Mokyklinė uniforma - tai ne tik įstaigos įvaizdžio dalis, bet ir auklėjamoji, drausminamoji funkcija. Uniforma paslepia socialinius skirtumus tarp vaikų ir tėvams kainuoja pigiau, nes mažiau reikia pirkti drabužių. Tačiau, ar mokyklinė uniforma tikrai sumažina socialinius skirtumus ir padeda vaikams pritapti?
Laisvę rengtis kaip nori turi tik šešių Klaipėdos bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai, nors Švietimo įstatymas nereglamentuoja, ar reikia mokiniams nešioti uniformas. Tačiau pastebima, kad ir tose mokyklose, kur galimybę fantazuoti riboja privalomi dėvėti mokykliniai švarkai, iš atitinkamų aprangos detalių ar šukuosenos stiliaus nesudėtinga atspėti jaunuolių pomėgius ar jų priklausymą tam tikrai neformaliai grupei.
Atskirti aštuntokes nuo vienuoliktokių kai kuriose mokyklose sugebėjome tik jas užkalbinę. "Ąžuolyno" gimnazijoje privaloma dėvėti tamsiai žalios spalvos švarkus ir juodas kelnes, mergaitėms - juodą arba žalią sijoną, tačiau technologijų mokytoja Nomeda Pamparienė sako, kad mokiniai vis tiek mėgina išsiskirti iš kitų papuošalais, avalyne ar kitokiais būdais.
N. Pamparienė teigė, kad mokykliniai švarkai, kurių labai nenori nešioti panelės "gražiomis figūromis", jai patinka - esą tuomet visoje mokykloje vyrauja vientisas stilius, nėra akį rėžiančių spalvų. "Originalūs, kūrybingi papuošalai netrukdo, kaip tik - pagyvina drabužį, praskaidrina nuotaiką. Mūsų gimnazistės dažniausiai puošiasi savos kūrybos auskarais bei kitais papuošalais. Vienai dvyliktokei neseniai patariau, kad prie švarko ir žalsvo megztuko jai labai tiktų pačios pasigaminta segė iš karoliukų ir juostelių. Dėstau mokiniams ir siuvimą, dizainą, tad kiek galiu, visuomet patariu stiliaus klausimais. Beje, mergaičių švarkelių modeliai šiek tiek skiriasi - jos su manimi pasikonsultuoja ir pačios pasisiuva, prisitaiko prie savo figūros.
Gimnazijų ir mokyklų, kuriose mokykliniai švarkai ar megztiniai privalomi, administracija akcentuoja, kad uniforma yra ne tik svarbi įstaigos įvaizdžio dalis, bet ir atlieka auklėjamąją, drausminamąją funkciją. Be to, esą uniforma paslepia socialinius skirtumus tarp vaikų, tėvams kainuoja pigiau, nes mažiau reikia pirkti drabužių.
Pasak V. Dumčiaus, versdami dėvėti uniformas, vaikus padarome dvigubų standartų įkaitu: vienaip mokome elgtis, o kitaip mąstyti. Vaikai viduje verda, jiems norisi nusirengti tą uniformą ir sudraskyti. Dirgiklių mokykloje ir taip pakanka: vienas iš jų gali būti mokytojo balsas, o dar per pamokas tyliai sėdėti reikia - nors pasikart belieka. Tad ar nėra taip, kad įvesdami uniformas susikuriam sieną, per kurią patys turim laipioti?
Dalyje mokyklų, kuriose uniformos privalomos, vaikų nepasitenkinimui, draudžiama nešioti džinsus. Tuo metu S. Dacho pagrindinėje mokykloje, kurioje svarbiausias reikalavimas aprangai - kad ji būtų tvarkinga, džinsinės kelnės karaliauja. S. Dacho mokyklos dvyliktokės Viktorija, Simona ir Akvilė tvirtino, kad gali ateiti nors ir žaliai ar raudonai apsirengęs - mokytojai nieko nesako. Merginos džiaugėsi, kad joms neteko nešioti mokyklinių švarkų ir kad yra laisvos kasdien rengtis kitaip, pagal nuotaiką.
L. Stulpino pagrindinėje mokykloje, kur dar pernai mokiniams buvo privaloma vilkėti tamsiai mėlynos spalvos uniforminius megztinius, nuo šio rugsėjo buvo įvesti mokykliniai švarkai. "Pastebėjome, kad megztukus dėvinčių vaikų pradėjo sparčiai mažėti, ypač - tarp vyresniųjų klasių mokinių. Todėl praėjusius mokslo metus paskyrėme nuodugniai tėvų ir vaikų apklausai, kurios rezultatais remdamiesi 1-4 klasėse palikome megztukus, 5-9 klasėse įvedėme švarkus, o dešimtokams palikome laisvą aprangą", - pasakojo D. Čedavičienė. Anot jos, baimė, kad įvedus švarkus naujos taisyklės bus masiškai nesilaikoma, nepasitvirtino.
