Nepaisant šiuolaikinių pastatų formų įvairovės, daugumą jų sudaro tie patys pagrindiniai konstrukcijos elementai, kiekvienas iš kurių atlieka tam tikras funkcijas. Priklausomai nuo šių funkcijų, namo konstrukcinius elementus galima suskirstyti į tris grupes:
- Laikantieji - perimantys visas pastato svorio apkrovas, įskaitant atmosferinius poveikius ir pastate esančių žmonių svorį.
- Atitvariniai - skirstantys namą į atskirus kambarius ir erdves ir atliekantys šilumos ir garso izoliacijos funkciją, o taip pat saugantys nuo aplinkos poveikio.
- Kombinuotieji - atliekantys abi laikymo ir atitvėrimo funkcijas. Jie pasižymi visomis anksčiau įvardytomis savybėmis.
Sienos atskiria patalpas nuo išorinės erdvės (išorinės) arba nuo kitų patalpų (vidinės) ir taip atlieka atitvėrimo funkciją. Be to, kai kurios sienos gali laikyti ne tik savo, bet ir stogo, perdangų ir kitų statybinių elementų svorį.
Sienos, kurios be savo svorio atlaiko dar ir kitų konstrukcijų svorį ir perduoda jį pamatams, yra vadinamos laikančiosiomis. Sienos, kurios remiasi į pamatus ir perduoda jiems savo masę, bet neperima kitų pastatų elementų (pvz. perdangų) svorio, vadinamos tik save laikančiomis sienomis. Nelaikančios sienos riboja namą iš išorės ir laiko savo svorį tik vieno aukšto ribose, remdamosi į kitas pastato laikančiuosius elementus.
Kaip atskirti laikančiąsias sienas nuo nelaikančiųjų?
Prieš pradedant bet kokius remonto darbus, būtina išsiaiškinti, ar siena, kurią norite griauti, yra laikančioji, ar ne. Nuo to priklauso, ar reikės gauti statybos leidimą ir kokius dokumentus reikės tvarkyti.
Laikančiosios sienos yra pagrindinės pastato konstrukcijos dalys, kurios laiko perdangas ir kitas konstrukcijas. Tokių sienų ardymas gali paveikti viso pastato stabilumą.
Nelaikančiosios pertvaros atskiria kambarius ir neturi įtakos pastato konstrukcijai. Jų griovimas paprastai nereikalauja specialių leidimų, tačiau yra tam tikrų niuansų.
Rima Jankienė, Šiaulių miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėjo pavaduotoja, teigia, kad lengviausia išsiaiškinti, kurios buto sienos laikančiosios, blokiniame name. „Tokio tipo daugiabutyje visos sienos yra laikančiosios. Kita vertus, ir mūriniame name viskas labai gerai matosi inventorinėje buto byloje. Ten gana aiškiai pažymėta, kur yra tik pertvaros, o kur - laikančiosios sienos“, - teigia specialistė.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Statybos inspekcija) informuoja, kad buto perplanavimo eiga priklauso nuo atliekamos statybos rūšies. Daugiabučio gyvenamojo namo tiek vidaus, tiek ir išorės sienos, priklausomai nuo pastato konstrukcinės schemos, gali būti laikančiosios arba nelaikančiosios. Kokiai rūšiai priskirtina siena, gali nustatyti kompetentingas specialistas: pastato techninis prižiūrėtojas (kiekvienam daugiabučiui namui toks specialistas privalo būti paskirtas. Dėl jo kontaktų reikia kreiptis į namo administratorių arba bendrijos, jei ji yra įsteigta, pirmininką) arba atestuotas projektuotojas, statinių / statinių projektų ekspertizės vadovas.
Garso izoliacija tarp patalpų
Pastatuose dažniausiai fiksuojamas dviejų tipų triukšmas: sklindantis oru ir smūgio garsas. Oru sklindantis garsas - toks garsas, kuris sukuriamas tiesiogiai ore, pvz., kalbėjimas, barnis, televizoriaus ar radijo garsai, buitinių prietaisų ūžimas ir pan. Tokio garso izoliavimo sprendimų efektyvumas yra matuojamas ore sklindančio garso rodikliu R‘w ir jo dydis išreiškiamas decibelais (dB). Šis rodiklis parodo statinio atitvaros galėjimą silpninti oru sklindantį garsą.
Smūgio garsas - tai garsas, sklindantis per perdangas. Praktiškai dažniausiai tai pasireiškia girdimu virš gyvenančių kaimynų vaikščiojimu, vaikų bėgiojimu ir pan. Smūgio garso izoliacijos rodiklis žymimas L‘n,w ir yra matuojamas taip pat decibelais (dB).
Šiandien dažniausiai įrengiamos karkasinės pertvaros su gipskartonio apdaila. Tai yra sudedamoji konstrukcija, ją sudaro karkasas, akmens vatos užpildas bei iš abiejų pusių pritvirtintos gipskartonio plokštės. Montuojant tokias pertvaras, itin svarbu kruopščiai atlikti visus darbus ir ypatingą dėmesį skirti visų siūlių, pereigų bei jungčių sandarinimui.
