Kas yra nuomos linija: termino apibrėžimas ir svarba

Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kas yra nuomos linija, apibrėžiant šį terminą ir aptariant jo svarbą teisiniame kontekste. Nuomos linija yra svarbus aspektas, susijęs su nuomos santykiais ir susitarimais.

Pagrindinės sąvokos

Pirkimo sutartis

Pirkimo-pardavimo sutartis (toliau - pirkimo sutartis) - šio įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau ūkio subjektų ir vieno ar kelių perkančiųjų subjektų raštu, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus, kai pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, sudaroma sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai.

Projekto konkursas

Projekto konkursas - procedūra, kai perkančiajam subjektui suteikiama galimybė įsigyti pateiktą ir vertinimo komisijos išrinktą planą ar projektą (paprastai teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, finansų inžinerijos).

Techniniai reikalavimai perkant darbus

Perkant darbus - pirkimo dokumentuose pateikiama medžiagų, produktų, jų tiekimo procesui keliamų techninių reikalavimų visuma, apimanti duomenis, pagal kuriuos galima nustatyti, ar medžiagos, produktai arba jų tiekimo procesas atitinka perkančiojo subjekto reikmes. Šie duomenys apima poveikio aplinkai ir klimatui rodiklius, tinkamumo visiems naudotojams reikalavimus (taip pat galimybę naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimą, eksploatacines ypatybes, saugos reikalavimus arba duomenis, apimančius kokybės užtikrinimo tvarką, terminiją, simbolius, bandymus ir bandymų metodus, pakavimą, žymėjimą ir ženklinimą, vartojimo (naudojimo) instrukcijas, gamybos procesus ir metodus bet kuriuo darbų gyvavimo ciklo etapu.

Centralizuoti viešieji pirkimai

Komentuojamoje PĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta centralizuotų viešųjų pirkimų veiklos sąvoka.

1) didmenininko veiklos atlikimas. Šio modelio ypatybė - pati centrinė perkančioji organizacija savo vardu įsigyja prekes ar paslaugas, perima, sandėliuoja prekes, kurias vėliau perparduoda perkantiesiems subjektams. Šis modelis nėra taikomas darbams.

2) tarpininko veiklos atlikimas, t. y. perkantiesiems subjektams skirtų prekių, paslaugų ar darbų pirkimo procedūrų atlikimas arba preliminariųjų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymas. Priešingai negu didmenininko modelyje, tarpininko veiklos modelyje objektu gali būti ir darbai.

• pirkimų procedūrų atlikimas už perkančiuosius subjektus.
• dinaminės pirkimo sistemos ar preliminarios pirkimo sutarties sudarymas centrinės perkančiosios organizacijos vardu.

Centrinė perkančioji organizacija

Komentuojamoje PĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta centrinės perkančiosios organizacijos sąvoka. Centrine perkančiąja organizacija gali būti tik perkančioji organizacija (detaliau dėl perkančiosios organizacijos sampratos žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 25 dalies komentarą), o kiti ūkio subjektai negali būti centrinėmis perkančiosiomis organizacijomis. Toks kriterijus yra įtvirtintas dėl to, kad perkantieji subjektai, įsigyjantys iš ar per centrinę perkančiąją organizaciją, yra laikomi tinkamai įvykdžiusiais pirkimų procedūras (detaliau žiūrėti PĮ 90 straipsnio 3 dalies komentarą) ir jiems šių procedūrų kartoti nereikia.

jau veikianti perkančioji organizacija, pavyzdžiui, dviejų savivaldybių administracijos susitaria, jog viena iš savivaldybių administracijų įsigis prekių, kurios bus naudojamos abiejų savivaldybių administracijų. Tačiau toks susitarimas negali būti vienkartinis - tai turi būti nuolatinis susitarimas dėl tokios veiklos.

naujai įsteigta perkančioji organizacija, kurios funkcijos yra skirtos tik centralizuotų viešųjų pirkimų veiklai (ar papildomai kartu ir pagalbinei viešųjų pirkimų veiklai (detaliau dėl pagalbinės viešųjų pirkimų veiklos žiūrėti PĮ 2 straipsnio 10 dalies komentarą), pavyzdžiui, CPO.lt.

