Gaisrai kelia didelį pavojų žmonių gyvybei ir turtui. Lietuvoje kasmet įvyksta šimtai gaisrų, todėl svarbu žinoti dažniausias jų priežastis ir kaip jų išvengti. Šiame straipsnyje apžvelgsime gaisrų statistiką Lietuvoje, dažniausiai pasitaikančias priežastis ir prevencines priemones.
Birželio 18 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente (PAGD) įvyko seminaras „Gaisrinė sauga daugiabučiuose: iššūkiai ir sprendimai“. Apie šią aktualiją PAGD atstovai pranešimu spaudai dalijasi ir su visa visuomene. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros specialistai, daugiabučių administratoriai, savivaldybių atstovai seminare aptarė problematiką, galimybes, kaip gerinti gaisrinę saugą daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose. Seminaro dalyviai dalijosi žiniomis, ką reikia žinoti apie saugos reikalavimus savivaldybių, pastatų administratorių bei gyventojų atstovams, taip pat diskutavo aktualiomis gaisrinės saugos temomis.
Viena iš tikslinių prevencinių akcijų yra „Daugiabučiai namai be gaisrų“. „Kiekvienais metais daugiabučiuose įvyksta apie 600 gaisrų. Ir tas skaičius nemažėja. Per pastaruosius dvejus metus, palyginti su ankstesniais metais, žuvusiųjų skaičius šiuose gaisruose netgi padidėjo. Todėl šis seminaras bendram dialogui apie šiuos iššūkius subūrė įvairių institucijų atsakingus asmenis. Sieksime kartu ieškoti sprendimų, kaip išvengti kuo daugiau tų skaudžių nelaimių, įvykstančių daugiabučiuose kiekvienais metais“, - akcentavo Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Vytas Vaičaitis savo pranešimą „Gaisrinė sauga daugiabučiuose šiandien: ką sako teisės aktai ir kokia praktika?“ pradėjo nuo skaudžios statistikos: ne vienerių metų statistika rodo, kad daugiausia žuvusiųjų gaisrų metu yra gyvenamajame sektoriuje. Vien šiemet šalyje daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 288 gaisrai, jų metu žuvo 6 gyventojai.
„Žūčių tokiuose gaisruose skaičiai kelia didelį susirūpinimą, todėl šią problemą bandome spręsti pirmiausia tiesiogiai bendraudami su visuomene, gyventojais, bendruomenėmis. Vykdoma aktyvi prevencinė veikla ir viena iš tikslinių prevencinių akcijų yra „Daugiabučiai namai be gaisrų“. Jos metu gyventojai supažindinami su saugiu elgesiu buityje, teikiama visapusiška informacija gaisrinės saugos klausimais. Matome, kad tiesioginis bendravimas su gyventojais yra viena iš tikslingiausių priemonių siekiant progreso mažinant žūtis gaisruose. 2024 m. šios akcijos metu buvo įrengta apie 1500 autonominių dūmų detektorių, o visų prevencinių akcijų metu bendradarbiaujant su savivaldybėmis, kitomis organizacijomis, dalyvaujant įvairiuose projektuose, buvo įrengti 3623 autonominiai dūmų detektoriai“, - sakė V. Vaičaitis.
Jis priminė, kad 2018 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pakeitimas, kuriuo nustatoma, kad Lietuvos gyvenamuosiuose būstuose turi būti įrengti autonominiai dūmų detektoriai, išskyrus atvejus kada gyvenamuosiuose namuose yra įrengta stacionarioji gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema. Bet gyvenimas rodo liūdną statistiką - autonominių dūmų detektorių skaičius gyvenamuosiuose būstuose siekia tik 50 procentų.
Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Laimonas Kivilius pasidalijo patirtimi likviduojant gaisrus daugiabučiuose. Dažniausiai pasitaikančius gaisrinės saugos pažeidimus ir gerąją praktiką daugiabučiuose apžvelgė Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkė Regina Bartkutė, o Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Osvaldas Vladarskis kalbėjo apie gaisrinės technikos privažiavimo prie daugiabučių problematiką ir aptarė jos sprendimo būdus.
Šalyje yra nemažai gerų pavyzdžių ir išspręstų įsisenėjusių gaisrinės saugos problemų daugiabučiuose. Seminare išryškinti dažniausiai pasikartojantys pažeidimai daugiabučiuose: bendro naudojimo koridoriuose savavališkai įrengtos pertvaros, evakuacinių laiptinių ir avarinių išėjimų durys užrakintos, arba užkrautos įvairiomis medžiagomis ir daiktais, techniškai netvarkingi ir periodiškai netikrinami vidaus gaisrinis vandentiekis, dūmų šalinimo sistemos, palėpėse ir pastogėse laikomos degiosios medžiagos ir daiktai, rūsio patalpose užkrautos prieigos, netvarkinga elektros instaliacija, neveikia gaisrinės saugos sistemos, balkonuose savavališkai pašalinti avariniai išėjimai kopėčiomis.
