30 m ar daugiau.

Tiksli apsaugos zona nurodoma pagal teisės aktus ir techninius projektus.

Ar privalomi geodeziniai matavimai?

Neprivalomi.

Tačiau kol nėra atlikti liaudiškai vadinami „geodeziniai“ (kadastriniai matavimai):

• Nežinosite tikslių sklypo ribų ir ploto. Atlikus matavimus yra patikslinamos sklypo ribos, plotas ir žemės naudmenos;
• Be kadastrinių matavimų negausite statybos leidimo statytis pastatui;
• Tvarkant paveldėjimo dokumentus apsunkinami notariniai procesai ir daugeliu atveju reikės atlikti kadastrinius matavimus;
• Norint parduoti, dovanoti ar perleisti turtą greičiausiai reikės atlikti kadastrinius matavimus;
• Be tiksliųjų matavimų negalėsite pasidalinti bendrai valdomo turto tarp bendrasavininkų.

Kada reikalingas kadastro bylos atnaujinimas?

• Žemės sklypui kadastro bylos atnaujinimas reikalingas, kai pasikeitė žemės naudmenos t.y. atsirado nauji statiniai arba buvo nugriauti seni, užsodinta mišku, iškastas tvenkinys ir t.t.
• Statiniui kadastro bylos atnaujinimas reikalingas, kai pasikeitė pastato parametrai t.y. pakito plotas arba tūris, įrengti/panaikinti langai arba durys pvz.: atliktas kapitalinis remontas, rekonstrukcija.

Paslaugas teikiančios įmonės:

• GEOMETRA (21 m.)
• GeoTikslumas (13 m.)
• Matlankis.lt matininkas E. (10 m.)
• UAB „Geodezinių matavimų projektai“ (19 m.)
• MB „Topogeodezija“ (12 m.)
• MB N. K. (19 m.)
• UAB R. (6 m.)
• MB ''Toporanga'' (22 m.)

Paslauga ir kaina (orientacinė):

tags: #kur #uzsakyti #zemes #sklypo #rybu #nuzenklinimo