Pirmųjų Iliustracijų Istorija: Nuo Skorinos iki Šiuolaikinių Knygų

Iliustracijos knygose turi ilgą ir turtingą istoriją, pradedant nuo rankraštinių knygų puošybos iki šiuolaikinių technologijų naudojimo kuriant optines iliuzijas. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip keitėsi iliustracijų vaidmuo ir technikos, pradedant nuo Pranciškaus Skorinos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) ir baigiant šiuolaikinėmis iliustratorėmis, tokiomis kaip Rasa Joni.

Pranciškaus Skorinos Indėlis

Iš Polocko kilusio lietuvio Pranciškaus Skorinos gyvenimas ir jo išleistos knygos tyrinėtojams kelia daug klausimų. Tiek 1517-1519 m. Prahoje išleistų Senojo Testamento knygų, tiek 1522-1525 m. Vilniaus spaustuvės leidinių („Mažoji kelionių knygelė“ ir „Apaštalas“) iliustracijos yra itin įdomios. Tai pirmosios gausiai iliustruotos ir puikiai meniškai apipavidalintos spausdintos knygos, sukurtos LDK reikmėms ir finansiškai remiant šios valstybės piliečiams (Prahos leidinius finansavo Vilniaus miestiečiai Bogdanas Onkovičius, Jokūbas Babičius).

Reikšmingas faktas, kad bažnytine slavų kalba parašytos knygos, skirtos stačiatikiams, turi nedaug bendra su ortodoksų rankraštinės knygos iliustravimo tradicijomis, jos papuoštos vakarietiškos ikonografijos paveikslėliais, kuriuose persipina gotikos ir Renesanso bruožai. Tiek daug siužetų iš Šventojo Rašto knygų turbūt daugiau nebuvo pavaizduota jokiame kitame LDK leidinyje. P. Skorinos knygų iliustracijos įdomios ne tik savo menine verte, jos yra unikalus kultūrinis reiškinys.

P. Skorinos knygų iliustracijos atliktos ksilografijos (medžio raižinio) technika, kuri vyravo XV-XVI a. Europos grafikoje. Graviūrų autoriai nėra žinomi (tik ant portretinės P. Pats Biblijos vertėjas buvo šių iliustracijų sumanytojas (jis yra parašų po iliustracijomis ir galbūt kai kurių piešinių graviūroms autorius), daugumą raižinių yra sukurta konkrečiai jo knygoms. Tai rodo ne tik vaizdų atitikimas knygų formatams, bet ir daugelyje jų matomas skiriamasis ženklas, sukomponuotas iš saulės ir pusmėnulio (šio ženklo reikšmė dar nėra atskleista). Biblijos knygose panaudota daugiau kaip 30 siužetinių iliustracijų.

Ankstyviausia graviūra laikoma 1517 m. Tai tipiška gotikinė šio siužeto kompozicija, atlikta grafiška, linijine maniera. Vilniuje 1522 m. išleista „Mažoji kelionių knygelė“ papuošta penkiomis iliustracijomis, daugiausia atspindinčiomis Naujojo Testamento temas. Iliustracijos turi daug bendrų bruožų su XV a. pab. - XVI a. pr. Niurnbergo, Augsburgo grafikų darbais.

Tačiau P. Skorinos Prahos leidinių iliustracijos nuo pirmavaizdžių skiriasi ne tik detalėmis, bet ir kompozicija, piešinio pobūdžiu. Nustatyta, kad dvi iš „Mažąją kelionių knygelę“ puošusių iliustracijų („Kristus šventykloje“, „Jėzaus krikštas Jordane“) yra atspaustos nuo tų pačių klišių, kurios naudotos H. Šedelio „Pasaulio kronikos“ iliustracijoms, taigi šias klišes P. Skorina buvo įsigijęs iš Antono Kobergerio Niurnbergo spaustuvės ir atsigabenęs į Vilnių. Kitos vilnietiškos iliustracijos, manoma, yra sukurtos Lietuvoje dirbusių meistrų. Šie kuklūs, bet stilingi darbeliai - vietinės LDK knygų grafikos pradžia.