Darbų pirkimo-pardavimo sutartis

1) pirkimo-pardavimo sutartis, t. y. ESTT praktikoje darbų pirkimo-pardavimo sutarties sąvoka išplėtota konstatuojant, kad tokia sutartis vertinama atsižvelgiant į darbo rezultato ekonominę ir techninę funkciją. Tuo atveju, jei atitinkamas darbų rezultatas užtikrina ar gali užtikrinti atskirą ekonominę ar techninę funkciją, sutartis yra laikoma darbų pirkimo-pardavimo sutartimi. Priešingu atveju, sutartis yra laikoma paslaugų ar prekių pirkimo-pardavimo sutartimi.

Pavyzdžiui, jeigu perkantysis subjektas įsigyja elektros linijos iki atitinkamos gyvenvietės įrengimo darbus, darbų rezultatui užtikrinant ekonominę ir techninę funkciją-elektros tiekimą, tokia sutartis bus laikoma viešąja darbų pirkimo-pardavimo sutartimi. Tačiau, jeigu perkantysis subjektas įsigytų tik elektros tiekimo inžineriniam statiniui reikalingas medžiagas bei jų pristatymo iki statybvietės paslaugas, tokia sutartis būti laikoma prekių pirkimo-pardavimo sutartimi, kadangi atitinkamos medžiagos savaime neužtikrina ekonominės ir techninės darbų funkcijos įgyvendinimo. Šiame kontekste analogiškai pasisakė ir kasacinis teismas, spręsdamas dėl nutarties pirmojoje nacionalinio stadiono byloje teisės aiškinimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei sutartimi būtų susitariama dėl savanoriško darbų atlikimo, tiekėjams atlyginant tik faktiškai patiriamas išlaidas, tokia sutartis nebūtų laikoma darbų pirkimo-pardavimo sutartimi, kadangi nebūtų tenkinamas vienas iš pirkimo-pardavimo sutarties būtinųjų elementų - abipusis atlygintinumas (moralinė satisfakcija nėra laikoma atlygintinumu pirkimo-pardavimo sutarties sąvokos prasme). Atlygintinumas suprantamas plačiai, vertinant ne tik iš perkančiojo subjekto perspektyvos, tačiau ir iš tiekėjo perspektyvos. Tuo atveju, jei atitinkama sutartimi perkantysis subjektas įsigyja ir atitinkamus darbus, ir įsipareigoja ateityje išnuomoti sukurtą darbų rezultatą, tokia sutartis vis vien yra laikoma darbų pirkimo-pardavimo sutartimi, kadangi būtent darbų įsigijimas yra vyraujantis sutarties elementas.

Konfidencialumo pasižadėjimas

Komentuojamo PĮ 2 straipsnio 4 dalyje yra pateikta konfidencialumo pasižadėjimo sąvoka - tai viešojo pirkimo komisijos nario, eksperto ar kito asmens rašytinis pasižadėjimas neteikti tretiesiems asmenims informacijos, kurios atskleidimas prieštarautų šio įstatymo reikalavimams, visuomenės interesams ar pažeistų teisėtus viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų ir (arba) perkančiojo subjekto interesus.

Kaip matyti iš pirmiau nurodytos konfidencialumo pasižadėjimo sąvokos, įstatymų leidėjas įtvirtino nebaigtinį subjektų, privalančių pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, asmenų sąrašą. Tretieji asmenys, komentuojamos normos prasme, iš esmės reiškia bet kurį asmenį, kuris pagal PĮ ar kitus teisės aktus (PĮ 68 straipsnio 5 dalis) neturi teisės disponuoti informacija apie atitinkamo pirkimo procedūras, komisijos posėdžiuose pagarsintą ar nustatytą informaciją ir pan.

PĮ 33 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama konfidencialumo pasižadėjimo teikimo tvarka. Konkreti konfidencialumo pasižadėjimo forma nėra patvirtinta, o VPT yra parengusi tik pavyzdinę konfidencialumo pasižadėjimo formą. Tai reiškia, kad perkantysis subjektas gali būti pasirengęs ir kitokios formos konfidencialumo pasižadėjimą.

