Valstybinės Žemės Įstatymas Lietuvoje: Apibrėžimas ir Įsigijimo Galimybės

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisoms, atsirado galimybė įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) paskelbė, kad per pirmąjį 2026 m. mėnesį jau gavo 1 559 prašymus įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.

Žemdirbiai pagaliau galės įsigyti įsiterpusius ar šalia esančius valstybinės žemės gabalėlius, kurie keldavo visokių nepatogumų ir nerimo, kad kas nors ten gali įkelti koją. Visgi skuba ne visi, nes valstybė už parduodamą žemę nori 25 proc. didesnės kainos nei rinkos vertė.

NŽT duomenimis, šiuo metu išnuomotos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės bendras plotas - 203 461 ha, iš kurio maždaug pusė (101 317 ha) sudaro plotai, siekiantys iki 3 ha, tai yra maksimalus leistinas įsigyti sklypo dydis. Taigi, valstybė nori parduoti apie pusę valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ploto, kartu tikisi nemažų įplaukų į biudžetą - iki 1 mlrd. Eur.

Politinė Valia ir Lėšų Paskirstymas

Politinė valia tokia, kad didžioji už parduotą valstybinę žemę gautos sumos dalis - 80 proc. - teks Valstybės gynybos fondui, o kur kas menkesnę dalį - 20 proc. - žemės ūkio sektoriui. Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko pavaduotojas Matas Skamarakas teigė, kad iš valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimų gauti beveik 1 mlrd. Eur - optimistinė prognozė. Kiek realiai bus įplaukų į biudžetą, suprantama, parodys laikas.

Parlamentaras M. Skamarakas atkreipė dėmesį, kad iš parduotos valstybinės žemės naudą turėtų pajusti ir žemės ūkis bei kaimas, nes 20 proc. numatyta skirti žemės ūkio sektoriui - infrastruktūros projektams, modernizavimui, melioracijai. "Labai norėtųsi, kad tos lėšos sugrįžtų į kaimą, kuris yra gerokai pamirštas - tiek keliai, tiek ir kita infrastruktūra. Jei pinigai tikrai būtų nukreipti kaimo gerovei didinti, tuomet ramia širdimi būtų galima ir daugiau mokėti už perkamą valstybinę žemę", - teigė VKŪS pirmininkas A.

Aplinkos ministerijos (AM) Strateginės komunikacijos skyriaus patarėja Aistė Semėnė aiškino, kaip numatyta panaudoti 20 proc. iš valstybinės žemės pardavimo gautų lėšų. Ši dalis bus paskirstoma taip: po 10 proc. bus pervedama NŽT ir Žemės ūkio duomenų centrui (ŽŪDC). "NŽT lėšos bus naudojamos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypams formuoti apleistuose valstybinės žemės plotuose, žemės sklypų servitutams nustatyti, žemės ūkio paskirties žemėje teisėtai pastatytiems statiniams ir įrenginiams išpirkti.

Žemės Vertės Nustatymas ir Pirkimo Sąlygos

M. Skamarakas akcentavo, kad žemės sklypų vertė nustatoma pagal masinį vertinimą, kurį atlieka VĮ Registrų centras, arba pagal individualų vertinimą, jei pirkėjas to pageidauja. Tokiu atveju už vertinimą turi sumokėti pats žemės pirkėjas. "Valstybinė žemės ūkio paskirties žemė parduodama už rinkos vertę, pridedant 25 proc. " Ji atkreipė dėmesį, kad pagal įsigaliojusias Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nebus galima įsigyti išsimokėtinai - ji turės būti perkama iš karto.

Rokiškio r. ūkininkas Egidijus Medekša vienas pirmųjų pateikė prašymą pirkti valstybinę žemę. Jis ilgai nesvarstė, nes nori pagaliau sutvarkyti savo ūkį ir išvengti nepatogumų dėl dviejų nedidelių valstybinės žemės sklypelių, įsiterpusių tarp jo valdomos žemės. "Šie žemės gabalėliai nedideli, ten, kur dirbu 33 ha savo žemės, yra 42 a, o kitoje vietoje, kur turiu per 7 ha, įsiterpęs arti 70 a sklypelis. Tie liaudiškai vadinami klyneliai atsirado dėl netikslių matavimų.