Prahos ir Vilniaus leidiniuose panaudotų, Dievo Motinos garbei skirtų iliustracijų pobūdis, atitinkantis Katalikų bažnyčios ikonografiją, manau, liudija, jog P. XVI a. humanisto, dailiųjų menų ir medicinos mokslų daktaro, vertėjo bei leidėjo Pranciškaus Skorinos nuopelnai literatūros istorijai yra žinomi ir nekvestionuojami, tačiau jo meninis knygų apipavidalinimas nepelnytai tebėra tyrimų šešėlyje.

P. Skorinos „Rusėnų Biblijos“ ir kitų leidinių atsiradimą galima suprasti tik to meto LDK religinės ir meninės kultūros kontekste, atsižvelgiant į čia gyvavusį Rytų ir Vakarų unijos siekį. Nors XVI a. pr. formali unija nebuvo sudaryta, jos idėjos plito, jas palaikė bernardinai, su kuriais P. Skorina turėjo susidurti tiek Polocke, tiek Vilniuje. Būtent bernardinų užsakymu „Rytų misijos“ tikslams XV a. pab. Krokuvoje buvo spausdinamos knygos senąja slavų kalba.

Taidа Balčiūnienė: Vaikų Knygų Iliustracijų Klasikė

Taidа Balčiūnienė (1925-2018) - žymi vaikų knygų iliustratorė, kurios darbai užaugino ne vieną kartą vaikų. Jos iliustracijos pasižymi savitu stiliumi, kuriame vaikai ir gyvūnai vaizduojami kaip patrauklūs, spalvingi žaisliukai. Menininkė siekė, kad iliustracijos būtų aiškios ir suprantamos vaikams, o spalvos - švarios ir ryškios.

Pirmąsias iliustracijas T. Balčiūnienė sukūrė Vidos Krakauskaitės knygai „Jaunasis pianistas“ 1959-aisiais. XX a. 7-ojo deš. pr. dailininkė aktyviai įsiliejo į lietuvių knygų vaikams iliustruotojų gretas - pasipylė gausybė jos iliustruotų knygų: grožinės literatūros knygelės, muzikos, matematikos, lietuvių kalbos, vadovėliai. Iš viso T. Balčiūnienė iliustravo apie 50 knygų vaikams ir vadovėlių (kelios jų: „ABC“, 1961; Kosto Kubilinsko „Pirmasis dantukas“, 1962; „Bėgs pelytė vandenėlio“, 1966; „Ganau ganau aveles“, 1967; Prano Mašioto „Pasakėlės“; „Bitė ritė baltaragė“, 1981; Nijolės Morkūnaitės „Senelio pasakos“, 2004), papuošė Mato Grigonio, Kazio Binkio, Kazio Jakubėno, Vinco Giedros, Aldonos Puišytės, J.

Autorė kuria realistinį vaikystės paveikslą - jos guvių, judrių, apskritaveidžių ir didžiaakių, aprengtų kiek per striukais ir trumpais drabužėliais mažylių nesupainiosi su niekuo. Vis dėlto vyrauja šypsenos. T. Balčiūnienė siekė, kad iliustracijos būtų kuo aiškesnės ir suprantamesnės vaikui, rėmėsi pasaulyje paplitusiu, mažųjų pamėgtu vaizdavimo būdu, kai ir vaikai, ir gyvūnai iliustracijose primena patrauklius, spalvingus žaisliukus. Menininkė laikėsi principo, kad svarbiausia, jog iliustracijose vaikai atpažintų save. Kad spalvos nebūtų purvinos.

Taip pat jaukiai nuteikia ir iliustruotojos daugiau ar mažiau personifikuoti gyvūnai. Ji sukūrė ir knygose apgyvendino įvairiausio plauko paukščius bei žvėrelius. T. Balčiūnienės gyvūnėliai primena viso pasaulio vaikų labai mėgstamus Walto Disney’aus animacinių filmų veikėjus, tačiau nepraranda autorės stiliaus bruožų. Vadovėliams kurtos T. Balčiūnienės iliustracijos santūresnės, tikslinės, tarsi apibendrinančios užduotį.

Ypač didelio pasisekimo sulaukė iliustruota liaudies dainelių knygutė „Bėgs pelytė vandenėlio“ (1966) - išleisti net 7 leidimai lietuvių, 3 rusų, po 1 anglų ir slovakų kalbomis. Juozo Tumo-Vaižganto knygelė „Laiškas Eglutei“ buvo paskutinė dailininkės iliustruota knyga. T. Balčiūnienė buvo produktyvi menininkė. Ji ne tik iliustravo knygeles vaikams, vadovėlius, bet ir sukūrė ekslibrisų linoraižinio (šia technika sukurtiems estampams būdinga moderni tautodailės stilizacija) ir oforto technika.