Apibendrindamas seminarą A. Gudžiauskas pažymėjo, kad šalyje yra nemažai gerų pavyzdžių ir išspręstų įsisenėjusių gaisrinės saugos problemų daugiabučiuose. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai yra pasirengę teikti metodinę pagalbą ir konsultuoti daugiabučių namų administratorius, siekiančius pagerinti gyventojų saugumą.
Gaisrų statistika Lietuvoje
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2023 m. Lietuvoje kilo 7905 gaisrai. Palyginti su 2022 m., kai buvo užgesinta 8410 gaisrų, pernai jų kilo 6,0 proc. mažiau. Tai mažiausias gaisrų skaičius per 20 metų.
Deja, bet neišvengta skaudžių netekčių, pernai gaisruose žuvo 100 ( 2022 m. per tą patį laikotarpį - 78) žmonių, iš jų 2 vaikai ( 2022 m. per tą patį laikotarpį - 1) , o 186 ( 2022 m. per tą patį laikotarpį - 165) gyventojai patyrė traumų. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 160 (2022 m. - 126) gyventojų.
Palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai kilo 6541 gaisras, o gaisruose žuvo 67 žmonės, gaisrų šiemet kilo 6,3 proc. daugiau, tačiau juose žuvusiųjų - 16,4 proc. mažiau. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 79 gyventojus, iš jų 1 vaiką, 469 pastatus, 82 transporto priemones, 1277 gyvūnus.
Šiemet kilo 3 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas žmogus, pernai per tą patį laikotarpį - 7. Miestuose žuvo 17 žmonių (30 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse - 39 (70 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo dvigubai daugiau žmonių nei miestuose.
Dvidešimt vienas gyventojas žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų 7 - Vilniaus rajone, 5 - Vilniaus mieste), 8 - Panevėžio apskrityje (iš jų po 3 - Biržų ir Panevėžio rajonuose), po 6 - Kauno (iš jų 3 - Kauno mieste) ir Alytaus apskrityse, po 5 - Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse, 4 - Utenos apskrityje, 1 - Marijampolės apskrityje. Žūčių gaisruose pavyko išvengti Tauragės ir Telšių apskrityse.
Daugiausia žmonių gaisruose žuvo pirmadienį (12 gyventojų), mėnesio viduryje, t. y. nuo 10-os iki 20-os mėnesio dienos gaisruose žuvo 25 gyventojai, tragiškiausias paros laikas - nuo 20 val. vakaro iki 5 val. ryto (žuvo 33 žmonės). Gaisruose žuvo 36 vyrai ir 16 moterų, o 4 asmenų tapatybė nenustatyta, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis - 66 metai.
Devyniolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 12 - dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 8 - dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 5 - dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, 3 - dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 - dėl eismo įvykio padarinių, po 1 - dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų bei dėl kitų priežasčių. Dar 5 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.
2020-2024 m. gaisrų statistikos duomenimis, per 10 mėnesių laikotarpį šalyje vidutiniškai kyla 7111 gaisrų, kuriuose žūsta 66 gyventojai. Šiemet, palyginti su 5-erių metų vidurkiu, gaisrų (- 2,2 proc.) ir juose žuvusiųjų (-15,2 proc.) mažiau.
Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Per penkerius metus lapkričio-gruodžio mėnesiais gaisruose žuvo 118 žmonių, t. y. vidutiniškai po 12 gyventojų per mėnesį.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja ir prašo gyventojų elgtis su ugnimi itin atsargiai: nepalikti be priežiūros besikūrenančios krosnies, į elektros tinklą įjungtų elektrinių šildymo prietaisų, nerūkyti lovoje, nepalikti be priežiūros vienų mažamečių vaikų.
Gaisrų statistika regionuose
Visagino savivaldybėje per 2023 m. kilo 45 gaisrai (2022 m. - 30 gaisrų). Gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 19 gaisrų (2022 m. - 10), iš kurių 6 - bendro naudojimo vietose, 3 - pagalbinio ūkio paskirties pastatuose, 4 - butuose (nebuvo įrengti autonominiai dūmų signalizatoriai arba neveikė), 5 - individualūs namai (sodininkų bendrijose), 1 - šiukšlių surinkimo šachtoje.
Per metus viso sodininkų bendrijose kilo 9 gaisrai (degė 5 - namai, 1 - šiukšlių konteineris, 2 - pirtys, 1 - pavėsinė, 1 - vagonėlis). Atvirose teritorijose kilo 5 (2022 m. - 5) gaisrai. Žuvusiųjų ir traumuotų žmonių pavyko išvengti. Buvo išgelbėti 6 - žmonės, iš jų - 3 gaisro gesinimo metu, 2 - atliekant gelbėjimo darbus vandenyje, 1 - padedant specialiosioms tarnyboms, 1 - atliekant kitus darbus.