Tiesa, mokykloje yra vienas mokinys, kurio, anot direktorės, vidinė nuostata neleidžia nešioti švarko, o administracija jo ir neprievartauja. "Sutarėme, kad jis galės dėvėti to paties stiliaus rūbus kaip iki šiol, tik tamsesnės spalvos, kad derėtų prie klasiokų švarkų, nes jis vaikščiodavo baltai apsirengęs", - šypsojosi D. Čedavičienė.
Atrodytų, kad noras rengtis iššaukiančiai ir mokyklinė uniforma - nesuderinami dalykai. "Juk paaugliams be poreikio būti laisvu, išskirtiniu yra svarbu patirti gyvenimo bendruomenėje, visuomenėje, taisykles ir ribas. Paauglys, kuris jaučiasi esąs mokyklos bendruomenės nariu, pasitiki ir vertina save, ramiai priims mokyklos taisykles ir nešios uniformą. Sudėtingiau yra su maištaujančiais paaugliais, kurių savęs vertinimas svyruoja, labai priklauso nuo aplinkinių nuomonės. Tačiau jei suaugęs geranoriškai ir supratingai priims tą maištavimą, o ne pasmerks, kuo nuoširdžiau pasikalbės su paaugliu, bandydamas jį suprasti, išspręs uniformos klausimą", - sako psichologė.
Psichologė akcentuoja, kad paauglių paieškos to idealo ar modelio, į kurį lygiuotųsi, yra natūralios ir suprantamos. "Paaugliai labai nerimauja dėl savo kūno pokyčių, išorės, o tą jų vidinį nerimą atspindi ir jų neįprastas aprangos stilius, ryškus makiažas. Akivaizdu, kad kuo ryškesnis paauglės makiažas, tuo didesnis nerimas dėl noro būti priimtai, pastebėtai, įvertintai, mylimai. Tad, užuot griebęsi kritikos, turėtume pamatyti ir pozityviai atspindėti paauglio emocinius poreikius: norą būti pastebėtu ir priimtu, norą būti išskirtiniu ir kūrybišku.
Pasak D. Beniušytės, paaugliams yra ypač svarbūs du poreikiai: patirti savo išskirtinumo jausmą ir patirti bendrumo jausmą, turėti draugų ratą.
S. A. M. teigė, kad du trečdaliai jo bendramokslių nepakenčia švarko. Jį labiausiai erzina, kad važiuodamas į mokyklą, švarką turi kišti į kuprinę, nes po striuke jis netelpa. Jis norėtų vilkėti tokius rūbus, kokie jam patinka.
Taigi, atsižvelgiant į mokyklos taisykles, paauglių individualumo paieškas ir psichologinius aspektus, emblemos vieta ant moksleivio švarko gali būti įvairi. Svarbiausia, kad mokinys jaustųsi patogiai ir galėtų išreikšti save, nepažeisdamas mokyklos bendruomenės taisyklių.
Štai keletas patarimų, kaip rasti tinkamą vietą emblemą ant švarko:
- Pasidomėkite mokyklos taisyklėmis dėl emblemų dėvėjimo.
- Atsižvelkite į savo individualų stilių.
- Pasitarkite su mokytojais ar kitais mokiniais.
Svarbu prisiminti, kad mokyklinė uniforma turėtų būti patogi ir praktiška, o emblema - tai būdas išreikšti savo individualumą ir priklausymą mokyklos bendruomenei.
Laimės ir sėkmės ženklai
Visose tautose, taip pat ir mūsų, yra labai daug negatyvių, perspėjančių ir apsaugančių nuo įvairių bėdų ir nelaimių ženklų ir prietarų. Bet juk taip norisi, kad mūsų gyvenime būtų kuo daugiau optimizmo.
Štai keletas laimės ir sėkmės ženklų:
- Jei jūs norite, kad jūsų namuose vyrautų gėrovė, o visi to namo gyventojai būtų laimingi, pakabinkite ant įėjimo durų pasagą.
- Rasti keturlapį dobilą ir alyvos penkialapį žiedą - laimei.
- Rasti akmenėlį su skylute, kuris dar kitaip vadinamas vištų dievu - laimei.
Jei aižant žirnelių ankštį, jums pasiseka ir randate 9 žirnelius, tai jų nevalgykite, bet sugalvoję norą meskite jį per petį. Kai virš savo galvos pamatysite krentančią žvaigždę - sugalvokite norą. Jei jūs gegužės 1 d. Jei sausio 1 d. nupjausite nuo bet kokio medžio vytelę ir ją nešiosite kišenėje, tuomet ištisus metus jus lydės sėkmė.
Istorijos dalykas yra tiesiogiai susijęs su kompetencijomis, kurios lemia pamatinių žmogiškųjų vertybių (supratimo, empatijos, individo vertės, bendruomeniškumo) suvokimą ir plėtojimą. Nagrinėjant konkrečias istorines problemas ir skirtingų istorinių laikotarpių žmogiškąsias patirtis, mokiniams sudaromos galimybės suvokti kitą ir kitaip mąstantį asmenį, identifikuoti istorinius žmonijos pasiekimus ir klaidas, palyginti dabarties aktualijas su istorinės praeities įvykiais ir reiškiniais.