Dalyvavo ekslibrisų parodoje Vilniuje (1968), kūryba rodyta Paryžiuje (sovietinio plakato ekspozicija, 1974), Bolonijos knygų mugėje (paroda „Sovietų Lietuvos vaikų knygos iliustracija“, 2011), kitose tarptautinėse parodose, taip pat Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje (2014), Užupio galeroje (2015). T. Taida užaugino gausią šeimą - net 9 vaikus. Dalis jų nuėjo motinos ir močiutės keliais (menininkės dukra Taida Balčiūnaitė ir anūkė Sigutė Chlebinskaitė).

Šeimos vertybės iliustracijose akivaizdžios - jos pasižymi šiltu emociniu santykiu su mažaisiais skaitytojais ar žiūrovais, nuoširdžiu noru pažindinti juos su aplinkiniu pasauliu, puoselėti meilę gamtai, darbui, šeimai. XXI a. pr. naujų iliustruotų knygų gausa kiek stumtelėjo T. Balčiūnienės piešinius į šoną, tačiau nenukonkuravo ir neužgožė jų.

Pagrindiniai Taidos Balčiūnienės Iliustruoti Kūriniai

• Laiškas Eglutei / Juozas Tumas-Vaižgantas; iliustravo Taida Balčiūnienė. - Vilnius: Petro ofsetas, 2007.
• Bitė ritė baltaragė: vaikų žaidinimai / parengė Pranė Jokimaitienė; iliustr. Taida Balčiūnienė. - Vilnius: Vaga, 1981. - 23 p.
• Abėcėlė / Jakubėnas Kazys; iliustravo Taida Balčiūnienė. - Vilnius: Vaga, 1979. - 32 p.
• Ganau ganau aveles: lietuvių liaudies dainelės / iliustravo T. Balčiūnienė. - Vilnius: Vaga, 1967.
• Darbininkai: ratelis-žaidimas / K. Kubilinskas; iliustravo T. Balčiūnienė. - Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1964.

Šiuolaikinės Iliustracijos: Optinės Iliuzijos ir RGB Technologijos

Šiuolaikinės iliustracijos knygose vaikams žengia dar toliau, naudodamos optines iliuzijas ir naujas technologijas, tokias kaip RGB spalvų gama. Rasa Joni yra iliustravusi daugiau nei 20 kitų autorių knygų. Šios knygos išskirtinumas tas, kad iliustracijas dailininkė kūrė vadinamąja RGB (angl. red, green, blue - raudona, žalia, mėlyna) spalvų gamos technologija.

Trimis spalvomis - geltona, mėlyna, raudona - ji nupiešdavo po tris kiekvienos iliustracijos variantus, sudėdavo juos vieną ant kito taip, kad tuos variantus pamatyti galima žiūrint per tris skirtingų spalvų stikliukus: raudoną, žalią ir mėlyną. Rasa Joni: - Kiekvienoje iliustracijoje naudojau tris spalvas. Su tam tikru stikliuku žiūrint per tas spalvas, vienos spalvos išnyksta, kitos - išryškėja. Tokiu būdu viename piešinyje gali pamatyti 2-3 piešinius, priklausomai nuo to, kiek spalvų įdėsi. Tas spalvas dar panaudojau tematiškai.

Iš išorės matai vienus dalykus, bet tam tikros iliustracijos gali parodyti užslėptus personažo jausmus, nes vienaip žmonės mato išorę, kitaip žmogus mato pats save, kaip jis jaučiasi. Todėl su šitais skirtingų spalvų stikliukais gali pamatyti ir vidinį personažų pasaulį, ne tiktai išorinį. Kiekvienoje knygoje pridėta speciali detalė, kurią padaryti labai sudėtinga. Tuos skirtingų spalvų stikliukus leidykla užsakė iš skirtingų tiekėjų. O pats piešimas atrodo taip: kiekviena iliustracija yra sudaryta iš trijų iliustracijų, t. y. turėjau nupiešti kiekvienos iliustracijos tris variantus. Jas visas nupiešiau atskirai ir tada sudėjau vieną ant kitos tam tikru pačios susigalvotu būdu taip, kad vienos spalvos matytųsi, kitos - išnyktų.