Konfidencialumo pasižadėjimas gali būti pasirašomas vieną kartą per metus (jeigu kitaip nenustatyta perkančiojo subjekto vidaus dokumentuose), jeigu pirkimą atlieka nuolatinė pirkimo komisija ar pirkimo organizatorius, turintis nustatytą nuolatinę pirkimų vykdymo funkciją, arba prieš kiekvieną pirkimą, jeigu kiekvienam pirkimui sudaroma skirtinga pirkimo komisija ar skiriamas kitas pirkimo organizatorius, ekspertas ar kitas asmuo (detaliau žiūrėti PĮ 33 straipsnio komentarą).

Konfidencialumo pasižadėjimas yra vienašalis sandoris, o konfidencialumo pasižadėjimą sudarantis (pasirašantis) asmuo įsipareigoja neatskleisti konfidencialios informacijos tretiesiems asmenims. Pasirašius konfidencialumo pasižadėjimą, tokiam asmeniui suteikiama teisė susipažinti su konfidencialia informacija.

Nepriekaištinga reputacija

PĮ 2 straipsnio 5 dalyje yra apibrėžta, koks asmuo gali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.

i. VTĮ 4 straipsnio 2 dalyje yra nurodomi kriterijai, kada valstybės tarnautojas arba asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. VTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti kriterijai yra susiję su:

• (i) tyčinio nusikaltimo padarymu;
• (ii) nusikaltimu valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymu;
• (iii) nusikaltimu, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei;
• (iv) baudžiamuoju nusižengimu valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamuoju nusižengimu;
• (v) atleidimu iš valstybės tarnautojo pareigų už VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 8, 9, 10 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus arba VTĮ 34 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju pripažinimu, kad padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą;
• (vi) atleidimu iš darbo, pareigų ar praradimu teisės verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
• (vii) atleidimu arba pašalinimu iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
• (viii) buvimu įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos nariu, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.

Asmuo, atitinkantis bent vieną iš VTĮ 4 straipsnyje nurodytų kriterijų, nelaikomas asmeniu, turinčiu nepriekaištingą reputaciją, kas reiškia, kad tokio asmens reputacija yra netinkama ir tai sukelia PĮ nustatytas teisines pasekmes (pavyzdžiui, toks asmuo negali būti pirkimo komisijos nariu).

ii. Tam, kad pagal PĮ 2 straipsnio 5 dalies 2 punktą asmuo būtų pripažintas nepriekaištingos reputacijos, turi būti nustatytos šios aplinkybės:

1. 1) asmuo neturi būti pažeidęs VPĮ, PĮ, GPĮ ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų,
2. 2) už VPĮ, PĮ, GPĮ ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą nebūtų paskirta administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą),
3. 3) jei buvo paskirta administracinė nuobauda, sprendimas dėl tokios administracinės nuobaudos paskyrimo įsiteisėjo ar asmuo įvykdė administracinį nurodymą anksčiau kaip prieš vienus metus.

Administracinė atsakomybė už VPĮ, PĮ, GPĮ ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą yra taikoma už administracinius nusižengimus, kurie reglamentuojami ANK 184 straipsnio nuostatose.

Administracinė atsakomybė gali būti taikoma:

• (i) perkančiųjų organizacijų, perkančiųjų subjektų, koncesijas suteikiančiųjų institucijų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims;
• (ii) viešojo pirkimo ar pirkimo, atliekamo vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiojo subjekto, ar koncesijos suteikimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą;
• (iii) ekspertams, perkančiųjų organizacijų, perkančiųjų subjektų, koncesijas suteikiančiųjų institucijų valstybės tarnautojams ar darbuotojams.

Dėl to, jei asmeniui yra paskirta administracinė nuobauda ar sprendimas dėl tokios nuobaudos skyrimo įsiteisėjo ar asmuo įvykdė administracinį nurodymą anksčiau kaip prieš vienus metus, jis nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos.

Viešųjų ir privačių interesų įstatymo nuostatų laikymąsi prižiūri VTEK (VTĮ 23 straipsnis). VTEK tiria pranešimus ir skundus dėl asmenų veiklos atitikties Viešųjų ir privačių interesų įstatymo reikalavimams (VTEK įstatymo 20 straipsnis). Jei pripažįstama, kad gauta pagrįsta informacija apie pažeidimą, VTEK motyvuotu sprendimu gali pradėti tyrimą savo iniciatyva. Remiantis VTEK įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, VTEK, atlikusi tyrimą, gali priimti motyvuotą sprendimą, kuriuo pripažįsta, kad asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų įstatymo nuostatas.

