Kuriose Savivaldybėse Atliekų Išvežimas Apmokestintas Nuo Buto Ploto: Nauja Tvarka Ir Jos Poveikis

Šiukšlių išvežimas tampa vis aktualesne tema, o mokesčiai už šią paslaugą neretai kelia klausimų gyventojams. Vietinę rinkliavą už buitinių atliekų išvežimą ketinama apskaičiuoti vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis apie fiziniams bei juridiniams asmenims priklausantį turtą Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Kiekviename šalies mieste ir miestelyje šiukšlių išvežimo tvarkos ir įkainių pasikeitimai sukėlė audringų diskusijų. Panagrinėkime, kaip savivaldybės sprendžia šį klausimą ir kokie pokyčiai laukia gyventojų.

Nauja Tvarka Klaipėdos Rajone

Vasario 28 d. Savivaldybės taryba ketina patvirtinti rinkliavos už šiukšlių išvežimą nuostatas ir įkainius. Pagal ketinamą priimti nutarimą Klaipėdos rajono gyventojai už šiukšlių išvežimą turėtų mokėti pagal gyvenamojo ploto kvadratūrą. Daugiabučių namų gyventojams numatytas metinės rinkliavos dydis - 2,16 Lt už 1 kv. m mieste ir 1,09 Lt už 1 kv. m kaime.

Tačiau nemaža dalis kaimo gyventojų savo nekilnojamojo turto nėra užregistravę „Registrų centre“, nes registravimas nėra privalomas. Vadinasi, mokėti už kaimynų šiukšles turės tie gyventojai, kurie gyvena pagal valstybės įstatymus. Įdomu, o kaip bus apmokestinami nesiregistravę gyventojai?

Klaipėdos rajono bendruomeninių organizacijų susivienijimas kviečia gyventojus diskutuoti apie naująją šiukšlių išvežimo tvarką ir išsakyti savo nuomonę. Šiuo metu dar galime kritikuoti politikų sprendimus, kurie nulems kiekvienos šeimos išlaidas už šiukšlių išvežimą.

Kritika Naujai Sistemai

Pagal naują tvarką už šiukšlių išvežimą mokėtume tiek pat, nepriklausomai nuo to, kad kiekvienas išmetame skirtingą jų kiekį. Nesuprantama, kodėl šiukšlių vežėjams netinka iki šiol galiojusi ir gyventojams priimtina tvarka, kai mokėjome už išmestų šiukšlių kiekį. Kodėl patogią sistemą reikia keisti sudėtingesne, painesne ir ženkliai brangesne?

Neaišku, kodėl erdviame name gyvenantys pensininkai arba didžiulė šeima, kurių išmetamų šiukšlių kiekis skiriasi kelis kartus, už jų išvežimą turėtų mokėti vienodai. Pavyzdžiui, šiukšles rūšiuojančiam Lapių kaimo gyventojui, gyvenančiam nuosavame name, šiukšlių išvežimas dabar kainuoja 7 litus per mėnesį arba 84 litus per metus, o gargždiškiui - 5 litus per mėnesį arba 60 litų per metus.

Suprastume, jei atliekų vežėjai tiksliai įvardytų padidėjusias savo išlaidas ir argumentuotai padidintų įkainį už kubinio metro šiukšlių išvežimą.

Kai tiek daug kalbama apie antrinį atliekų perdirbimą, klimato apsaugą ir siekį kuo mažiau teršti aplinką, žinia, kad šiukšlių rūšiavimas nebus skatinamas - stebina. O už šiukšlių išvežimą vienodai mokės ir sąmoningai neteršiantys gyventojai, ir tie, kuriems aplinkos apsauga nerūpi.

Siekiant neteršti aplinkos ir sutaupyti, žmonės šiukšles vis dažniau rūšiuoja, tačiau įsigaliojus naujajai tvarkai finansinio motyvo rūšiuoti atliekas neliks.

Alternatyvūs Apmokestinimo Būdai

Iš kaimynų galime ir pasimokyti. Pavyzdžiui, visose Telšių apskrities savivaldybėse nauja vietinė rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą yra skaičiuojama pagal surenkamų šiukšlių kiekį. Kviečiame gyventojus diskutuoti, išreikšti savo nuomonę, teikti pasiūlymus.

Aplinkos Ministerijos Pozicija

Aplinkos ministerijos aiškinimu, mokestis už šiukšles savivaldybėse yra skaičiuojamas skirtingai, priklausomai nuo namų tipo, gyventojų skaičiaus, reikalingos technikos būklės ir pan. Tad gali skirtis ir daugiau nei pusšimčiu eurų.

Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė akcentavo, kad gyventojams suteikiama ne tik „šiukšlių išvežimo“ paslauga - surenkamos atliekos turi būti tinkamai sutvarkomos, turi būti finansuojami atliekų tvarkymo įrenginiai, padengiamos administravimo sąnaudos ir pan. Taigi iš bendro krepšelio, į kurį surenkamos gyventojų rinkliavos, finansuojamas visas paslaugų paketas.