Miestuose kilo 3425 gaisrai (49 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse - 3531 (51 proc.). Ugnis sunaikino 124 pastatus, 215 transporto priemones, 243 gyvūnus, 1494 kv. m gyvenamojo ploto, o 3172 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys
Pagrindinės gaisrų priežastys:
- Pašalinis ugnies šaltinis (18,1 proc.)
- Neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (15,8 proc.)
- Krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (10,5 proc.)
- Elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (7,7 proc.)
- Transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (5,4 proc.)
- Žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (4,8 proc.)
- Neatsargus rūkymas (2,9 proc.)
- Savaiminis medžiagų užsidegimas (2,2 proc.)
Be to, įregistruota 200 padegimų (2,9 proc.), o 841 gaisro (12,1 proc.) priežastys dar tiriamos.
Analizuojant Lietuvos ir Visagino mieste kilusių gaisrų priežastis, dažniausia problema išlieka neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi arba neatsargus rūkymas ir nors praėjo penki metai nuo tada, kai įsigaliojo reikalavimas būstuose įmontuoti autonominius dūmų daviklius, vis dar susiduriame su abejingumu šiam prietaisui.
Dažnai girdime nuomonę, jog gaisras kyla netvarkinguose, asocialių šeimų namuose, taip pat yra manančių, kad gaisrai dažniausiai kyla mediniuose namuose ir ten kur naudojama kieto kuro šildymo sistema.
Prevencinės priemonės
Norint išvengti gaisrų, būtina laikytis šių prevencinių priemonių:
- Įsirengti autonominius dūmų detektorius.
- Reguliariai tikrinti elektros instaliaciją ir prietaisus.
- Atsargiai elgtis su ugnimi, ypač kūrenant krosnis ir židinius.
- Nerūkyti lovoje.
- Nepalikti be priežiūros įjungtų elektros prietaisų.
- Laikyti degias medžiagas saugioje vietoje.
- Žinoti, ką daryti gaisro atveju.
Nuo 2018 m. gegužės 1d. Įrengiant autonominius dūmų detektorius būtina vadovautis gamintojo instrukcija - kadangi karšti dūmai kyla į viršų ir kaupiasi palubėje, šie prietaisai turėtų būti montuojami ant lubų, o ne laikomi stalčiuje.
Būtina šeimoje, o ypatingai su vaikais, kalbėtis apie gelbėjimąsi iš pavojingų situacijų - aptarti visus veiksmus, saugų išėjimą iš namų, įsidėmėti skubios pagalbos telefono numerį - 112.
Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai yra pasirengę teikti metodinę pagalbą ir konsultuoti daugiabučių namų administratorius, siekiančius pagerinti gyventojų saugumą.
Ugniagesių gelbėjimo darbai
Per 10 mėnesių atlikta beveik 12 tūkst. gelbėjimo darbų. Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai atliko ir 11938 gelbėjimo darbus.
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikta 13720 gelbėjimo darbų, šiemet jų poreikis sumažėjo 12,9 proc. Ugniagesiai gelbėtojai 4437 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 1663 darbai - techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt.
Pernai per tą patį laikotarpį techninės pagalbos darbų buvo atlikta 1,7 karto daugiau (2870 darbų). 4166 kartus ugniagesiai šiemet talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 2594 darbai - pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 1582 kartus jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą bei kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 126 nukentėjusius asmenis bei ištraukė 34 žuvusiuosius.
Ugniagesiams gelbėtojams šiemet teko 343 kartus dirbti vandenyje. Šių darbų metu jie ištraukė 94 skenduolius, iš jų 6 nepilnamečius, bei išgelbėjo 39 gyventojus, iš jų 1 nepilnametį.
Palyginimui, pernai per tą patį laikotarpį iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 108 skenduolius, t. y. šiemet nuskendusiųjų skaičius sumažėjo 13 proc. Daugiausia žmonių šiemet nuskendo Vilniaus (19), Kauno (14) ir Šiaulių (13) apskrityse.
Dažniausiai skenduolius teko traukti iš tvenkinių. Vyrai sudaro 73 proc. iš vandens ugniagesių gelbėtojų ištrauktų nuskendusių žmonių. Nuskendusiųjų amžiaus vidurkis - 52 metai.
579 kartus ugniagesiai šiemet budėjo nukenksminant sprogmenis, 638 kartus jiems teko likviduoti cheminius incidentus, 58 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt.
Laikantis šių rekomendacijų, galima sumažinti gaisrų riziką ir apsaugoti savo gyvybę bei turtą.
Kaip elgtis gaisro metu
tags: #kurioje #patalpoje #dazniausiai #kyla #gaisras