Finansinėse ataskaitose įvairiais pjūviais pateikiama informacija apie įmonės finansinius rezultatus per pasirinktą / ataskaitinį laikotarpį. Pagrindiniai rodikliai yra pajamos, veiklos pelnas, grynasis pelnas, veiklos pelnas %, grynasis pelnas %.
Biudžeto-fakto palyginimo ataskaitose įvairiais pjūviais pateikiama informacija apie planuotų ir faktinių rezultatų skirtumus per pasirinktą / ataskaitinį laikotarpį. Dažniausiai lyginamos pelno - nuostolių ataskaitų eilutės, pajamų, savikainos, kiti planuoti ir faktiniai rodikliai.
Pelningumo rodikliai (Profitability Ratios) - gausi finansinių rodiklių grupė. Vieni populiariausių yra pardavimų, turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai. Turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai dažnai dar vadinami grąžos rodikliais.
Vertinant įmonės finansinę būklę yra svarbu rodiklius lyginti su atitinkamais praėjusiais laikotarpiais ir stebėti tendencijas. Ar pajamos auga, ar krenta? Ar didėja pelningumas? Pajamų augimo rodiklis parodo kaip auga įmonės pardavimo pajamos per pasirinktą laikotarpį. Bendrojo pelno pokytį (augimą arba kritimą) lyginant su praėjusiu laikotarpiu. Veiklos pelno pokytį (augimą arba kritimą) lyginant su praėjusiu laikotarpiu. EBITDA pokytį (augimą arba kritimą) lyginant su praėjusiu laikotarpiu.
Tai turtas kuris tarnaus įmonei daugiau kaip vienerius metus ir jo įsigijimo vertė yra didesnė už įmonės nustatytą minimalią ilgalaikio turto įsigijimo vertę. Balanso straipsniuose paprastai detalizuojamas į nematerialųjį, materialųjį, finansinį bei kitą ilgalaikį turtą. Tai turtas, kurio gyvavimo ciklas trumpesnis negu 1 m.
Šis rodiklis parodo kiek iš viso turto turi įmonė, t. y. Įmonės savininkų nuosavybė: akcijos, rezervai ir uždirbtas pelnas arba nuostoliai. Juos sudaro vėliau nei po 1 m. mokėtinos sumos: finansinės skolos, lizingo įsipareigojimai, skolos tiekėjams, išankstiniai apmokėjimai, atidėjiniai ir pan.
Pagrindiniai pelningumo rodikliai
Pelningumo rodikliai (Profitability Ratios) - gausi finansinių rodiklių grupė. Vieni populiariausių yra pardavimų, turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai. Turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai dažnai dar vadinami grąžos rodikliais.
Bendrasis pelnas ir marža
Bendrasis pelnas tai įmonės pelno/nuostolių ataskaitoje pateikiamas rodiklis, kuris apskaičiuojamas iš pardavimo pajamų atėmus savikainą. Paprastai šis pelnas būna didžiausias lyginant su kitais pelno tipais. Bendrojo pelno marža parodo, kiek pelno tenka kiekvienam pardavimų pajamų vienetui. Rodiklis apskaičiuojamas bendrąjį pelną padalinus iš pajamų.
Yra svarbu stebėti ne tik bendras įmonės pajamas, bet ir pagal svarbiausius įmonės verslo segmentus: klientų grupes, produktų ar paslaugų grupes, rinkas, geografinius regionus su galimybe matyti kiekvieno individualaus produkto ar paslaugos pardavimus.
Bendrasis pelningumas arba bendrojo pelno marža parodo koks pelningumas procentais iš pagrindinių veiklų įvertinus parduotų prekių ir paslaugų savikainą. Tai vienas iš svarbiausių ir dažniausiai naudojamų KPI. Kuo didesnis pelningumo procentas - tuo efektyvesnė įmonės veikla, gebėjimas kontroliuoti savikainą, uždirbti pajamas ir t. t.