Rokiškėno nuomone, politikai pasielgė protingai, leidę žmonėms pirkti nedidelius valstybinės žemės sklypus. "Tai tikrai teigiamas dalykas, kad galima tuos įsiterpėlius įsigyti, ir pagaliau išspręsti problemą. Manau, daug kas tuo pasinaudos, kad nebūtų vargo dėl mažų sklypelių. Aišku, kad ten, kur yra dideli žemės masyvai, prie kelių ar saugomų teritorijų, valstybinės žemės parduoti nereikia", - samprotavo E.

Kiek už nedidelius valstybinės žemės sklypelius teks sumokėti, ūkininkas prisipažino dar nežinantis. "Išsiunčiau reikiamus dokumentus, vėliau dar reikėjo pristatyti pažymą, kad neviršiju 500 ha nuosavybes teise turimos žemės ūkio paskirties žemės ribos. Dabar laukiu verdikto, ar parduos ir kiek tai kainuos. Mūsų krašte 1 ha kaina rinkoje siekia 4-5 tūkst. Eur."

Ūkininkų Nuomonės ir Abejonės

Vilkaviškio krašto ūkininkų sąjungos (VKŪS) pirmininkas Arvydas Šlivinskas pripažino, kad žmonės domisi valstybinės žemės įsigijimu, tačiau didelio anšlago nesijaučia. "Jeigu dirbamos žemės viduryje yra įsiterpusių sklypų, vadinamųjų vočių, kurios žemdirbiams kelia problemų, ar kur šalia dirbamų laukų yra valstybinės žemės sklypelis, ūkininkai svarsto galimybę juos pirkti. Tik, aišku, reikia skaičiuoti, nes žemės vertė yra pakilusi, be to, parduodamos valstybinės žemės kaina yra didesnė nei rinkos.

Jis ir pats turi apie ką pagalvoti, nes dirbamuose laukuose turi įsiterpusių valstybinės žemės gabalėlių. "Tikrai domiuosi tokia galimybe, bet kartu ir skaičiuoju. Kai kuriais atvejais gali neapsimokėti pirkti ir tvarkyti dokumentus, nes sklypeliai maži, o biurokratijos pakanka. Kai ką galbūt gąsdina 25 proc. didesnė nei rinkos kaina, žmonės turi susiskaičiuoti ekonominę naudą", - aiškino A.

LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius svarstė, kad žmonių, pateikusių prašymus pirkti valstybinę žemę, skaičius galbūt atrodo įspūdingai, bet tai nėra tiek daug, kaip galėtų būti. LŪS vadovas akcentavo, kad valstybinės žemės pardavimas pirmiausia yra naudingas pačiai valstybei, nes planuojama surinkti nemažai lėšų, ir tai būtų rimta injekcija į šalies saugumą.

"Kitas dalykas - valstybei priklausanti žemė dažnu atveju buvo valdoma neefektyviai. Valstybė neturėjo lėšų net tam, kad žemė būtų apskaityta, suformuota ir įregistruota. Be to, valstybinė žemė gali būti prastesnė dėl nepriežiūros, dirvonavimo, ji gali būti apaugusi menkaverčiais krūmais, su sugadinta melioracija ir t. t. Ją įsigiję, ūkininkai žemę atgaivins, augins produkciją ir mokės mokesčius", - aiškino R.

Visgi žemdirbiai nepuola stačia galva pirkti valstybinės žemės, nes jos kaina nėra tokia patraukli - ji bus 25 proc. brangesnė nei kita parduodama rinkoje. "Kiek girdžiu, ūkininkai kalba, kad už valstybinę žemę bus permokama, nes ji nėra tokios didelės vertės. Gal dėl to kai kas ir neskuba teikti prašymų. Rinkoje sklypai, kurie yra kažkur įsiterpę, neturi privažiavimo, neturi ir kainos.

E. Medekša svarstė, kad valstybė sprendžia, kam bus skiriami už valstybinę žemę gauti pinigai, bet čia kertinis dalykas - atsakingas požiūris. "Tos proporcijos, kiek kam teks, nėra tokios svarbios, esmė - ar gautas lėšas atsakingai naudosime. Tarkime, kai ūkininkas gauna išmokas, jis padengia skolas, o jeigu lieka, tada svarsto, ar reikia investuoti į techniką, žemę ir pan., ar pasidėti juodai dienai. Rūpestingas žmogus nešvaisto pinigų į kairę ar dešinę, bet elgiasi gaspadoriškai. To tikimės ir iš valstybės - pirmiausia atsakomybės, bet to dabar labiausiai ir pasigendame", - konstatavo Rokiškio r.

