Kuratoriaus paskyrimas susijęs su asmens nuosavybe: pagrindai ir procesas

Kuratoriaus paskyrimas yra svarbus procesas, užtikrinantis asmens nuosavybės apsaugą tam tikromis aplinkybėmis. Šiame straipsnyje aptariami kuratoriaus paskyrimo pagrindai, susiję su asmens nuosavybe, Lietuvoje.

Teisiniai pagrindai

Civilinė byla Nr. e2-1114-1120/2021 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00330-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.12.15; 3.4.3.10; 3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto T. A. individualios įmonės nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Penktas šansas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-61-459/2021, kuria netenkintas prašymas dėl leidimo išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkės ir jos sutuoktinio turto išdavimo atsakovės likviduojamos dėl bankroto T. A. individualios įmonės bankroto byloje.

Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartimi iškėlė T. A. individualiai įmonei (toliau - ir IĮ) bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau - MB) „Penktas šansas“; 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, vėliau juos tikslino; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia ir paskelbė likviduojama dėl bankroto.

Pareiškėja likviduojamos dėl bankroto T. A. IĮ nemokumo administratorė 2021 m. birželio 22 d. pateikė prašymą išduoti leidimą nukreipti išieškojimą į IĮ savininkei T. P. ir jos sutuoktiniui A. P. priklausantį turtą, įskaitant ir į šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini); pastatą - gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, (duomenys neskelbtini) (kiemo aikštelė - kl, šulinys - k), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad išvardintas nekilnojamasis turtas A. P. vardu įsigytas esant sudarytai santuokai su T. P. ir yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. T. A. IĮ neturi jokio turto, iš kurio galėtų tenkinti teismo patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus. Dėl taikos sutarties sudarymo buvo kreiptasi į T. A. IĮ savininkę T. P., tačiau ji nesudaryta. Be to, įsiteisėjusia nutartimi konstatuota, kad T. A. IĮ prievolės kreditoriams yra bendros T. P. ir A. P. prievolės, todėl tenkinant įmonės kreditorių reikalavimus yra pagrindas nukreipti išieškojimą į įmonės savininkės ir jos sutuoktinio turtą, įskaitant ir valdomą bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. liepos 27 d. nutartimi netenkino prašymo dėl leidimo išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkės ir jos sutuoktinio turto išdavimo.

Teismas nustatė, kad įmonės savininkė T. P. ir jos sutuoktinis A. P. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką nėra informuoti; teismo pranešimas jiems išsiųstas paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu Lietuvoje, tačiau teismas 2021 m. liepos 27 d. registro duomenis nustatė, kad sutuoktiniai T. ir A. P. iš Lietuvos išvykę ir savo gyvenamąją vietą yra deklaravę Jungtinėje Karalystėje.

Teismas pažymėjo, kad turėdama pareigą susisiekti su bankrutuojančios įmonės buvusiu savininku, administratorė jokių aktyvių veiksmų nesiėmė; įmonės savininkė ir jos sutuoktinis nebuvo realiai informuoti nei apie bankroto bylos iškėlimą, t. y. įmonės bankroto pradžią, nei apie pareigą per 15 dienų terminą perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą, dokumentus bei viso įmonės ir asmeninio turto sąrašą, nei apie galimybę bankroto byloje sudaryti taikos sutartį. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad savininkė taikos sutarties sudaryti nepageidavo.

Teismas nustatė, jog įmonės savininkės sutuoktinio vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, tačiau administratorė nenurodė, kokių veiksmų, be formalių pranešimų išsiuntimo įmonės savininkei jos buvusios deklaruojamos gyvenamosios vietos adresu, per pašto kurjerį, ji ėmėsi savininkei ir jos sutuoktiniui surasti.

Administratorei nenurodžius prašymo nagrinėjimu suinteresuotų asmenų nei faktinės, nei deklaruotos gyvenamosios vietos adreso, teismas neturi galimybės jiems pranešti apie teismo posėdį. Prašyme teismui T. P. ir A. P. gyvenamosios vietos adresas Jungtinėje Karalystėje nenurodytas, taip pat nenurodytas ir el. pašto adresas, kuriuo būtų galima susisiekti su adresatais; nėra pateikta duomenų ir apie kitus galimus realius pranešimų T. P. ir A. P. įteikimo būdus (jų tėvus, vaikus, kitus gimines ir pan.).