Veiklos sąnaudos ir pelningumas
Kokio dydžio veiklos sąnaudos per pasirinktą laikotarpį? Šie rodikliai dažniausiai yra lyginami su planuotomis sąnaudomis (biudžetu) per tą patį laikotarpį.
Šis rodiklis parodo kiek pelno gaunama iš pagrindinių įmonės veiklų nevertinant atsitiktinių veiklų (kitos veiklos rezultatų) bei finansinės veiklos ir pelno mokesčių. Kuo didesnis šis rodiklis - tuo pelningesnė įmonės veikla.
Koks pelningumas procentais iš pagrindinių veiklų įvertinus prekių, paslaugų savikainą bei veiklos sąnaudas. Koks pelnas lieka įvykdžius visus įsipareigojimus, t. y. įvertinus visas pagrindinės veiklos ir nepagrindinių veiklų sąnaudas.
EBITDA ir marža
Veiklos pelningumas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (amortizaciją) arba EBITDA % leidžia geriau įvertinti bei palyginti stipriai investuojančių įmonių rezultatus, nes eliminuoja finansinės veiklos rezultatą bei turto nusidėvėjimo įtaką. Jis parodo koks EBITDA rodiklio pelningumas procentais iš pagrindinės veiklos.
EBITDA - pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą, amortizaciją, kuris parodo įmonės uždirbtą pelną prieš įmonės finansavimo politiką, o taip pat pelno mokesčio poveikio pelnui vertinimą. AB Vilkyškių pieninė šį rodiklį apskaičiuoja prie veiklos rezultato pridedant ilgalaikio turto nusidėvėjimą, amortizaciją ir atimant dotacijas.
Skaičiuojant EBITDA gali būti eliminuojami elementai, kurie nėra tiesiogiai įtakoti įmonės veiklos pobūdžio. EBITDA marža tai pelningumo rodiklis, kurį galima naudoti įmonių pelningumo palyginimui (tame pačiame sektoriuje), tos pačios įmonės pelningumo pokyčių stebėjimui. Kuo didesnė rodiklio reikšmė, tuo aukštesnis bendrovės pelningumas. Rodiklis apskaičiuojamas EBITDA padalinus iš pajamų.
EBIT ir marža
EBIT (veiklos pelnas) - pelnas prieš palūkanas ir mokesčius. Jis parodo įmonės pelną, uždirbtą veiklos ir investicinio ciklo metu (prieš įmonės finansavimo politikos įtakos pelnui vertinimą bei pelno mokesčio atskaitymą). Šis rodiklis atspindi bendrovės galimybes generuoti pinigų srautą. Rodiklis apskaičiuojamas prie ikimokestinio pelno pridėjus finansinės veiklos sąnaudas ir atėmus finansinės veiklos pajamas.
EBIT marža tai rodiklis parodantis veiklos efektyvumą, apskaičiuojamas veiklos pelną padalinus iš pajamų.
EBT ir marža
EBT (pelnas prieš mokesčius) - tai pelnas prieš apmokestinimą. Rodiklis apskaičiuojamas prie grynojo pelno pridėjus pelno mokesčio sąnaudas.
EBT marža apskaičiuojama pelną prieš mokesčius padalinus iš pajamų. Parodo įmonės gauto pelno, dar nesumokėjus mokesčių, santykį su pardavimais. Didesnė rodiklio reikšmė parodo aukštesnį įmonės pelningumą.
Grynasis pelnas ir marža
Grynasis pelnas (nuostoliai) - finansinis rodiklis apskaičiuojamas iš pajamų atskaičius visas sąnaudas ir mokesčius. Grynasis pelnas dažnai vadinamas „galutine eilute“, nes būtent šis rezultatas ilguoju laikotarpiu galop yra svarbiausias akcininkams (neskaitant tam tikrų išimčių).
