Žaibas - tai galinga elektros srovės iškrova, kuri atsiranda susidarius skirtingiems potencialams tarp audros debesų ir žemės. Per metus šis gamtos reiškinys nutrenkia tūkstančius asmenų, o Lietuvoje kasmet žūva vos 1-3 žmonės.
Nors prasidėjo perkūnijų ir žaibų laikotarpis, šis gamtos reiškinys šiuolaikiniam žmogui rečiau kelia baimę. Pasirodo, žaibo pavojų nuvertiname nepagrįstai, nes paliečia jis bent 20-30 žmonių. Deja, žaibo galia yra nepaprasta, o jo smūgis žmogui dažnai gali būti mirtinas.
Tad kas gi nutinka žmogui, kai į jį trenkia žaibas? Kaip rašoma internetiniame puslapyje allthatsinteresting.com, žaibo smūgis - tai didžiulė elektros iškrova tarp neigiamo atmosferos ir teigiamo žemės krūvio.
Šis gamtos reiškinys aplink esantį orą gali sušildyti iki beveik 28 tūkst. laipsnių Celsijaus, tai net 5 kartus karščiau nei saulė, o energija siekia 300 kv. Paprastai žmonės miršta dėl elektros iškrovos sukelto širdies smūgio, bet dauguma išgyvena, nes žaibas tik labai retais atvejais pereina per visą kūną.
Kaip žaibas pažeidžia žmogų?
Žaibo poveikis gali būti tiesioginis arba per kitus objektus ar net kitus žmones, todėl per audrą nerekomenduojama stovėti grupėmis. Žaibas retai sukelia ryškius nudegimus kaip aukštos įtampos srovė, bet gali palikti vadinamąjį „žaibo piešinį“ ant odos - paraudimo raštą, primenantį šakotas linijas.
Žaibas, kaip ir kulka, gali pereiti kiaurai kūną ir palikti baisią žaizdą. Be to, ant žmogaus kūno, į kurį trenkė žaibas, gali atsirasti raudonų žymių, panašių į medžio šakas, voratinklį ar patį žaibą, kurios dar yra vadinamos Lichtenbergo randais. Tokie raštai atsiranda po trenksmo plyšus kraujagyslėms bei nudegus odai.
Didelė elektros energija prakaitą ar lietaus lašus paverčia plikinančiais garais, o bet kokį metalinį objektą, tokį kaip raktus ar papuošalus, paversti ugninga, įkaitusia medžiaga, kuri gali rimtai nudeginti.
Pavojingiausi pažeidimai - širdies, raumenų ir nervų sistemai. Kartais stebimas laikinas paralyžius.
Žaibo smūgio poveikis smegenims
Stipriausią žaibo smūgio poveikį patiria smegenys. Jeigu iškrova tiesiogiai pasiekia jas, elektra ir šiluma gali iškepti smegenų ląsteles. Pasak gydytojos Mary Ann Cooper, žaibo aukų ir sveikų žmonių smegenų veikla labai skiriasi.
Žaibo nutrenkti ir išgyvenę žmonės pasakojo, kad jiems teko susidurti su atminties ir koncentracijos problemomis bei galvos skausmais, kurie trunka dešimtmečius. Be to, žaibo trenksmas gali pakenkti ausų būgneliams, sukelti nuolatinius raumenų traukulius ir nervų sistemos sutrikimus.
Iš 10 žmonių, į kuriuos trenkia žaibas, 9 lieka gyvi ir gali papasakoti savo istoriją. Vis dėlto pačią iškrovos akimirką dažnai geriau gali apibūdinti tie, kurie tapo įvykio liudininkais, mat pats kirčio sulaukęs žmogus ne visada spėja suvokti, kas įvyko.
Dažniausiai regi tik gamtos stichijos jam paliktas pasekmes - trumpalaikes ir išliekančias visą gyvenimą: randelius ant kūno, širdies ritmo sutrikimą, traukulius, apsvaigimą, raumenų spazmus, migreninius skausmus, atminties netektį, apkurtimą, nesugebėjimą sutelkti dėmesio, asmenybės pokyčius.
Net jei žmogus jaučiasi gerai, yra rizika širdies, kraujagyslių ar raumenų pažeidimui. Gydymo įstaigoje visada atliekama elektrokardiograma, bent keletą valandų paciento sveikatos būklė stebima. Jei yra nudegimų ar tinimų - galimas audinių sutraiškymas, suspaudimas, panašiai kaip bet kokios traiškytinės traumos atveju.
Tikrinama inkstų funkcija - traiškytinės traumos atveju per inkstus vyksta apykaitos produktų šalinimas, dėl to iškyla rizika vystytis inkstų funkcijos nepakankamumui.
Žmonės, į kuriuos trenkė žaibas, pasakoja apie žaizdas, kurias jų kūne paliko įeinanti ir išeinanti srovė. Bet tiksliai nustatyti, kaip ji tekėjo, sudėtinga, pasakojo žaibo poveikį žmogaus organizmui tyrusi medikė Mary Ann Cooper.
Kokia smarki buvo iškrova, rodo žmogaus turėti daiktai: monetos kišenėse, mobilieji prietaisai, papuošalai, drabužiai.