Rasa Joni: - Labai norėjau parašyti knygą vyresniems mokyklinio amžiaus vaikams, nes tas tarpsnis tarp darželio ir paauglystės, tokio amžiaus vaikai, - tai auditorija, turinti mažiausiai knygų, skirtų jiems. Norėjosi knygos į tą tarpsnį, kada žmogus pereina į paauglystę iš vaikystės. Ir istorija apie tuos vaikus, būtent tokio amžiaus, kurie turi skaudžios patirties savo gyvenime. Tekstą kūriau ir iš kitų girdėtų papasakotų istorijų, ir iš savo asmeninės patirties.

Sigutė Chlebinskaitė: - Mane mintys, galvojant apie optinių knygų ištakas, nuveda į viduramžių bažnyčias ir jų vitražus, kurie viduramžiais turėjo atlikti tokią pat funkciją, kaip šios interaktyvios optinių iliuzijų paveikslėlių knygos, leidžiamos nuo 19-o amžiaus. Žmonės, atėję į bažnyčias, pilis, pamatę vitražus, turėdavo pasijusti esantys kitoje dimensijoje, nes spalvoti stikliukai suteikdavo visai kitą nuotaiką.

Matome, kad atsiradus plastikui, lemputei, spektakliuose atsiranda apšvietimas, spalvotos lempos su spalvotomis plėvelėmis sukuria skirtingą nuotaiką teatro spektakliuose. Grįžtant prie spausdintos knygos - 1898 m. H. De Toulouse-Lautrecas sukuria pirmąjį viršelį interaktyviai optinių iliuzijų knygai „Motografas“. Ji vadinama visų iki šiol žinomų optinių iliuzijų knygų pirmtake.

Pavyzdžiui, prieš ketverius metus Italijoje jauna menininkų pora Carnovsky (F. Rugi ir S. Quintanila) sugalvojo sukurti meno kūrinį kaip instaliaciją, į kurią kvietė užeiti, naudodami RGB technologiją. Žmonės, įėję į įvairiais sluoksniais išpieštus kambarius, galėjo patirti skirtingus jausmus. Ilgainiui ši pora iš instaliacijos meno perėjo prie knygų vaikams kūrimo, kad visi galėtų namie turėti tokių knygų ir jomis mėgautis. Ir Lietuvoje yra išleista jų knyga „Illuminature.

Rasos Joni knyga „Nematomi praradimai“ yra su nejudančiomis iliustracijomis, nes interaktyviomis knygomis dažniausiai vadinamos judančių iliustracijų knygos, o jos pasirinkta technologija atskleidžia iliustraciją kitaip - ją galima skaityti įvairiais sluoksniais. Tai iliustracija, kuri turi žinią, pagal tai, kokią spalvą pasirinksi, tokią žinią ir perskaitysi. Tai kitokio pobūdžio knygos. Jose niekas nejuda, bet jos tave nuveda į kitą realybę. Tai nėra trijų dimensijų realybė, bet tai man primena mūsų sąmonės atspindį.

Algirdas Steponavičius: "Aš buvau lygiavertis su rašytoju, o jeigu sužinodavau, kad mano piešiniai patikdavo labiau nei tekstas, tai tą laikydavau savo pergale, tai buvo didžiulis komplimentas."

Iliustracijos Vaidmuo Vaikų Ugdyme

Pagrindinė iliustracijos paskirtis - perteikti žinią skaitytojams. Knygų vaikams iliustracijos atlieka ir papildomas funkcijas: padeda ugdyti analitinius ir interpretacinius įgūdžius bei skatina jų mėgavimąsi skaitymu. Vaikai prie iliustruotų knygų būna prilipę kur kas labiau nei prie įprastų - pastarosios jiems atrodo nuobodžios ir negyvos. Patys mažiausieji dar gali net nesuprasti, koks yra knygos tikslas ar siužetas, bet juos neabejotinai sudomins spalvingos iliustracijos. Tai tampa pirmuoju motyvuojančiu veiksniu, skatinančiu išsiugdyti skaitymo įprotį.

Iliustracijos padeda vaikams suprasti, apie ką jie skaito, tad jaunieji skaitytojai gali lengviau analizuoti istoriją. Jei žodžiai yra per sunkūs, istorijoje susigaudyti galima taip pat dėl iliustracijų. Jos suteikia jauniesiems skaitytojams galimybę iš karto išvysti istorijos veikėjus, aplinką ir nuotaiką. Dėl paveikslėlių yra lengviau užmezgamas ryšys su istorija.