Finansuose išskiriama tikrai daug pelno rūšių (bendrasis, veiklos, EBITDA, ikimokestinis ir kt.), ir kiekviena jų gali būti itin informatyvi ir naudinga analizėje, tačiau nėra kito tokio, kaip grynasis pelnas. Būtent jis privalomas pelno (nuostolio) ataskaitoje pagal visus apskaitos standartus ir metodus, ir pažvelgus į pelno (nuostolio) ataskaitą žvilgsnis pirmiausia nukrypsta būtent ties grynuoju pelnu.
Grynasis pelnas - yra išbaigtas rodiklis, tačiau naudos analizuojant jis duos tik „gerose rankose“. Ši pelno rūšis yra itin jautri apskaitos politikai (ypač nusidėvėjimo normoms), netęstinės veiklos rezultatui, kapitalo struktūrai, pelno mokesčio lengvatoms, palūkanų rinkų svyravimams, todėl naudoti grynąjį pelną finansų analizėje reikia itin atsargiai.
Grynojo pelno marža tai įmonės pelningumą parodantis rodiklis. Apskaičiuojamas grynąjį pelną padalinus iš pajamų.
Grynasis pelnas tenkantis vienai akcijai - vienas populiariausių akcijų vertinimo rodiklių, kuris parodo kokia įmonės pelno dalis tenka vienai akcijai. Rodiklis apskaičiuojamas grynąjį pelną padalinus iš apyvartoje esančių akcijų kiekio.
P/E rodiklis - akcijos rinkos kainos ir pelno vienai akcijai santykis. Rodiklis parodo kiek įmonės akcijos kainuoja lyginant su jos grynuoju pelnu. P/E rodiklis suteikia informaciją, ar įmonė yra brangi lyginant su jos uždirbamu pelnu. Kuo aukštesnis grynasis pelnas, tuo mažesnis P/E rodiklis, ir savo ruožtu tuo patrauklesnės tokios akcijos investavimui. Rodiklis apskaičiuojamas akcijos rinkos kainą padalinus iš grynojo pelno tenkančio vienai akcijai.
Nuosavo kapitalo ir turto grąža
Nuosavo kapitalo grąža (ROE) - grynojo pelno ir nuosavo kapitalo santykis. Rodiklis parodo, kaip efektyviai bendrovė naudoja akcininkų turtą pelnui uždirbti. Šis rodiklis svarbus akcininkams, įvertinant jų praeito laikotarpio investicijų į įmonę grąžą. Kuo nuosavybės grąža yra didesnė, tuo efektyvesnė yra įmonės veikla, tuo daugiau pelno ji uždirba savo akcininkams. Rodiklis apskaičiuojamas grynąjį pelną padalinus iš nuosavo kapitalo ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje vidurkio.
Turto grąža (ROA) - grynojo pelno ir turto santykis. Turto grąža parodo, kiek grynojo pelno įmonė uždirba vienam turto eurui. Šis dydis gali būti naudojamas kaip įmonės turto panaudojimo efektyvumo matas. Kuo didesnė ROA reikšmė, tuo turtas „įdarbinamas“ efektyviau, tuo daugiau pelno uždirbama. Rodiklis apskaičiuojamas grynąjį pelną padalinus iš turto ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje vidurkio.
Panaudoto kapitalo grąža (ROCE) - pelningumo rodiklis vertina įmonės pastoviai veiklai būtinų lėšų atsiperkamumą. Jis dažnai lyginamas su tuo metų rinkoje esančiomis paskolų palūkanų normomis. Laikoma, kad įmonės ROCE rodiklis turi būti didesnis nei skolinto kapitalo kaina tuo metu. Rodiklis apskaičiuojamas EBIT padalinus iš viso turto ir trumpalaikių įsipareigojimų skirtumo.
Turto pelningumo rodiklis (ROA, Return On Assets) yra populiarus ir kartu lengvai suprantamas rodiklis, kuris parodo kiek įmonės turtas efektyviai valdomas, t.y. kiek kiekvienam įmonės turto eurui tenka grynojo pelno, kuris yra vienas iš populiariausių įmonės vertinimo dydžių. ROA rodiklis yra vienas iš dažniausiai naudojamų rodiklių vertinant kiek naudingai panaudojamas įmonės turtas, o kartu tai ir vienas iš bendrų rodiklių, kurie leidžia vertinti įmonės vadovybės veiklos efektyvumą.
