Žodžių daryba yra svarbi lietuvių kalbos dalis, leidžianti kurti naujus žodžius ir praturtinti kalbos leksiką. Naudojant įvairius žodžių darymo būdus, keičiasi ir daromo žodžio reikšmė, kalbos dalis. Atliekant žodžio darybą, kinta jo reikšmė.
Darybos atžvilgiu žodžiai yra dvejopi: pirminiai (paprastieji žodžiai) ir antriniai (dariniai). Pirminiai (paprastieji) žodžiai nėra padaryti iš kitų žodžių, o paveldėti iš prokalbės, pasiskolinti iš kitų kalbų ar dar kitaip atsiradę. Paprastus žodžius sudaro šaknis ir galūnė arba šaknis ir bendraties priesaga (tėvas, ašara, bėgti).
Antriniai žodžiai (dariniai) yra pasidaryti iš kitų žodžių. Jie skirstomi į vedinius ir dūrinius (sudurtinius žodžius). Vediniai remiasi vienu pamatiniu žodžiu (paprastieji žodžiai arba dariniai). Dūriniai paprastai remiasi dviejų ar daugiau žodžių junginiu.
Žodžio daryba - žodis daromas pridedant prie žodžio kamieno vieną priešdėlį (rašė-parašė) ar vieną priesagą (parašė- paraštė), keičiant galūnę (stalas-stalius), suduriant du kamienus (diena medis - dienmedis). Žodžiokaityba- linksniuojamo, asmenuojamo, laipsniuojamo ar kaitomo laikais žodžio reikšmė išlieka nepakitusi. (namas- namo; skaitau- skaitai; rašo-rašė).
Norint suprasti žodžių darybą, būtina išnagrinėti žodžio sandarą.
Žodžio sandara
Žodis susideda iš kelių dalių, kurios turi savo funkcijas:
- Kamienas - žodžio dalis be galūnės.
- Šaknis - žodžio kamieno dalis, bendra visai giminiškų žodžių šeimai.
- Priešdėlis - žodžio kamieno dalis, kuri eina prieš šaknį ir keičianti jos reikšmę.
- Priesaga - žodžio kamieno dalis, esanti tarp šaknies ir galūnės (paprastai priesaga sakoma kartu su galūne).
- Galūnė - kintamoji žodžio dalis, rodanti jo ryšį su kitais žodžiais. Ne visi žodžiai turi galūnę.
- Intarpas - žodžio dalelė (n, m), įsiterpusi į šaknį (senka -seko, tampa- tapo).
- Sangrąžinė dalelytė si(is) gali eiti po galūnės arba stovėti tarp priešdėlio ir šaknies. Po vardininko galūnės -as dalelytė si virsta dalelyte is (įsijungimas, jungimasis).
- Įvardžiuotinės kalbos dalys turi galūnėje įvardžio jis, ji formas.
- Sudurtiniai žodžiai gali tūrėti jungiamąją balsę: a, (i)a, ė, i, y, o, u, ū. Tarp dviejų šaknų niekada nerašome e, rašome ia.
Žodžio sandaros schema
Priešdėlių daryba
Naudojant priešdėlius, galima keisti žodžių reikšmes ir sudaryti naujus žodžius. Priešdėliniai daiktavardžiai dažniausiai daromi iš daiktavardžių ir veiksmažodžių, priešdėliniai veiksmažodžiai - iš veiksmažodžių, priešdėliniai būdvardžiai- iš būdvardžių, prišdeliniai prieveiksniai-iš prielinksnių.
Dažniausiai vartojami priešdėliai: api-, apy-, ant-, ap-, at-, į-, im-, in-, są-, sam-, san-, su-, ap-, at-, iš-, už-, ne-, be-, nebe-, pro-, pa-, po-, pra-, prie-, prieš-, per-, pri-, nuo-, nu-.
Priešdėlis da- lietuvių kalboje nevartojamas (nedavažiavo- reikia sakyti neprivažiavo, daleiskim -tarkim).
Pavyzdžiai:
- pajūris (jūra), užupis, prieangis, įkrantis, įduba, apyausis, nuokalnė, požemis, pradantė, prieškalnė, prodebesis
- patėvis (tėvas), podukra, protėvis, antžmogis, apydaktaris, įdukterė, įtėvis, išdukterė
- bekelnis (kelnės), betvarkis, betėvis, beglobis
- parytys (rytas), pavakarė, prievakaris, pokaris, perpietė, priešaušris, apyrytis, išnakčiai
- sąrašas (rašė)
- apibėrimas (bėrė), apiplėšimas, įtūžis, apžiūra, išrūgos, apylinkė, priekalas, sambrūzdis, impilas, importas, intakas, indėlis, inkilas.