Istorijos dalyko uždaviniai
Štai keletas istorijos dalyko uždavinių:
- Istorijos dalyku siekiama padėti pagrindus politinės1, socialinės2 ir kultūros istorijos3 supratimui bei istorijos (asmenybių, įvykių, reiškinių, reikšmingų tekstų) pažinimą susieti su dabarties problemomis, istorinės kultūros4, istorijos sklaidos ir paveldo5 pažinimo veiklose.
- Formuoti(s) istorinio proceso chronologinės sekos vaizdą, ugdyti(s) gebėjimus identifikuoti reikšmingiausių istorijos asmenybių, įvykių, procesų ir reiškinių sąsajas su dabartimi.
- Ugdyti(s) gebėjimus kurti istorinį pasakojimą, kuris būtų pagrįstas istorijos žiniomis, šaltinių identifikavimu ir analize, kultūriniu kontekstu ir argumentais, grindžiamais demokratijos, humanizmo, empatijos ir žmogiškojo solidarumo vertybėmis.
Istorinis pasakojimas yra žodinė struktūra, kuriai būdinga prozos forma. Istorijos dalyko paskirtis - ugdyti istorinį mąstymą, suteikiantį mokiniams galimybę orientuotis įvairiose kasdienėse situacijose, kuriose susiduriama su įvairiopa kultūrine aplinka, socialinėmis institucijomis, politinėmis problemomis. Istorinis mąstymas apima istorijos supratimo, tyrimo ir kūrimo gebėjimus: laiko tėkmės ir pokyčių kaitos nustatymą, priežasčių ir pasekmių ryšių analizę, istorijos šaltinių įrodymų tikslumo ir nepatikimumo atskyrimą, skirtingų istorijos aiškinimo perspektyvų supratimą, interpretavimą ir vertinimą.
Mokyklinių uniformų pavyzdžiai
Kompetencijos ugdymo procese
Ugdymo procese mokiniai mokosi kelti probleminius klausimus, formuluoti nesudėtingo tyrimo tikslą ir uždavinius, planuoti tyrimo eigą, tinkamai pasirinkti reikiamus informacijos šaltinius, suformuluoti išvadas. Mokiniai geba atskirti ir apibūdinti istorijos šaltinius, tekstus (istoriografiją) ir šiuolaikinėse medijose randamą informaciją. Remdamiesi istorijos šaltiniais, tekstais ir šiuolaikinėmis medijomis, analizuoja ir aptaria Lietuvos ir Europos (atskirais atvejais ir pasaulio) kultūros istorijos reiškinius ir jų visumą: žmonių vertybes, idėjas, kultūros formas ir simbolius, meno kūrinius, kasdienybės ir gyvenamosios aplinkos istoriją. Aiškinasi kultūros istorijos vaidmenį XXI a. žmogaus pasaulėvaizdžiui ir tapatybei. Vertina tautų, religijų ir įvairių kultūrų paveldą, prisideda prie jo išsaugojimo.
Suvokia ir vertina Lietuvos tautų, konfesijų, bendruomenių tradicijas, kultūrinį palikimą, puoselėja Lietuvos valstybingumo tradiciją ir paveldą. Suvokia kitas tautas ir kultūras kaip unikalų žmonijos istorinės raidos rezultatą; skiria dėmesio kultūrinio „kito“ pažinimui, suvokimui ir priėmimui bei kultūrinės įvairovės kaip vertybės suvokimui. Supranta istorines ir šiuolaikines Lietuvos, Europos (atskirais atvejais ir pasaulio) kultūrinės raiškos formas, atpažįsta menines praeities įvykių ar reiškinių interpretacijas. Mokiniai analizuoja įvairią gyvenamosios vietovės (aplinkos) istorinę (kraštotyrinę) medžiagą.
Analizuodami istorinius laikotarpius, išskiria stereotipų, išankstinių nusistatymų ir diskriminacijos kilmę, neigiamą jų poveikį tautoms, etninėms, religinėms ar socialinėms grupėms. Gerbia skirtingų socialinių, kultūrinių ar etninių grupių žmones. Nagrinėja istorinių asmenybių biografijas: jų darbus, pasirinkimus, pasiekimus ir klaidas.
Atlikdami istorinį tyrimą, kurdami istorinį pasakojimą, ieškodami informacijos, mokiniai naudojasi šiuolaikinėmis medijomis, skaitmeniniais archyvais, bibliotekomis, virtualiomis parodomis (kita muziejų sukaupta medžiaga), geba jais naudotis per paieškos ir filtravimo sistemas, kritiškai ir tikslingai pasirenka medžiagą, ją analizuoja. Pritaikydami šiuolaikinių technologijų galimybes (žemėlapių kūrimo platformas, mobiliąsias programėles ir kt.), mokosi kurti istoriją pasakojantį žemėlapį, maršrutą nagrinėjamai temai atskleisti: įkelia nurodytos ar pasirinktos istorinės temos ar tyrimo faktus, įvykius, šaltinius, vizualinę medžiagą, komentarus į skaitmeninį žemėlapį, jį pristato. Sėkmingai naudojasi skaitmeniniu turiniu, kurdami įvairių tipų tekstus (e...