Šis faktas įdomus tiek įmonės savininkams, tiek investuotojams, tiek kreditoriams. Žinoma vien tik ROA, sprendžiant apie įmonės veiklos efektyvumą, apsiriboti nereikia. Naudinga paskaičiuoti ir kitus finansinius rodiklius. Vertinant ROA reikšmes vyrauja nuomonė, kad žemesnis nei 5% ar 8% turto pelningumas nėra tinkamas, o virš 15 yra geras. Tačiau reikia žinoti, kad tam tikrose veiklos šakose (ypač susijusiose su ženkliu kapitalo poreikiu) šis rodiklis gali siekti 1.5% ir toks gali būti laikomas priimtinu.
Nenustebkite surade, kad tam tikrais atvejais skaičiuojant turto pelningumą, vietoje grynojo pelno dydžio imamas EBIT arba veiklos pelno dydis. Todėl lyginant įmonių pateiktą informaciją dera pasidomėti, kaip ji skaičiuoja vieną ar kitą rodiklį.
Įmonė, kurios turto dydis 5399200 eurai, grynasis pelnas 446400 eurai, ROA (turto pelningumas) dydis 8.3%.
Skaičiuojant koeficientą taip pat gali būti imama ir vidutinė periodo turto vertė (bet ne vertė ataskaitinio periodo pabaigai).
Pateikiama lentelė, kurioje apibendrinami pagrindiniai pelningumo rodikliai:
| Rodiklis | Formulė | Aprašymas |
|---|---|---|
| Bendrojo pelno marža | (Pajamos - Savikaina) / Pajamos | Parodo, kiek pelno tenka kiekvienam pardavimų pajamų vienetui. |
| EBITDA marža | EBITDA / Pajamos | Parodo įmonės pelningumą prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją. |
| EBIT marža | EBIT / Pajamos | Parodo veiklos efektyvumą. |
| Grynojo pelno marža | Grynasis pelnas / Pajamos | Parodo įmonės pelningumą. |
| Nuosavo kapitalo grąža (ROE) | Grynasis pelnas / Nuosavas kapitalas | Parodo, kaip efektyviai bendrovė naudoja akcininkų turtą pelnui uždirbti. |
| Turto grąža (ROA) | Grynasis pelnas / Turtas | Parodo, kiek grynojo pelno įmonė uždirba vienam turto eurui. |
Tai rodiklis parodantis kiek pelno generuoja kiekvienas klientas.
Šis rodiklis parodo įmonės galimybę įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus (pvz. apmokėti skolas), panaudojus trumpalaikį turtą. Laikoma, kad šio rodiklio reikšmė turi svyruoti tarp 1,2 ir 2. Žemiau 1 esanti reikšmė rodo likvidumo problemas, nesugebėjimą prireikus apmokėti skolų. Jei rodiklis viršija 2 - tai gali rodyti neefektyviai naudojamą trumpalaikį turtą bei įsipareigojimus.
Skaičiuojant šį rodiklį yra daroma prielaida, kad atsargos nėra likvidžios, t.y. kad norint jas parduoti prireiktų ilgesnio laikotarpio, o pirkėjų įsiskolinimas yra laikomas likvidžiu.
Kuo šis teigiamas rodiklis aukštesnis - tuo geriau vertinamas įmonės likvidumo lygis, tai rodo, kad įmonės trumpalaikis turtas ženkliai viršija trumpalaikius įsipareigojimus. Jam esant neigiamu - signalas, kad galima susidurti su įsipareigojimų vykdymo sunkumais.
Įvertinus apyvartinio kapitalo ir viso turto santykį galima vertinti įmonės bankroto tikimybę: kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo tikimybė mažesnė ir atvirkščiai.