Priešdėliniai veiksmažodžiai:
- apibėgti (bėgti), apeiti, atvažiuoti, atpasakoti, įbėgti, išbristi, nubėgti, palįsti, pareiti, perpilti, pravažiuoti, pribėgti, suaugti, užlipti
- išgyventi (gyventi), pragyventi, įsiklausyti, užsiklausyti, nubusti, pritrūkti, suklikti
- apraminti (raminti), nugerti, pakalbėti, pramalti, privengti
- atšerti (šerti), įgrasinti, išdailinti, prigirti, užpenėti, nukietinti, peraugti, praaugti, užrėkti (sąžinės balsą), atkirsti (kirvį), išganyti (pievą), nuganyti (avižas), pragerti, apskaičiuoti, suspardyti
- apsalti, (salti) iškepti, nurausti, padaryti, pražilti, prikelti, sudegti, uždaryti
Priešdėliniai būdvardžiai:
- apysmarkis (smarkus), posmarkis, pogražė
- apskritas (skritas), atkaklus
- bemiegis (miegus), įdomi, įtarus, išsamus, nuostabus
- pageltęs(geltęs)
- sąžiningas (žiningas), sąmojingas, sangrąžinis, sandarus, sumanus, užgaulus
- nemalonus (malonus), neįdomus(priešdėliai ne- ir į-), negražus
- kontrrevoliucinis (revoliucinis), ultravioletinis, internacionalinis, antibakterinis
Priesagų daryba
Priesagos taip pat svarbios kuriant naujus žodžius. Reikėtų įsidėmėti, jog kai kurie veiksmažodžiai ar jų formos ir prieveiksmiai gali baigtis priesagomis.
Dažniausiai vartojamos priesagos: -ėsis (iai), -snis, (ys), -eklas (is), -slas, inis, tuvas, -iklis, -yklė (a), -tas, -tukas, -alas (ius), -tuvė, -eklis, -klas (ė), -ynas (ė, os), -inė, -udė, -atas, -ūra,-tuvė (ės), -lis(ys), einė, -vė, ovė (as), -iena, -idė, -okas, -tai,-iai, -ti, -te, -iant, -tyn, -inininkas, (ė), tojas (a) -ėjas, -ėlis, -ikas, , -lys, -ūnas, -tinis, -uolis, , -očius, -ija, -ystė, -uomenė.
Priesagos (bendraties): -(i)auti, -(i)uoti; -(i)oti, -ėti, -yti; -inti, -enti. Veiksmžodžių bendratis turi galūnę -ti.
Priesagos: -okas ,-otas, -inas, -ingas,-iškas,svas, -švas, -zganas,-utis,-(i)ulis, -(i)ukas, -ytis, -ylis, -ėlis,-učiukas,-uliukas, -utėlaitis, lus, -nas, -tas, -dus, -rus, -sus, -tinis (ė), -utinis,-iškis, ykštis, - šykščias, opas, esnis (a), iausias (ia), -ėlesnis (ė), -ėtas, &-ytas, -otas(a), -(i)uotas, -inas, -uistas, -ūstas, ylas.
Pavyzdžiai:
- švelnutis (švelnus), švelnučio (švelnus), švelnutė, apskritulis pieštukas, mažiulis, apskritukas vaikutis, mažiukas, plonytis (plonučio), plonytė, mažylis, mažėlis, mažylis, mažučiukas, mažuliukas, mažutėlaitis.
- (neveikiam. visiškas (visi), maniškas būdas (mano).
- barzdotas (barzda), kuprotas (kupra), taukuotas (taukai), muiluotas (muilas). Bet: pilvas - pilvotas, pilvota; augalas - augalotas, augalota; kreida - kreiduotas, kreiduota; tešla - tešluotas, tešluota.
Dūrinių daryba
Dūriniai paprastai remiasi dviejų ar daugiau žodžių junginiu (dangoraižis iš dangus ir raižyti). Sudurtiniai žodžiai dažniausiai yra padaromi iš dviejų žodžių kamienų, vadinamų sudurtinio žodžio dėmenimis (sandais). Dažnai kamienas ir šaknis sutampa. Taip pat kamienas ir šaknis gali nesutapti.
Lietuvių kalboje pasitaiko ir tokių sudurtinių žodžių, kurių vienu dėmeniu eina visas žodis. Yra sudurtinių žodžių, kurių pirmasis dėmuo baigiasi nosine balse (kai pirmąjį dėmenį ssudaro nesutrumpėjusi vns. galininko ar dgs. pvz.: anąsyk (aną ir sykį), kitąkart (kitą ir kartą), šįmet, šiąnakt, pirmąkart, šiokiądien; visųpirm, šiųdienis, šiųmetis.
arba jungiamuoju balsiu (a, ia, i, o, u, ė, y, ū ), pvz.: vilkaduobė, piliakalnis, naktibalda, vaivorykštė, galulaukė, upėtakis, darbymetis, galvūgalis. Jungiamosios balsės e nėra (yra tik ia).
Yra lygiagrečių sudurtinių žodžių su jungiamosiomis balsėmis ir be jų (baltagalvis - baltgalvis; broliavaikis - brolvaikis; išverstaakis - išverstakis; juodaakis - juodakis; vienatūris - vienturys). Sudurtiniuose žodžiuose susidūrusios balsės (dvibalsės) ar priebalsės rašomos abi (ilgaausis, plačiaaulis, ledkalnis, aplinkkelis, dviašis, baltaūsis, pirmaeilis, daugiaaukštis).
Sudurtinių žodžių dėmenų sandūroje gali būti ppraleisti pirmojo dėmens priebalsiai, dažniausiai j, l, m, r, t, v. Veiksmažodinio antrojo dėmens šaknies balsė (ar dvibalsis) dažniausiai sutampa su atitinkamo veiksmažodžio visų ar kai kurių pagrindinių formų šaknies balsėmis.