Teismas sprendė nesant pagrindo tenkinti administratorės prašymą ir leisti nukreipti išieškojimą į administratorės nurodytą nekilnojamąjį turtą, kadangi T. P. ir jos sutuoktiniui A. P. nėra tinkamai pranešta apie prašymo nagrinėjimo vietą ir laiką, nes pareiškėja nenurodė dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamosios vietos, procesinių dokumentų įteikimo kitų adresų ar būdų.

Teismas pažymėjo, kad atsisakymas tenkinti prašymą aptartu pagrindu neužkerta kelio administratorei vėl kreiptis į teismą po to, kai bus pašalintos kliūtys prašymo nagrinėjimui ir jo sprendimui pagal CPK nuostatas.

Atskirojo skundo argumentai

Atsakovės nemokumo administratorė MB „Penktas šansas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 27 d. nutartį ir perduoti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo prašymą leisti nukreipti išieškojimą į bankrutavusios T. A. IĮ savininkams priklausantį turtą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

• Konkretų procesinių dokumentų įteikimo būdą teismas privalo parinkti atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų atvejį, konkrečias bylos aplinkybes, byloje susiklosčiusią situaciją.
• T. A. IĮ nemokumo administratorė teismui pateiktame prašyme nurodė paskutinius jai žinomus T. P. ir A. P. gyvenamosios vietos adresus. Kitokie adresai nėra žinomi.
• T. P. ir A. P. nėra pranešę apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą bei nurodę savo tikslią kitą gyvenamąją vietą; nėra nurodę konkretaus faktinio gyvenamosios vietos ar kito galimo procesinių dokumentų įteikimo adreso Jungtinėje Karalystėje. Kitokių duomenų apie galimą procesinių dokumentų įteikimo vietos adresą T. P. ir A. P. nenustatė ir teismas. Vadinasi, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 2.17 straipsnio nuostatas T. P. ir A. P. gyvenamoji vieta nėra žinoma, todėl jų gyvenamosiomis vietomis laikomos paskutinės žinomos jų gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, kurias nemokumo administratorė ir nurodė teismui pateiktame prašyme.
• Kadangi T. P. ir A. P. gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje nėra žinomos, o pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatas iš Lietuvos Respublikos išvykusiems asmenims nėra nustatyta pareiga informuoti valstybės institucijas apie išvykimą iš deklaruotos užsienio valstybės į kitą valstybę, nėra pagrindo ir išvadai, kad T. P. ir A. P. gyvenamosios vietos yra Jungtinėje Karalystėje.
• Teismas procesinius dokumentus T. P. bei A. P. galėjo įteikti viešo paskelbimo būdu.
• T. P. nenurodydama, kad būtų pasikeitęs jos gyvenamosios vietos adresas, nevykdė pareigos, numatytos tiek CK 2.66 straipsnyje, tiek Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (toliau - ir IĮĮ) 5 straipsnyje. Toks elgesys leidžia paskutine žinoma jos gyvenamąja vieta laikyti nemokumo administratorės prašyme nurodytą adresą. Neatnaujindami atitinkamuose registruose informacijos apie savo gyvenamąją vietą, asmenys turėtų prisiimti atsakomybę dėl to, kad nebuvo informuoti faktiškai asmeniškai.
• Nagrinėjamas ginčas susijęs su individualia įmone, kurios savininkas neabejotinai supranta ir žino, jog turi imperatyvias pareigas, pvz., IĮĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą sudaryti ir juridinių asmenų registrui teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį.
• T. A. IĮ bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartimi; T. P. ir jos sutuoktinis A. P. įtraukti į bankroto bylą bendraatsakiais. Viešai skelbiamuose duomenyse apie T. A. IĮ nurodoma visa reikšminga informacija: kada šiai įmonei iškelta bankroto byla, nemokumo administratorė, jos kontaktiniai duomenys ir kt. Šios aplinkybės įrodo, kad T. P. ir jos sutuoktiniui A. P. yra žinoma apie T. A. IĮ iškeltą bankroto bylą, todėl jie, kaip byloje dalyvaujantys asmenys, privalo domėtis proceso eiga ir bendradarbiauti su teismu.
• Bankroto bylose teismas turi būti aktyvesnis, siekti tikrojo, o ne formalaus teisingumo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 132 straipsnį, jeigu nežinoma atsakovo buvimo vieta, teismas gali paskelbti atsakovo paiešką per policiją.
• Bylinėjimosi procesas bankroto bylose negali trukti neapibrėžtą laiką. Nagrinėjamu atveju sąlygos T. A. IĮ savininkei bankroto procese sudaryti taikos sutartį buvo sudarytos; nemokumo administratorė informavo tiek kreditorius, tiek įmonės savininkę (jos pačios deklaruotu adresu) apie įstatyme numatytą galimybę bankroto procese sudaryti taikos sutartį. Teismas, nors turi galimybę naudotis visais registrais, nerado kito adreso, kuriuo būtų galima išsiųsti procesinius dokumentus įmonės savininkei. Pasyvus bankroto proceso dalyvių elgesys patvirtina, kad valios sudaryti tokią sutartį nebuvo.
• Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis, kuria T. A. IĮ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, yra įsiteisėjusi, taikos sutartis bankroto procese nebuvo sudaryta, o įmonė neturi jokio turto, iš kurio galėtų būti tenkinami įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai. Šios aplinkybės sudaro pagrindą nukreipti išieškojimą į įmonės savininkės ir jos sutuoktinio turtą, kas atitinka tiek teisinį reguliavimą, tiek įmonės kreditorių teises bei teisėtus interesus, tiek sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus (CK 1.5 straipsnis).
• Pažeisdamas CPK 115 straipsnio nuostatas teismas nepagrįstai nurodė, kad nutartis neskundžiama.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas prašymas išduoti leidimą nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininkės ir jos sutuoktinio turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismas nesant teisinio pagrindo nepasisako dėl apeliantės argumentų, susijusių su 2021 m. liepos 27 d. nutarties apskundimo galimybe, kadangi apeliantės atskirasis skundas priimtas ir perduotas nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 155 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus išimtis, kurių atveju taikomi anksčiau galioję įstatymai. Taigi paminėta įstatymo nuostata JANĮ taikymą iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams, išskyrus įvardytas išimtis, susiejo su: 1) atitinkamų nemokumo procedūrų pradžios momentu; 2) atitinkamų teisių ir pareigų atsiradimo arba jų įgyvendinimo momentu.