Parodo kaip greitai juda atsargos ir pavirsta pinigais.
Pirkėjų įsiskolinimo apyvartumas parodo kiek apyvartų per metus padaro pirkėjų skolos.
Apibūdina įmonės atsiskaitymų su tiekėjais efektyvumą, rodo kiek kartų mokėtinos sumos tiekėjams “apsisuka“ per metus.
Naudojamas turto valdymo efektyvumo vertinimui: didesnė reikšmė rodo efektyvesnį valdymą, mažesnė - neefektyvų.
Naudojamas įvertinti kiek pajamų uždirba vienas į apyvartinį kapitalą investuotas piniginis vienetas. Kuo didesnis apyvartumas - tuo mažesnės investicijos į apyvartinį kapitalą, tuo efektyvesnis valdymas.
Parodo įmonės įsipareigojimų dalį visame turte, kokia turto dalis yra įsigyta už skolintas lėšas. Kuo didesnė įsipareigojimų dalis turte - tuo žemesnis kreditorių saugumo lygis. Normali reikšmė tarp 0,4 iki 0,6, tačiau priklauso ir nuo ekonominio sektoriaus.
Rodiklis parodo kiek įsipareigojimų tenka kiekvienam nuosavo kapitalo piniginiams vienetui.
Tai nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų santykis, parodantis kokia nuosavo kapitalo suma tenka vienam įsipareigojimų piniginiam vienetui.
Turto valdymas ir apyvartumas
Turto apyvartumas. Tai efektyvumo rodiklis, parodantis pardavimo pajamų ir turto santykį. Šis rodiklis parodo, kaip efektyviai bendrovė naudoja savo kapitalą. Didesnė reikšmė rodo didesnį viso turto valdymo efektyvumo laipsnį ir atvirkščiai. Rodiklis apskaičiuojamas pardavimo pajamas padalinus iš viso turto.
Kapitalo ir turto santykis parodo viso turto finansavimo nuosavu kapitalu proporciją. Šis rodiklis rodo, kokią dalį kapitalo struktūroje sudaro nuosavas kapitalas. Kuo šis rodiklis mažesnis, tuo bendrovė labiau priklauso nuo skolintų lėšų. Rodiklis apskaičiuojamas nuosavą kapitalą padalinus iš viso turto.
Skolos ir finansiniai įsipareigojimai
Skolos koeficientas atspindi, kokia įmonės turto dalis yra įsigyta už skolintas lėšas. Rodiklis apskaičiuojamas visus bendrovės įsipareigojimus padalinus iš turto.
Skolos ir nuosavybės koeficientas. Tai vienas iš pagrindinių finansinių sverto rodiklių. Skolos ir nuosavo kapitalo santykis parodo, kiek eurų trumpalaikių ir ilgalaikių skolų tenka vienam nuosavo kapitalo eurui. Rodiklis apskaičiuojamas finansinę skolą padalinus iš nuosavo kapitalo.
Finansinės skolos tai trumpalaikių ir ilgalaikių skolų suma, parodanti bendrovės įsiskolinimo dydį. Rodiklis apskaičiuojamas prie ilgalaikių ir trumpalaikių paskolų pridėjus ilgalaikius ir trumpalaikius nuomos įsipareigojimus.
Grynoji skola - tai visi bendrovės finansiniai įsipareigojimai, iš jų eliminuojant turimas grynųjų pinigų lėšas bei jų ekvivalentus. Šis rodiklis gali būti naudojamas kredito reitingo peržiūros metu. Rodiklis apskaičiuojamas iš finansinės skolos atėmus pinigus ir pinigų ekvivalentus.
Grynoji skola/EBITDA parodo bendrovės pajėgumą grąžinti skolas iš uždirbto pelno. Šis rodiklis taip pat gali būti naudojamas kredito reitingo peržiūros metu.
