Artėjantį vasaros sezoną Neringos gyventojams ir svečiams duris atvers atnaujinta Neringos istorijos muziejui priklausanti Žvejo etnografinė sodyba, atspindinti XIX-XX a. pr. senųjų Kuršių nerijos gyventojų buitį.
Lapkričio mėnesio pabaigoje Nidoje pradedama tvarkyti Žvejo etnografinė sodyba, priklausanti Neringos istorijos muziejui. Sodybos tvarkybos darbus numatoma įgyvendinti iki kitų metų balandžio 30 dienos. XIX-XX a. pr. Pietinėje Nidos gyvenvietės dalyje, buvusiame Inkaro kaime, stovinti sodyba pastatyta 1900 metais.
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje ledo lytys sugriovė gyvenamąjį namą. Senasis pastatas buvo nepilnų dviejų galų gyvenamasis namas. Vėliau prie jo pristatytas dar vienas - lygiai toks pats. Vėliau pastatas atkurtas, įrengta etnografinė Žvejo sodyba.
Šiuo metu gyvenamajame name eksponuojami autentiški, senųjų žvejų buitį atspindintys baldai, audiniai, namų apyvokos ir darbo įrankiai. Neringos gyventojams ir svečiams bus parengta iki kito sezono.
Lapkričio mėnesį prasidėsiančių paprastojo remonto darbų metu numatoma visą gyvenamąjį pastatą perdažyti analogiškomis spalvomis, pakeisti langus ir langines išlaikant medžiagiškumą, spalvas ir raštus. Stogas bus padengtas naujomis nendrėmis.
Darbo metu taip pat bus remontuojama tvora ir varteliai, kurių išlikę autentiški vyriai, kabliukai bus išsaugoti ir atnaujinti, o susidėvėję gaminami pagal esamus. Sodybos tvarkybos darbus numatoma įgyvendinti iki kitų metų balandžio 30 d. Darbų rangos sutartį Neringos savivaldybė praėjusią savaitę pasirašė su UAB „Rekosta“. Sutarties vertė - 382 tūkst. Lt. Muziejaus rekonstrukcija yra viena iš 2007-2013 m.
Muziejaus rekonstrukcija yra finansuojama ES lėšomis. Remontuojant (UAB „Rekosta“) numatoma visą gyvenamąjį pastatą perdažyti, pakeisti langus ir langines išlaikant jų medžiagiškumą, spalvas ir raštus. Stogas bus padengtas naujomis nendrėmis. Restauruotos bus namą puošiančios vėjalentės bei lėkiai.
Taip pat bus remontuojama tvora ir varteliai, kurių išlikę autentiški vyriai, kabliukai bus išsaugoti ir atnaujinti, o susidėvėję gaminami pagal esamus. Mediniai takeliai bus pakeisti naujais, sutvarkyti želdynai, informuoja Neringos savivaldybė.
Sodyba buvo restauruota remiantis istoriniai tyrimais, projekto autorių surinkta gausia etnografine-istorine medžiaga, literatūra bei ekspediciniais reidais į pajūrio kaimus, Šventosios gyvenvietę. Per pusantrų metų buvo detaliai išstudijuotos esamos Šventosios gyvenvietės pajūrio žvejų sodybos ir jų elementai, sudaryti tikslūs brėžiniai.
Sodybos pastatų išdėstymas laisvas, išplanavimo centre yra gyvenamasis namas. Kiti pastatai išdėstyti taip, kad per trumpiausią laiką ir tiesiausiu keliu būtų lengviausiai pasiekiami. Pamatai lauko akmenų, sujungtų kalkių skiediniu. Sienos dvitaškių sienojų, kurių apatinis vainikas yra ąžuolinis arba pirmarūšies smalingos medienos. Visos statybinės konstrukcijos sujungtos ištašomis, užkirtimais, įpjovomis. Stogas dengtas švendrėmis, kurias Lietuvos pajūrio gyventojai veždavo iš Papės ežero Latvijoje. Langai keturių tipų. Gyvenamosios patalpos langai turi langines.
Pastatai, kuriuos galima pamatyti Jūrų muziejaus žvejo etnografinėje sodyboje, nėra vienos sodybos pastatai, ta prasme, sodyba nėra sukurta pagal konkretų pavyzdį. Gyvenamasis namas yra autentiškas Šventosios gyvenvietėje esamam Šleižio sodybos pastatui, pirtis - toje pat gyvenvietėje esamam sąlyginai vadinamoms Šventosios kurorto XIX a. sodybos pastatui, klėtis atkurta pagal esamą pajūryje Vigelio sodybos klėtį ir pan. Žodžiu, Jūrų muziejaus etnografinė pajūrio Šventosios gyvenvietės ir aplinkinių kaimų sodybų, tai yra pastatai, kurie per šimtą ir daugiau metų išlaikė savo pirmapradę išvaizdą ir konstrukciją.
Atkurti kažkurią vieną sodybą nelabai buvo įmanoma, kadangi neatsirado nė vienos sodybos, kurioje visi pastatai būtų per ilgą laiką nepakitę, nerekonstruoti ir išsilaikę.
Per 1976-1978 m. sodybas ir apklausė senus Šiaurės vakarų Lietuvos pajūrio žvejus. Jos prototipu tapo tikslios XIX a. - XX a. pab. apylinkių pajūrio žvejų sodybų pastatų kopijos. pajūrio sodybose aptinkamus ūkinius bei gyvenamuosius statinius. kartais ir žvejojusio ūkininko sodybos kompleksas. tinklams džiauti bei žuvims džiovinti.
1996 vasario 17 d. chuliganai padegė nendrinį gyvenamojo namo stogą. liepsnojančio pastato. sienos. Nukentėjęs pastatas 1998 m. 1979 m. gyvenamajame name atkurtas XX a. pr. interjeras, 1998 m. buvo atkurtas bei papildytas.
Vienoje iš patalpų veikia XIX a. XX a. pr. žvejybos Lietuvos pajūryje ir pamaryje ekspozicija. atspindi žvejybos ypatumus jūroje bei mariose. atgijusias kylines jūros ir plokščiadugnes marių burvaltes. žvejybos įnagių naudojimas nepakito. būdai.
Autentiški XIX - XX amžių sandūros Drevernos laivadirbio J. apie didžiųjų žvejų burvalčių statybą. atvykstantys meistrai. XX a. statė meistrai iš Latvijos, o pietinėje - iš Klaipėdos ir Drevernos. Labguvos laivadirbiai. 2000 - 2001 m. sodybos, buvo atkurtas kurėno statybos procesas. istorijos skyriaus vedėjo R.
Pajūrio etnografinėje sodyboje vyksta ir edukaciniai renginiai. buities ir amato paslaptis. atidengiami žvejiškos kultūros klodai. iniciatyvoms. 2002 m. „Karalienės Luizės sugrįžimas“, „Nerijos forto šturmas“. 1807-1812 m. marodieriais, kariuomenės bivakas ir kt. dalyviai. „Kuršių ainiai“. įvairių vakaronių, susitikimų, pobūvių vieta. „įpučia gyvumo“, tačiau tampa ir nauju iššūkiu muziejaus darbuotojams. Neringos sav.
Nidos Žvejo Etnografinė Sodyba
tags: #etnografines #zveju #sodybos