Kadangi leidimo išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko turto suteikimas iš esmės yra procesinio pobūdžio klausimas, administratorės prašymas šiuo atveju pateiktas jau galiojant JANĮ, todėl jam spręsti taikytinos šio įstatymo nuostatos, nepaisant to, kad bankroto byla atsakovei iškelta 2017 m. liepos 12 d., t. y. galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) nuostatoms (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1262-781/2020; 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1332-330/2020; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1855-407/2020; 2021 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-177-241/2021). Nagrinėjamu atveju aktualios ir anksčiau galiojusio ĮBĮ normos, kiek tai susiję su taikos sutarties (ne)sudarymo aplinkybių vertinimu, kurios iš esmės analogiškos JANĮ numatytam reglamentavimui.

Dėl leidimo nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą

Bylos duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi pripažino T. A. IĮ bankrutavusia ir paskelbė likviduojama dėl bankroto. Pareiškėja likviduojamos dėl bankroto T. A. IĮ nemokumo administratorė 2021 m. birželio 22 d. pateikė prašymą išduoti leidimą nukreipti išieškojimą į IĮ savininkei T. P. ir jos sutuoktiniui A. P. priklausantį turtą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė nustatęs, kad įmonės savininkei ir jos sutuoktiniui nėra tinkamai pranešta nei apie iškeltą bankroto bylą ir bankroto procesą, nei apie prašymo nagrinėjimo vietą ir laiką. Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantė iš esmės grindžia teismo aktyvumo pareiga bankroto bylose, bei tuo, jog IĮ savininkei ir jos sutuoktiniui turi būti žinoma apie iškeltą bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantės argumentams.

Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Šios nuostatos reiškia, kad nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau, individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu turtu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi (CK 2.50 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-823/2021).

JANĮ 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turtas gali būti parduodamas tik įsiteisėjus teismo nutarčiai išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių tur...

tags: #kuratoriaus #paskyrimas #susije #su #asmens #nuosavybe