Mažiesiems nepaprastai malonu iliustracijose atrasti užuominų, kurios juos informuoja apie esminius pasakojimo elementus. Vaikai iš karto reaguoja į personažus dėl jų vizualinio patrauklumo, o vaizdinių spalvos ir tonas padeda sukurti emocinę nuotaiką. Istorijos, kurios užbaigiamos paveikslėliais, skatina dar aktyvesnį įsitraukimą ir interpretaciją.

Per iliustracijas vaikai mokosi ir supranta juos supantį pasaulį. Vaizdai padeda jiems suprasti ir atpažinti dalykus, su kuriais jie susiduria kasdieniame gyvenime, arba atrasti kažką, kas anksčiau jiems buvo visiškai nežinoma. Mažieji susipažįsta su įvairiais gyvūnais, vaisiais, augalais ir kt. Vyresniems vaikams iliustracijos padeda suprasti sudėtingas temas, pavyzdžiui, mokslines formules ar istorinius įvykius. Saulės sistemą vaikai gali įsiminti daug lengviau, kai planetos knygoje pavaizduojamos paveikslėliais.

Naudojant iliustracijas daiktai yra konceptualizuojami, sužadinama vaizduotė ir stiprinamas analoginis bei vizualinis mąstymas. Vaikai pradeda sieti daiktus su vaizdais ir juos lydinčiais tekstais. Iliustracijos padeda vaikams susieti stebimus dalykus su tuo, kaip jie mąsto, taip pat susieti sąvokas su bendru tekstu. Iliustracijos - tai vaizdinė kalba, tiesiogiai pasiekianti vaiko sąmonę.

Pasirodo, ne tik sausas tekstas plečia žodyną. Vaikai, skaitydami iliustruotas knygas, daug geriau supranta tekstą. Nauji žodžiai patenka į mažųjų akiratį ir jie susieja terminus su pateiktais paveikslėliais. Vaizdinės užuominos padeda vaikams suprasti net pačias sudėtingiausias sąvokas. Dėl dažnai iliustruotose knygose aptinkamo ritmo ir rimo jas lengviau suprasti ir smagiau skaityti garsiai, tad vaikai greičiau išmoksta naujus žodžius.

Iliustruotos knygos leidžia tėvams ir mokytojams efektyviau skirti laiko istorijos, paveikslėlių bei žodžių aptarimui. Tai suteikia jauniesiems skaitytojams pasitikėjimo savimi ir leidžia kalbėti apie tai, ką jie mato puslapyje: kas nutiko istorijoje, kokie įvykiai susiklostė, ką veikia personažai. Iliustracijų knygose nauda vaikams - neginčijama. Paveikslėliai lavina mažųjų vizualinį mąstymą, padeda išmokti naujų dalykų, motyvuoja skaityti ir daro dar daug gero.

Iliustruota Lietuvos Istorija

2020 m. išleista knyga „Iliustruota Lietuvos istorija“ (leidykla „Briedis“), kurios autorius dr. Ignas Kapleris. Knyga aprėpia laikotarpį nuo priešistorės baltų iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos sunaikinimo. Knygos puslapiai gausiai iliustruoti istorinėmis relikvijomis, architektūros paminklais, valdovų portretais, dokumentų faksimilėmis, to meto ginklų ir šarvų pavyzdžiais, namų apyvokos daiktų nuotraukomis.

Sovietų Sąjungos okupacijos laikais Lietuvos istoriją, ištisoms žmonių kartoms plaudami smegenis, nutylėdami, klastodami faktus perrašinėjo svetimieji. Lyg kreivų veidrodžių karalystėje niekšai tapo herojais, o didvyriai nusikaltėliais. „Iliustruota Lietuvos istorija“ nėra pirmoji I. Kaplerio knyga. Autorius parašęs populiarių istorijos vadovėlių, mokymo priemonių.