Pašnekovė nurodė, kad rinkliavos ar kitų įmokų už atliekų tvarkymą dydžius tvirtina savivaldybių tarybos. Jos aiškinimu, nustatant rinkliavos dydį savivaldybės pirmiausiai nustato visas būtinąsias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sąnaudas, kurias turi padengti iš gyventojų surinktais pinigais.

Tuomet būtinosios sąnaudos paskirstomos nekilnojamojo turto (NT) objektų (įskaitant daugiabučius ir individualius namus) savininkams ar jų įgaliotiems asmenims, kurie privalo mokėti savivaldybės tarybos nustatytą rinkliavą.

Aplinkos ministerijos atstovė pridūrė, kad skirtingose savivaldybėse rinkliavos dydžio nustatymo kriterijai ir skaičiavimai skiriasi: „Ją sąlygoja kiekvienos savivaldybės sąnaudos, paskirstomos konkretiems atliekų turėtojams (pvz., gyvenantiems daugiabučiuose ar privačiuose namuose), turima atliekų tvarkymo infrastruktūra, taip pat ir pasirenkami įmokų paskirstymo kriterijai, todėl ir skirtingose savivaldybėse kaina gali skirtis.“

Vidutinės Atliekų Tvarkymo Išlaidos 2022 Metais (Pavyzdžiai)

R. Radavičienė paminėjo, kad mažiausios vidutinės atliekų tvarkymo išlaidos, tekusios namų ūkiui per 2022 m., buvo Širvintų r. savivaldybėje, t. y. 40 eurų, didžiausios - Anykščių r. savivaldybėje, kas buvo 108,93 euro. Tad mokestis už šiukšles savivaldybėse gali skirtis ir 69 eurais.

Nuo Ko Priklauso Šio Mokesčio Dydis?

Pasak aplinkos viceministrės, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apimčiai ir kainai įtaką daro savivaldybių specifika.

• Ar savivaldybėje yra daugiau daugiabučių gyvenamųjų namų, ar vienbučių.
• Koks yra savivaldybės gyventojų skaičius.
• Kaip tankiai jie gyvena savivaldybės teritorijoje.
• Koks yra socialiai remtinų grupių dydis.
• Koks yra savivaldybės teritorijoje veikiančių juridinių asmenų skaičius ir veiklos pobūdis.
• Koks yra savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto plotas, paskirtis ir pan.

R. Radavičienė paminėjo ir tai, kad šių paslaugų teikimo sąnaudos skiriasi ir priklauso nuo tokių veiksnių, kaip:

• Atliekų turėtojų apvažiavimo dažnis (reisų skaičius).
• Atstumas iki atliekų turėtojo.
• Atliekų vežimo automobilių skaičius ir būklė.
• Atliekų apdorojimo įrenginių kiekis ir būklė.
• Technologinių sprendimų pasirinkimas.
• Darbuotojų skaičius.
• Darbuotojų darbo užmokesčio dydis (skirtingo pragyvenimo lygio regionuose).
• Atliekų turėtojų vykdomo atliekų rūšiavimo kokybė.
• Atliekų surinkimo konteinerių kiekis ir būklė.
• Kitos atliekų tvarkymo infrastruktūros būklė.
• Viešųjų pirkimų būdu įsigyjamų atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų kaina ir pan.

„Rinkliavos taisyklėse nustatomi bendrieji pagrindiniai principai ir taisyklės, kurie užtikrina tinkamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos sąnaudų priskyrimą atitinkamoms sąnaudų grupėms. Leidžia užtikrinti šių sąnaudų pagrįstumą (skaičiuojant pagrįstas sąnaudas nustatomas pagrįstas rinkliavos dydis gyventojams), principo „teršėjas moka“ įgyvendinimą ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainodaros skaidrumą, savivaldybių taryboms tvirtinant rinkliavą“, - pridūrė ministerijos atstovė.

Kodėl Kainą Lemia Būsto Plotas, O Ne Šiukšlių Kiekis?

Paklausus, kodėl šiukšlių išvežimo kaina skaičiuojama ne pagal jų svorį, o pagal būsto plotą, aplinkos viceministrė atsakė, kad savivaldybės pačios pasirenka kriterijus, pagal kuriuos paskirsto šiukšlių tvarkymo sąnaudas jų turėtojams.

Pašnekovės tikinimu, savivaldybės pasirenka paprastesnį būdą, kuris nereikalauja didesnių administravimo išlaidų, padeda išvengti piktnaudžiavimo, duomenų paklaidos ir kt.

„Vertinant kai kurių savivaldybių pasidalintą patirtį, pradėjus skaičiuoti rinkliavą pagal atliekų turėtojui priklausančio NT plotą, pastebimai sumažėjo komunalinių atliekų išmetimo atvejų miškuose, pamiškėse, ežerų pakrantėse ir pan. Savivaldybių atstovai nurodo, kad daugiabučių namų kiemuose sudėtinga sukontroliuoti išmetamų atliekų kiekį, kadangi kolektyviniai atliekų surinkimo konteineriai dažniausiai prieinami visiems, todėl gali pasitaikyti atvejų, kad į šiuos konteinerius atliekas išmes ir asmenys, kuriems nepriklauso jais naudotis, pvz., individualių namų gyventojai“, - atkreipė dėmesį R. Radavičienė.