Nepriimtinas pirkimo pasiūlymas

Komentuojamo PĮ 2 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta nepriimtino pirkimo pasiūlymo sąvoka, nors Direktyvoje 2014/25/ES, be nepriimtino pasiūlymo, reguliuojami ir netaisyklingi pasiūlymai.

Pirma, pasiūlymas laikomas nepriimtinu, kai jis neatitinka perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, įskaitant tiekėjo pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų reikalavimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis PĮ 59 straipsnio 1 dalimi, reikalavimai dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos tikrinimo nustatomi ir patvirtinimo priemonės dėl jų teikiamos mutatis mutandis (lot. su tam tikrais pakeitimais) taikant VPĮ 46, 47, 50, 51 straipsnių nuostatas, tačiau perkančiųjų subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos, pirkimuose VPĮ 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių sąlygos neprivalomos.

Taigi, nepriimtinas yra toks pasiūlymas, kuris neatitinka perkančiojo subjekto nustatytų tiekėjų kokybinės atrankos kriterijų: tiek negatyvaus pobūdžio reikalavimų (VPĮ 46 straipsnis, tiek pozityviųjų reikalavimų (VPĮ 47-48 straipsniai); taip pat kuris neatitinka kitų reikalavimų tiekėjams (įforminimo, pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, įgaliojimų nepateikimo ir t. t.

Komentuojamo straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad pasiūlymas laikomas nepriimtinu, jei jis neatitinka perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Pažymima, kad vadovaujantis PĮ 2 straipsnio 15 dalimi, pirkimo dokumentai turi būti suprantami kaip visi perkančiojo subjekto pateikiamų arba nurodomų dokumentų, kuriuose aprašomi ar nustatomi pirkimo ar jo procedūros elementai (įskaitant jų patikslinimus ir paaiškinimus), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne visuomet pirkimo dokumentų neatitinkantis pasiūlymas gali būti laikomas nepriimtinu.

PĮ 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pasiūlymas, kuris neatitinka pirkimo objekto ir be esminių pakeitimų negalėtų patenkinti pirkimo dokumentuose nustatytų pirkimo objektui keliamų perkančiojo subjekto poreikių ir reikalavimų, laikomas netinkamu pasiūlymu. Taigi, laikytina, kad PĮ 2 straipsnio 9 dalis yra specialioji teisės norma komentuojamos nuostatos atžvilgiu. Dėl to, jeigu pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų, kuriuose apibūdintas pirkimo objektas (pvz., techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų pirkimo objektui), toks pasiūlymas turi būti laikomas netinkamu; (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 21 dalies komentarą), o jei pasiūlymas neatitinka tiekėjų reikalavimų - nepriimtinu.

• a) „netinkamas“ reiškia tokią pasiūlymo neatitiktį pirkimo dokumentams, kai pasiūlymas tiek „neatitinka viešojo pirkimo objekto“ (Direktyvoje „kai jis [pasiūlymas] yra nereikšmingas sutarčiai“), kad juo iš esmės pasiūlomas kitoks pirkimo objektas nei ketinta įsigyti vykdomu pirkimu. Pavyzdžiui, tiekėjas pasiūlė mobiliuosius telefonus, nors perkami nešiojamieji kompiuteriai.
• b) Tuo tarpu paprasta siūlomo pirkimo objekto neatitiktis vienam ir keliems techninės specifikacijos reikalavimams, vertintina kaip "viešojo pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų" neatitikimas, o ne kaip "pirkimo objekto neatitikimas".

Tinkamas pasiūlymų atmetimo kaip „nepriimtinų“ ar „netinkamų“ atskyrimas iš esmės yra aktualus tik priimant sprendimą vėliau pirkimą vykdyti „skelbiamų derybų“ (be ske...

Chronologija

Žemiau pateikiama nuomos linijos termino chronologija:

tags: #nuomos #linija #terminas