Likvidumas ir apyvartinis kapitalas
Šis rodiklis parodo įmonės galimybę įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus (pvz. apmokėti skolas), panaudojus trumpalaikį turtą. Laikoma, kad šio rodiklio reikšmė turi svyruoti tarp 1,2 ir 2. Žemiau 1 esanti reikšmė rodo likvidumo problemas, nesugebėjimą prireikus apmokėti skolų. Jei rodiklis viršija 2 - tai gali rodyti neefektyviai naudojamą trumpalaikį turtą bei įsipareigojimus.
Skaičiuojant šį rodiklį yra daroma prielaida, kad atsargos nėra likvidžios, t.y. kad norint jas parduoti prireiktų ilgesnio laikotarpio, o pirkėjų įsiskolinimas yra laikomas likvidžiu.
Kuo šis teigiamas rodiklis aukštesnis - tuo geriau vertinamas įmonės likvidumo lygis, tai rodo, kad įmonės trumpalaikis turtas ženkliai viršija trumpalaikius įsipareigojimus. Jam esant neigiamu - signalas, kad galima susidurti su įsipareigojimų vykdymo sunkumais.
Įvertinus apyvartinio kapitalo ir viso turto santykį galima vertinti įmonės bankroto tikimybę: kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo tikimybė mažesnė ir atvirkščiai.
Parodo kaip greitai juda atsargos ir pavirsta pinigais.
Pirkėjų įsiskolinimo apyvartumas parodo kiek apyvartų per metus padaro pirkėjų skolos.
Apibūdina įmonės atsiskaitymų su tiekėjais efektyvumą, rodo kiek kartų mokėtinos sumos tiekėjams “apsisuka“ per metus.
Naudojamas turto valdymo efektyvumo vertinimui: didesnė reikšmė rodo efektyvesnį valdymą, mažesnė - neefektyvų.
Naudojamas įvertinti kiek pajamų uždirba vienas į apyvartinį kapitalą investuotas piniginis vienetas. Kuo didesnis apyvartumas - tuo mažesnės investicijos į apyvartinį kapitalą, tuo efektyvesnis valdymas.
Apyvartumo rodiklių grupėje galima išskirti penkis svarbius rodiklius. Pradėkime nuo tų, kurie kartu paimti leidžia suskaičiuoti svarbų įmonei dydį - pinigų ciklą (cash conversion cycle). Tam reikia žinoti atsargų apyvartumą dienomis (inventory conversion period, DIO), pirkėjų įsiskolinimo apyvartumą dienomis (receivables conversion period, DSO) ir skolų tiekėjams apyvartumą dienomis (payables conversion period ,DPO). Visi kartu jie parodo laikotarpį, per kurį įmonė savo resursus paverčia pinigais ar tiksliau pasakius - pinigų srautu. Tačiau ir atskirai paimti šie rodikliai labai svarbūs.
Greitesnis atsargų apyvartumas rodo efektyvesnį jų valdymą. Tačiau atsiranda grėsmė, kad įmonė gali pritrūkti jų ir tuo pačiu netekti būsimų pajamų.
Pirkėjų skolos yra svarbus įmonės veiklos baras. Žinoma kuo mažesnius atidėjimus pirkėjams suteikiame, tuo mūsų veikla efektyvesnė. Tačiau rinkos aplinka gali ženkliai įtakoti įmonės veiklos laisvę. Jei įmonės konkurentai suteikia ilgesnius terminus, įmonei galit tekti pasielgti taip pat.
Skolų tiekėjams apyvartumas turi atvirkštinį efektą, kadangi pirkėjo vaidmenyje atsiduria pati įmonė. Visi šie rodikliai parodo kaip efektyviai įmonė panaudoja savo lėšas, savo resursus.
Kitas svarbus rodiklis - turto apyvartumas (asset turnover) - parodo kiek vienas turto litas sukuria pardavimų (dažniausiai skaičiuojamas metinis rodiklis).
Kitas įdomus ir svarbus rodiklis, tai apyvartinio kapitalo apyvartumas (working capital turnover).