Kai į ką nors trenkia žaibas, tai įvyksta taip greitai, kad tik mažytis elektros kiekis pereina per kūną. Didžioji dalis būna paskleista aplinkui - vyksta spinduliavimo efektas.
Srovelės skverbiasi į kūną ir per trumpą laiką gali pažeisti organus ar audinius taip, kad sutrinka jų veikla, galūnes gali tekti amputuoti.
Pasak M.A.Cooper, keliaudama per kūną srovė gali susidurti su prakaito ar lietaus lašais ant odos paviršiaus. Virsdamas garais skystis plečiasi. Tad net nedidelis vandens kiekis gali sukelti „garų sprogimą“ ir palikti išorinių nudegimų.
„Tai tikrąja to žodžio prasme gali susprogdinti batus, nuplėšti drabužius nuo kūno“, - sakė medikė.
Beje, viskas priklauso nuo drabužių: odinis švarkas garus sulaiko, sukeldamas stipresnius nudegimus. Poliesteris tartum ištirpsta - lieka styroti tik siūleliai.
Pasak jos, pasikeičia žmogaus asmenybė, kartais jis gali kentėti nuo depresijos, šie pokyčiai sukuria įtampą šeimoje - kartais lemia ir skyrybas.
Kokiose situacijose dažniausiai žmonės patenka į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių dėl elektros poveikio?
Dažniausiai atvyksta pacientai, kuriuos buityje „pakratė“ elektra - pavyzdžiui, traukiant kištuką iš rozetės drėgna ranka ar palietus blogai izoliuotą laidą.
Atvykdami į skubios pagalbos skyrių jie daro teisingai, nes net ir nedidelį elektros poveikį patyrusius žmones turėtų apžiūrėti gydytojo. Rimtesnės traumos reikalauja ilgesnės stebėsenos ligoninėje - ypač dėl galimo inkstų pažeidimo, po žaibo smūgio dažnai pasireiškia nervų sistemos sutrikimai: klausos, regos pažeidimai, periferinio nervo, jutimo ar judėjimo sutrikimai - galimas paralyžius.
Amerikos medikų rekomendacijos aiškios - po bet kokio elektros poveikio patariama kreiptis į gydytoją, nes pastebėti ir įvertinti širdies veiklos sutrikimus. Pavojingiausi - ritmo sutrikimai, kurie gali baigtis klinikine mirtimi.
Kaip suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam nuo elektros ar žaibo iškrovos?
Buitinėje aplinkoje dažniausiai susiduriame su kintamos srovės šaltiniu, kai žmogus prisiliečia, tarkime, prie elektros laido su pažeista izoliacija, kuris gali tarsi „prikaustyti“ žmogų prie elektros šaltinio. Pirmiausia reikia atjungti elektros tiekimą. Tai yra geriausias būdas nutraukti elektros tekėjimą.
Jei nepavyksta atjungti - galima nukirsti laidą įrankiu su mediniu kotu (pvz., kirviu), nes medis - geras izoliatorius. Jokiu būdu netraukite nukentėjusiojo už drabužių plikomis rankomis - elektra gali pereiti ir į jus.
Po žaibo smūgio pavojus išlieka tik trumpą laiką - tuomet pagal nukentėjusios sveikatos būklę ir reikia imtis pagalbos priemonių - įvertinti, ar žmogus sąmoningas, ar kvėpuoja, jei nekvėpuoja - pradėti gaivinimą, kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Nudegimų pirma pagalba priklauso nuo laipsnio: jei nudegimas didesnis, gilesnis arba pažeidimai keliuose kūno plotuose - būtina vykti į gydymo įstaigą.
Pašnekovas įspėjo, kad žaibo nutrenktus žmones, jeigu jiems sustoja širdis, reikia būtinai gaivinti. Buvo atvejis, kai žmogui sustojo širdis, artimieji jį atgaivino, bet vėliau įvyko antrinis širdies sustojimas dėl kvėpavimo nepakankamumo.
Taip yra todėl, kad širdis atsistato greičiau, bet dėl pažeisto kvėpavimo centro smegenyse širdis gali sustoti vėl.
Žaibas pažeidžia smegenis, todėl jos nebeįstengia kontroliuoti kvėpavimo, ir žmogus pradeda dusti. Nesant kvėpavimo, po 2 įpūtimų iš karto pradėk 30 krūtinės ląstos paspaudimų.
Gaivinkite kol: nukentėjusysis atsigaus, atvyks GMP visiškai išseks jėgos ar kils pavojus jūsų pačių sveikatai.
Svarbu! Nors 90 proc. atvejų žmonės po susitikimo su šiuo reiškiniu išgyvena, tačiau pasekmės dažnai lieka visam gyvenimui.
Kaip apsisaugoti nuo žaibo?
Kiekvienais metais vasaros metu, nuo žaibo iškrovos ištinka nemažai nelaimingų atsitikimų. Žaibas - tai galinga elektros srovės iškrova, kuri atsiranda susidarius skirtingiems potencialams tarp audros, debesų ir žemės.