Norint efektyviai izoliuoti pertvaras, naudojama speciali medžiaga. „PAROC Sonus“ yra nedegios akmens vatos plokštės, naudojamos kaip vidaus pertvarų izoliacinė medžiaga. Šios lanksčios plokštės lengvai įspraudžiamos tiek į metalinį, tiek į medinį karkasą.
Perdangos tarp aukštų patalpose, kuriose dirba ar gyvena žmonės, turi užtikrinti veiksmingą smūgio garso ir oru sklindančio garso slopinimą. Smūgio garsui izoliuoti „Paroc“ ekspertai sukūrė specialius produktus.
Gelžbetoninėse perdangose oru sklindančio garso izoliaciją užtikrina pati perdangos plokštė, o perdangų smūgio garsui izoliuoti yra naudojamos PAROC SSB 1 plokštės. PAROC SSB 1 plokštės klojamos ant biraus užpildo sluoksnio, dažniausiai įrengiamo iš smėlio ar smulkios frakcijos keramzito. Šiame sluoksnyje, jei yra numatyta projekte, montuojamos komunikacijos.
Prieš klojant visu patalpos perimetru yra įrengiama vertikali juosta iš PAROC SSB1 plokščių. Ši juosta yra tarpinė tarp išlyginamojo sluoksnio ir sienos / pertvaros konstrukcijų. Smūgio garsą izoliuojančios plokštės turi būti sudėtos be plyšių, o ant jų įrengtas skiriamasis sluoksnis. Šio sluoksnio funkcija yra apsaugoti plokštes nuo betono ar skiedinio patekimo į tarpelius tarp plokščių.
Grindų su PAROC SSB 1 plokštėmis ant gelžbetoninės perdangos sprendinys yra išbandytas ir sertifikuotas Statybos produkcijos sertifikavimo centre.
Karkasinių, skydinių namų ar kitų pastatų medinėse perdangose būtina užtikrinti ir oru sklindančio garso, ir smūgio garso izoliaciją. Šiuo atveju turime naudoti dvigubas priemones. Oru sklindantį garsą gerai izoliuoja universalios plokštės „PAROC Sonus“, o smūgio garsui izoliuoti naudotinos specialiai sukurtos PAROC SSB 2t plokštės.
Pertvarų garsą izoliuojančios plokštės „PAROC Sonus“ yra sumontuojamos tarp laikančiųjų perdangos medinių sijų nepaliekant plyšių nei tarp sijų ir plokščių, nei tarp pačių plokščių. Ant laikančiųjų perdangos sijų turi būti įrengiamas kietas ir lygus pagrindas smūgio garsą izoliuojančioms plokštėms PAROC SSB 2t.
Sienų griovimas ir pertvarkymas
Sienų griovimas bute dažniausiai daromas dėl patogesnio išplanavimo, didesnės erdvės ar naujų angų įrengimo, tačiau tai nėra vien triukšmingas ardymas. Prieš imant įrankius į rankas, svarbiausia atsakyti į klausimą, kas tai per siena:
- Nelaikančios pertvaros. Jos atskiria patalpas, bet neperima pastato apkrovų. Tokios sienos dažnai būna iš gipso kartono, plonesnių blokelių, lengvesnio mūro ar medinio karkaso.
- Laikančios sienos. Tai konstrukcijos dalis, per kurią perduodamos apkrovos iš perdangų ar kitų elementų.
- Techninės zonos. Tai šachtos, ventiliacijos kanalų zonos, inžinerinių tinklų mazgai, kurių ardymas gali sukelti labai brangias pasekmes.
Daugeliu atvejų žmonės nenori griauti visos sienos, o tik padaryti angą arba praplatinti praėjimą. Tokiu atveju tikslas yra ne išlaužti gabalą, o perkelti apkrovų perdavimo kelią taip, kad konstrukcija dirbtų saugiai ir po pakeitimų.
Sėkmingas ardymas paprastai būna ne greičiausias, o tvarkingiausias:
- Tikslus ribų nustatymas. Nuspręskite, ar ardomas tik apdailos sluoksnis, ar visa pertvara, ar formuojama anga.
- Patalpų paruošimas.
- Dulkių barjerai.
- Komunikacijų patikra.
- Lengvų elementų demontavimas.
- Pagrindinis ardymas.
- Atliekų surinkimas etapais.
- Užbaigimas iki aiškaus pagrindo.
VKTI pertvarų griovimo gairėse akcentuojamas planavimas, darbo aplinkos įvertinimas, asmeninės apsaugos priemonės ir darbo zonos atitvėrimas, kad pašaliniai nepatektų į pavojingą vietą.