LŪS pirmininkas R. Juknevičius pastebėjo, kad žemės ūkyje yra daug prioritetinių sričių, kurioms galima būtų skirti apie 200 mln. Eur, jeigu tiek ir būtų gauta.

Valstybinės Žemės Patikėtinis

Valstybinės žemės patikėtinis - tai valstybės institucija ar įstaiga, kuriai valstybė patiki valdyti, naudoti ir disponuoti valstybine žeme patikėjimo teise.

Žemės įstatymo pataisose išskirti atvejai, kuomet statinius turi išpirkti valstybinės žemės patikėtinis, o kuomet teritorijų planavimo dokumentą patvirtinęs asmuo ar jo rengimo organizatorius, jei tvirtinanti institucija yra Vyriausybė. Kai valstybinės žemės sklypas išnuomojamas ar parduodamas statiniams, kurie yra įregistruoti kaip pagrindiniai daiktai, bet užima ne visą sklypą, taikoma speciali tvarka.

Sutikimų Išdavimas

Bendruoju atveju, vadovaujantis SĮ 27 str. 5 d. 6 p., kai statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas, valstybinės žemės patikėtinio sutikimas turi būti gautas prieš teikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir teikiamas kartu su šiuo prašymu kaip privalomasis dokumentas.

Jeigu reikia sutarties ar susitarimo su valstybinės žemės patikėtiniu ar jo sutikimo, valstybinės žemės patikėtinis jį teikia Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Kai valstybinės žemės patikėtinis yra statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija (savivaldybė), vadovaujantis SĮ 27 str. 5 d. 16 p., statytojo prašymas pritarti statinių valstybinėje žemėje statybai teikiamas kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, jeigu šis pritarimas nebuvo negautas iki prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo dienos.

Norint gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą sprendiniams laisvoje valstybinėje žemėje, būtina suvesti žemės sklypo (laisvos valstybinės žemės) duomenis. Tuomet prašymo skiltyje „Papildoma informacija“ atsiranda skiltis „Valstybinės žemės patikėtinio sutikimas (pritarimas) statinio projekte numatytiems sprendiniams:“, kuriame reikia pasirinkti „Nėra.

Žemės Nuomos Reglamentavimas

Didelė dalis Žemės įstatymo pataisų skirta aiškesniam žemės nuomos (tiek aukciono būdu, tiek ir be aukciono) reglamentavimui. Atsisakyta teisės atleisti nuo nuomos mokesčio, kai valstybinė žemė išnuomota aukciono būdu, bei nustatyta, kad susitarimas dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties pakeitimo gali būti sudaromas tik esant tam tikroms sąlygoms, o jų nesant sutartis negali būti keičiama ir turi būti skelbiamas naujas aukcionas. Aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype ar jo dalyje pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės nuomos sutartis nenutraukiama, tačiau toks valstybinės žemės sklypas arba jo dalis parduodama šių statinių savininkui, sumokant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertę.

Numatyti nauji valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo atvejai: energetikos bendrijai netekus savo statuso ar nevykdant veiklos, kuriai buvo išnuomotas valstybinės žemės sklypas arba jo dalis, taip pat bendraisiais Civilinio kodekso nustatytais sutarties nutraukimo pagrindais. Įspėjimo dėl sutarties nutraukimo laikotarpiu valstybinės žemės nuomininkas moka valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo valstybinės žemės patikėtinio įspėjimo dienos, pagal nekilnojamojo turto vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir padidinamas 10 proc.

Taip pat numatytos nuostatos pagreitinančios ir palengvinančios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomą. Suformuoti žemės ūkio paskirties sklypai, kurie nėra išnuomoti, bus įtraukti į nuomotinų žemės sklypų sąrašą.

Pagrindiniai Valstybinės Žemės Įstatymo Aspektai

Valstybinės žemės įstatymas apibrėžia įvairius aspektus, susijusius su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu. Žemiau pateikiamoje lentelėje apibendrinami pagrindiniai įstatymo punktai:

tags: #valstybines #zemes #istatymas