Žaibuojant ir griaudžiant geriau likti namuose, uždaryti langus, duris, gartraukių sklendes, ventiliacijos angas, kad nebūtų skersvėjo, antraip galite pritraukti kamuolinį žaibą. Patariama išjungti visus elektros prietaisus ir antenas.
Jei ėmus žaibuoti esate lauke, tuoj pat reikia susirasti pastogę. Tačiau negalima slėptis pavėsinėje ar palapinėje - tokios konstrukcijos ne tik neapsaugos, bet jei turi metalinių dalių, padidins iškrovos tikimybę.
Nebandykite nuo lietaus slėptis po medžiu - verčiau likti šlapiam, nei nukentėti nuo į medį trenkusio žaibo. Taip pat nepatartina stovėti prie kitokių aukštų objektų, antenų, žaibolaidžių - į juos trenkęs žaibas per žemę gali pasiekti aplink stovinčius žmones.
Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar irstantis valtimi nedelsdami skubėkite į krantą.
Griaudžiant negalima bėgioti, taip pat nevažiuokite motociklu ar dviračiu, nelaikykite rankose metalinių daiktų, nekalbėkite mobiliuoju telefonu - patartina jį išjungti.
Žmonės, perkūnijos metu esantys automobilyje arba traktoriuje, pataikius žaibui paprastai nenukenčia.
Patekęs per liemenį (lieka įeinamasis nudegimas), gali išeiti per abi kojas, palikdamas išeinamąjį nudegimą. Daugelis nukentėjusių laikinai neįstengia pajudinti kojų, o kai kuriems išsivysto nuolatinis paralyžius.
Pagrindinės taisyklės kaip apsisaugoti nuo žaibo
- Susiraskite priedangą. Nelaukite, kol perkūnija ims griaudėti virš galvos.
- Jeigu audra užklupo miške, slėpkitės po žemesniu medžiu.
- Nebraidykite po vandenį.
- Jeigu jaučiate, kad dilgčioja odą ir riečiasi plaukų galiukai, žinokite, kad pavojus labai didelis.
Apkloję nukentėjusįjį, nedelsdami ieškokite medicininės pagalbos.
Žaibo mitai ir tikrovė
Žaibas - tai reiškinys, apie kurį prikurta daugybė įvairiausių posakių. Pavyzdžiui, žaibas netrenkia iš giedro dangaus arba į tą pačią vietą du kartus, žaibo srovė neprasiskverbia į pastato vidų, daiktai prie kūno pritraukia žaibus ir pan.
Pasak pašnekovo, visa tai mitai. Tiesa ta, kad lauke žmogus niekur nėra saugus nuo žaibo. Nors 90 proc. atvejų žmonės po susitikimo su šiuo reiškiniu išgyvena, tačiau pasekmės dažnai lieka visam gyvenimui.
Pasak mediko, dažnas žaibo poveikis - kerauno sindromas. Tai trumpalaikis galūnių paralyžius, kuris gali trukti nuo kelių minučių iki kelių savaičių.
Žaibo poveikio pasekmės
Kai kurie žmonės, išgyvenę susitikimą su žaibu, net nežino, kad patyrė žaibo išlydį, nes nesieja savo sveikatos sutrikimų su žaibo trauma. Jiems gali būti nustatyta įvairių diagnozių, tarp kurių ir trumpalaikės atminties sutrikimas, kuris gali būti negrįžtamas. Tai dažnai aprašomas žaibo padarinys. Ilgainiui šiems žmonėms gresia netekti darbo, nes jie neatsimena, ką padarė ir ką reikia dar padaryti, nebegali tinkamai atlikti savo pareigų, jiems sunku susikaupti, atlikti elementarius veiksmus, jie greitai pavargsta.
Dažni ir elgesio sutrikimai - emocijų kaita, varginantis miegas, depresija, baimės. Jei žaibas trenkia taip, kad žmogui sustoja širdis, paralyžiuojamas kvėpavimo centras, dėl smegenų išemijos gali sutrikti ir ilgalaikė atmintis.
Žaibo poveikio pasekmės pagal dr. Dariaus Kubiliaus tyrimus
D. Kubilius, tirdamas žaibo paliestus žmones, nustatė išties neguodžiančias pasekmes:
- Pusei tiriamųjų buvo nustatyta trumpalaikė hipertenzija, tachikardija ir kitokie širdies veiklos pakitimai.
- Keli pacientai buvo praradę sąmonę, o keletas jų teigia, kad galėjo prarasti sąmonę, nes visko neatsimena.
- Nemažai pacientų skundžiasi sutrikusiais pojūčiais, daugiausiai rankose, kojose ir pirštuose.
- Beveik pusė pacientų patyrė kerauno sindromą, kuris truko 5-20 min.
- 2 pacientams nustatytas ausies būgnelio plyšimas, o klausos pablogėjimu skundėsi dauguma.
- Taip pat 2 pacientams nustatytas akies uždegimas, o vienam per 3 mėnesius išsivystė katarakta.
- Net po 2,5 metų 60 proc. pacientų vis dar vargino įvairūs neuropsichologiniai ir sensoriniai sutrikimai.