Ji pridūrė, kad skaičiuojant vietinę rinkliavą pagal gyventojų skaičių buvo susiduriama su problema, kai gyventojai, nuosavybės teise valdydami kelis NT objektus ir vykdydami juose ūkinę veiklą (pvz., būsto nuomą), nebuvo apmokestinami už atliekų tvarkymą.

Ministerijos atstovė pažymėjo, kad dažnai yra itin sunku arba brangu nustatyti tikslų kiekvieno gyventojo komunalinių atliekų kiekį. Tad, pasak pašnekovės, rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų tvarkymo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai.

„Tą pažymi ir Lietuvos bei Europos teismai, kuriuose nagrinėjami su apmokestinimu už atliekų tvarkymą susiję ginčai“, - pridūrė ji.

Kokie Pokyčiai Laukia?

R. Radavičienė paminėjo, kad, 2021 m. pabaigoje Seimui priėmus Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, dalis savivaldybių į rinkliavą trauktinų sąnaudų bus vertinamos ir reguliuojamos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT).

Anot jos, vienas iš svarbesnių pokyčių - tai NT savininkams, turintiems nuosavus konteinerius, numatyta galimybė rinkliavos dedamąją skaičiuoti ne pagal būsto plotą, o pagal naudojamų konteinerių skaičių, tūrį ir jų ištuštinimo dažnį.

Be to, buvo sureaguota ir į žemės ūkio ir sandėliavimo paskirties pastatų savininkų skundus dėl neproporcingai pas juos susidarančiam komunalinių atliekų kiekiui skaičiuojamos rinkliavos. Dėl to, pasak aplinkos viceministrės, pastatams, naudojamiems galvijams, gyvuliams, paukščiams auginti ir žemės ūkiui tvarkyti, sandėliavimo paskirties pastatams rinkliava negalės būti skaičiuojama pagal jų bendrą plotą.

Taip pat, siekiant nustatyti vienodas įmokų taikymo sąlygas tiek individualiems, tiek daugiabučių garažams ir saugykloms, R. Radavičienės teigimu, rinkliavos nereiktų mokėti po daugiabučiais gyvenamaisiais namais esančių lengvųjų automobilių garažų ir automobilių saugyklų savininkams: „Iki šiol ši rinkliava nebuvo taikoma tik individualiose valdose esantiems garažams.“

Pašnekovė pridūrė, kad patikslintas Rinkliavos taisykles savivaldybės pradės taikyti, kai VERT pirmą kartą patvirtins regionines kainas.

Kaip Sutaupyti?

Kalbėdama apie realią galimybę mažinti sąskaitas už atliekų tvarkymą, R. Radavičienė nurodė, kad reikėtų žinoti, jog už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą brangiau moka tie, kurie nerūšiuoja pakuočių atliekų.

Ji paminėjo, kad už pakuočių, virtusių atliekomis, sutvarkymo finansavimą yra atsakingi gamintojai ir importuotojai, kuriuos atstovaujančios licencijuotos organizacijos („Žaliasis taškas“, „Gamtos ateitis“) apmoka savivaldybių parinktų pakuočių atliekų surinkėjų patirtas išlaidas, taip pat padengia surinktų pakuočių atliekų apdorojimo (antrinio rūšiavimo ir perdirbimo) sąnaudas.

„Pakuočių atliekų turėtojams (gyventojams), išrūšiuojantiems šias atliekas į specialiai tam skirtus rūšiavimo konteinerius, šių atliekų tvarkymas nekainuoja. Jeigu pakuočių atliekos gyventojų metamos į mišrioms komunalinėms atliekoms skirtus konteinerius, tai reiškia, kad didėja jų kiekis ir gyventojams tenka už jį sumokėti rinkliavos lėšomis“, - komentavo pašnekovė.

Anot aplinkos viceministrės, svarbu pažymėti, kad į antrinių žaliavų konteinerius gyventojai neturėtų mesti netinkamų atliekų, nes tokiu atveju didėja atliekų tvarkymo sąnaudos, kas gali sąlygoti atskirų supakuotų gaminių kainų didėjimą: „Todėl labai svarbu, kad gyventojas ne tik pakuočių atliekų nemestų į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, bet ir kad į antrinių žaliavų konteinerius nemestų netinkamų atliekų, pvz., maisto, tekstilės, elektroninės įrangos, panaudotų higienos reikmenų ir kt.“

R. Radavičienė neslėpė, kad pats atliekų rūšiavimo faktas nebūtinai turi lemti ir nulemia paslaugos kainos lygį. Tačiau pabrėžė, kad atliekų rūšiavimas patį tvarkymą daro efektyvesniu ir tuo pačiu mažinančiu sąnaudas, kurios paskirstomos atliekų turėtojams.

Kita galimybė taupyti, Aplinkos ministerijos atstovės teigimu, yra kompostuoti biologines atliekas savo sklypuose.

tags: #kuriose #savivaldybese #siuksliu #isvezimas #apmokestintas #nuo