Aprašydamas Abiejų Tautų Respublikos užgrobimą, autorius cituoja Rusijos imperatorės Jekaterinos II laiško Prūsijos karaliui Frydrichui II ištrauką: „Siūlau Jūsų didenybei tokį iš Piastų, kuris bus labiau nei kiti mums įsipareigojęs už tai, ką dėl jo padarysime. Jeigu Jūsų Didenybė sutiks, siūlau Lietuvos stalininką Stanislovą Poniatovskį, o tai dėl tokių priežasčių. Po II padalijimo Prūsijos karalius Frydrichas II juokavo: „Mudu su Jekaterina esame paprasčiausi plėšikai, bet aš stebiuosi, kad Austrijos imperatorė gebėjo dėl to pasiteisinti savo nuodėmklausiui. Lietuvos ir Lenkijos valstybės sudraskymas nesulaukė pasmerkimo.

Iliustracijos Muziejų Kolekcijose

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje yra sukaupta unikali originalių XX a. iliustracijų piešinių, eskizų, projektų, estampų kolekcija. Tai medžiaga, atspindinti dailininko minties gimimą ir materializavimą tarpinės būsenos iki spausdinto vaizdo knygoje. Šie piešiniai, projektai, estampai įdomūs, vertingi kaip atskiri meno kūriniai.

2017 m. birželio-rugsėjo mėnesį M. Žilinsko dailės galerijoje Kaune buvo surengta paroda „Šiltas prisiminimas“, kurioje lankytojai galėjo išvysti XX a. Lietuvos knygų iliustracijos meno retrospektyvą. Virtuali paroda „Gulbė karaliaus pati“ yra šio iš dalies Lietuvos kultūros tarybos remiamo projekto tęsinys. Jame žvilgsnis sutelkiamas į siauresnį aspektą - eksponuojamos iliustracijos, sukurtos XX a. pirmojoje pusėje.

Pirmuosius dešimtmečius reprezentuoja Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Petro Rimšos, Pauliaus Galaunės darbai. Šio laikotarpio menininkų kūrybai būdingi secesinės stilistikos bruožai, simboliniai, realistiniai motyvai ir liaudies meno parafrazės. M. K. Čiurlionis turėjo nemažą įtaką XX a. pr. Lietuvos knygų grafikos augimui. Secesinė augalinė ornamentika, derinama su geometrinėmis formomis, kuria muzikinės žaismės įspūdį parodoje eksponuojamose M. K.

Vienas produktyviausių grafikų buvo P. Rimša, jo darbams būdinga subtiliai ažūriška ornamentika, simboliniai elementai, lengvų, tarsi bekūnių figūrų vaizdavimas. Parodos kontekste išskirtinas viršelis ir tituliniai puslapiai Vydūno draminei trilogijai „Amžina ugnis“ (1912-1913), inicialinių raidžių projektai, eksponuoti VI Lietuvių dailės draugijos parodoje 1912 metais.

Ketvirtąjį dešimtmetį reprezentuoja Kauno meno mokyklos auklėtinių - Antano Kučo, Viktoro Petravičiaus, Vaclovo Rato-Rataiskio, Mečislovo Bulakos, Viktoro Kazimiero Jonyno, Marcės Katiliūtės - darbai. Šiuo laikotarpiu kilo meninis knygos apipavidalinimo lygmuo. Nacionalinio stiliaus paieškos atsispindėjo klasikinės lietuvių literatūros, tautosakos iliustravime. Klasikos etalonu tapo V. K. Jonyno iliustracijos K.

Santūriai reiškėsi ir modernistiniai ieškojimai, sumažėjo ornamentikos reikšmė, išryškėjo spalvos vaidmuo, konstruktyvizmo bruožai. Gausiau pradėti iliustruoti ir naujausi lietuvių bei užsienio autorių kūriniai. Nemaža kūrinių buvo pažymėti 1937 m. Paryžiaus parodoje, vienas gražiausių pavyzdžių - Didžiuoju prizu apdovanotos V. Petravičiaus iliustracijos pasakai „Gulbė karaliaus pati“ (1937). Aukso medalį gavo M. Bulaka - jo iliustracijos J. Bilūno „Liūdnai pasakai“ (1937), vertinamos kaip įkūnijančios knygos turinio ir plastinės formos sintezę, lietuvių iliustracinėje grafikoje atgaivino klasikinę medžio raižinio techniką.

Muziejaus kolekcija yra gana gausi, kad, remiantis joje esančiais pavydžiais, būtų galima apibrėžti pagrindines raidos gaires, tačiau dėl visiems rinkiniams būdingo fragmentiškumo negali pretenduoti į itin išsamų iliustracijos meno atskleidimą.

tags: #kuriame #amziuje #galejo #buti #sukurta #pirmoji