Kai formuojama anga, kai svarbi geometrija arba kai norisi mažiau vibracijos, dažnai pasirenkamas pjovimas. Pjovimas gali būti atliekamas su dulkių surinkimu arba su vandeniu. Jei tai laikančios sienos zona, vienas svarbiausių etapų yra laikinas išramstymas. Atramos turi atsirasti prieš pradedant pjovimą, o ne po to, kai siena jau susilpninta. Sutvirtinimas dažniausiai sprendžiamas metaliniais elementais, pavyzdžiui, rėmu arba sija, priklausomai nuo projekto.
VKTI rekomendacijose pabrėžiama, kad po darbų svarbu atlikti kontrolę, ar viskas padaryta pagal planą, o atliekos sutvarkytos tvarkingai.
Jei formuojama anga laikančioje sienoje, išpjautos dalys gali būti masyvios, todėl dažnai patogiau jas pjaustyti mažesnėmis dalimis.
Gerai atliktas sienų griovimas bute matomas ne pagal tai, kiek šiukšlių susidarė, o pagal tai, kaip lengvai po jo prasideda kiti darbai. Jei griauta pertvara, turi likti aiškus pagrindas, švarūs praėjimai, sutvarkytos komunikacijų vietos ir paruoštos briaunos apdailai. Jei formuota anga laikančioje sienoje, svarbiausias kriterijus yra konstrukcinė logika: laikinos atramos, tikslus pjovimas, projekte numatytas sutvirtinimas ir patikrinti mazgai.
Kada reikia statybos leidimo?
Statybos inspekcija primena, kad reikalavimai daugiabučio namo sienų pertvarkymui priklauso nuo to, kokios sienos (laikančiosios ar nelaikančiosios) yra pertvarkomos ir kur - pastato išorėje ar viduje. Jei planuojate griauti laikančiąją sieną, tai laikoma kapitaliniu remontu. Tokiu atveju reikalingas statinio kapitalinio remonto projektas.
SLD Privalomas Šiais Atvejais:
- kai daugiabutis yra kultūros paveldo statinys;
- kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis;
- kai kartu su kapitalinio remonto darbais įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos;
- kai daugiabutis yra nors vienoje iš šių teritorijų ir keičiama pastato išvaizda: mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.
Tuo atveju, kai statinio laikančiosios sienos ardymo, pertvarkymo darbai atliekami pastato viduje nekeičiant jo išvaizdos ir pastatas nėra kultūros paveldo statinys, taip pat kai pertvarkant laikančiąją sieną neįrengiamos, nepertvarkomos, neišmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, tai tokios sienos griovimui gauti SLD nereikia, tačiau, kaip ir minėta, turi būti parengtas kapitalinio remonto projektas ir atlikta projekto ekspertizė.
Atkreipiame dėmesį, kad kai daugiabutyje ardoma vidinė nelaikančioji siena, kai ardant nelaikančiąją sieną neįrengiamos, nepertvarkomos, neišmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, SLD nereikia; paprastojo remonto aprašas ar paprastojo remonto projektas (kultūros paveldo statinio atveju) taip pat yra neprivalomas, tačiau gali būti rengiamas statytojo pageidavimu.
Butų ir kitų patalpų savininkų sutikimai
Svarbu žinoti, kad visos pagrindinės pastato konstrukcijos yra bendrojo naudojimo objektai. Taigi, kai statybos darbai susiję su daugiabučio gyvenamojo pastato bendrojo naudojimo objektais, nepriklausomai nuo to, ar statybos darbams privalomas SLD, tokiems statybos darbams privaloma gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą, įformintą protokolu Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.
Minimalaus paslaugų paketo kaina- 1180 eur (atnaujinta 23.01.02.). Už tai gaunate reikalingos ekspertizei ir statybai apimties buto kapitalinio remonto projektą bei būtiniausias papildomas paslaugas.
Prieš pradedant bet kokius sienų pertvarkymo darbus, rekomenduojama kreiptis į specialistus, kurie padės nustatyti, ar siena yra laikančioji, parengs reikiamus dokumentus ir padės gauti visus reikalingus leidimus. Taip išvengsite nemalonumų su kaimynais, baudų ir galimų problemų su pastato saugumu.
Sankcijos Už Savavališkus Darbus: Jei atliekant remonto darbus neturint iš anksto išduoto leidimo gresia baudos. Savavališkai atliekant paprastąjį remontą teks susimokėti nuo 300 Eur iki 600 Eur baudą, tuo tarpu be leidimų atliekamas kapitalinis remontas daugiabučiame name užtraukia baudą iki 2300 Eur.
Praktiniai patarimai prieš pradedant remontą:
- išsiaiškinti, ar norima išgriauti siena yra ne laikančioji;
- pasikonsultuoti su specialistais dėl pastato būklės ir planuojamų darbų įtakos;
- informuoti kaimynus apie planuojamus darbus ir jų trukmę;
Daugiau informacijos apie sienų griovimo darbus ir reikalingus leidimus galite rasti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) interneto svetainėje.