Šildymo Alternatyvos Daugiabučiuose: Kaip Sumažinti Sąskaitas Už Šilumą

Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tie, kurie gyvena daugiabučiuose, gali nesukti galvos, kuo kūrenamas jų namas - jie gauna centralizuotai gaminamą šilumą. Tačiau šios šilumos, gaminamos iš dujų, kainos nuolat kyla. Tad gyventojams tenka sukti galvą, kaip už ją susimokėti. O nuosavų namų, nedidelių kvartalų gyventojai stengiasi apsirūpinti kitais energijos šaltiniais.

Kietojo Kuro Katilai: Efektyvus ir Ekonomiškas Sprendimas

Kieto kuro katilai - tai plačiai naudojamas šildymo būdas, puikiai tarnaujantis gyvenamuosiuose namuose, daugiabučiuose, kotedžuose ar komercinėse patalpose. Dabar tai kone populiariausias ir praktiškiausias pasirinkimas, pasižymintis geru kainos ir kokybės santykiu bei ilgaamžiškumu. Kieto kuro katilai gali būti kūrenami malkomis, anglimis, medžio pjuvenų, durpių briketais.

Kieto kuro katilas - seniai išbandytas ir patikimas pasirinkimas tiems, kurie nori už nedidelę įrangos kainą turėti mažesnes eksploatavimo išlaidas. Šie katilai pasižymi efektingumu, ilgaamžiškumu, juos paprasta prižiūrėti, tereikia išvalyti peleninę ir šilumokaitį.

Labiausiai vartotojų vertinami plieniniai kieto kuro katilai. Jie pasižymi ilga degimo trukme ir aukštu naudingumo koeficientu. Dūmai, tokiame katile, verčiasi kelis kartus, būtent dėl šios priežasties, į kaminą patenka jau atšalę. Ketinis katilas yra tvirčiausias ir ilgaamžiškiausias kieto kuro katilas.

Taigi, apsisprendus įsigyti kieto kuro katilą, geriausia peržvelgti, kas siūlo rinkoje, esantys gamintojai, o tada kreiptis į tą išmanančius specialistus.

Akmens Anglis

Tai nuosėdinė augalinės kilmės uoliena, sudaryta iš anglies, hidrokarbonatų ir įvairių priemaišų. Ji natūraliai formuojasi iš augalų liekanų, kurios gamtoje vykstančių procesų sutankinamos, sukietinamos bei chemiškai apdorojamos. Taip dėl įvairių procesų augalų liekanos virsta anglimi.

Nors šio kuro pardavimai kasmet svyruoja, tačiau bendra tendencija rodo pardavimų augimą. Tą liudija ir Statistikos departamento duomenys: 2000-aisiais metais į Lietuvą buvo importuota : bituminė akmens anglis - 7 tūkst. t , 2012-aisiais -318,9 tūkst. t. Subbituminė akmens anglis - atitinkamai 118,8 ir 1,1 tūkst.

Įsitikinimą, kad kūrenimas anglimis - tai sieros kvapas ir aplinkos tarša, katilų pardavėjai vadina atgyvenusiu ir teigia, kad galbūt taip būdavo anksčiau. Dabar, naudojant šiuolaikinius katilus su antrine degimo kamera ir geros kokybės anglis, taršą ir sieros kvapą galite pamiršti. Juk technologijos nestovi vietoje, iš šiuolaikinio automatinio katilo į aplinką patenka 80 proc.

Be akmens anglies luitų, kūrenimui naudojamos mažesnio dydžio, vadinamos mažesnės frakcijos akmens anglies granulės.

Malkos

Malkos šildymui - vienas seniausių būdų, naudojamų šildymo kuro tipų Lietuvoje. Malkos šildymui tinka individualiems namams, turintiems kietojo kuro katilus ar židinius.

Mūsų krašte populiariausios yra uosinės, beržinės, ąžuolinės, rečiau drebulinės, eglinės ir kitų rūšių malkos. Malkų koloringumas arba kaitrumas - tai dydis, nurodantis kokį energijos (šilumos) kiekį išskirs tam tikras sudegintų malkų kiekis. Medienos kaitrumas priklauso ir nuo jos tankio.

Nors atrodo, kad pagrindinis malkų kokybės kriterijus yra kaitrumas, iš tiesų gerai išdžiovintos visų medienos rūšių malkos turi beveik vienodą koloringumą - apie 4000 kcal/kg. Praktiškai atrodanti nevienoda atskirų medienos rūšių šiluminė vertė kyla dėl nevienodo jų specifinio svorio. Pavyzdžiui, ąžuolo mediena apie 1,5 karto sunkesnė už eglės. Todėl 1 kub.m ąžuolo medienos išskirs tiek pat kartų daugiau šilumos nei eglės medienos.

Sunkiausia mediena yra kalninės guobos, ąžuolo, buko, klevo ir t.t. Išsamesnį vaizdą turėsime, jei suskaičiuosim kiek išsiskiria šilumos sudeginus ne kilogramą, o 1 kubinį metrą malkų, arba kitaip - kietmetrį (ktm) medienos. 1 kub.

Kuo sausesnė mediena naudojama kurui, tuo mažiau energijos reikia vandeniui iš malkų išgarinti. Rekomenduojama kūrenti malkomis, kurių santykinė drėgmė yra apie 15-20 proc. Tai galima pasiekti, perkant geros kokybės malkas ir laikant jas lauko sąlygomis 18-24 mėnesius. Malkų sandėliavimui ir džiovinimui nebūtinos specialios patalpos, malkinės. Ypatingai svarbu gerai išdžiovintas malkas naudoti eksploatuojant dujų generacijos principu veikiančius katilus.

Medienos Granulės

Pagal patogumą kūrenimą medienos pjuvenų granules galima lyginti su dujomis, kūrenimui nereikia skirti tiek laiko, kaip šildantis malkomis. Pjuvenu granulės į katilą paduodamos automatiškai. Retsykiais tereikia išvalyti pelenus. Kasdien rūpintis katilo kūrenimu ir valymu nereikia. Turint vidutinio dydžio granulių talpą , užtenka ją pripildyti kartą per savaitę. Bet visiems granuliniams katilams yra labai svarbi granulių kokybė - ypač, kad jos būtų be priemaišų.

Lietuvoje yra apie 30 įmonių, kurios pačios gamina šį biokurą. Medžio pjuvenu granules yra gaminamos iš medienos atliekų, granulėms pagaminti tinka lentpjūvių pjuvenos. Pjuvenu granulės gali būti gaminamos ir iš alternatyvių medžiagų -iš saulėgrąžų lukštų, šiaudų.

Pjuvenų granulių kaina priklauso nuo granulių išdžiovinimo, švaros, t.y. kokybės, nuo metų laiko ir, be abejo, nuo gamintojo nustatytos kainos. Neužtenka įsigyti geros kokybės granulių, jas reikia teisingai laikyti, kadangi jos, kaip ir bet kuri mediena, linkusios įgerti aplinkos drėgmę. O kuo bus didesnis drėgmės rodiklis jose, tuo jos bus mažiau vertingos. Optimalus pjuvenu granulių drėgnis - 8-9 proc., kaloringumas - 4600 kcal/kg. Pažymėtina, kad iš medienos granulių būna labai mažai pelenų -0,6- 2 proc.

Medienos granulių trūkumai:

• Nedidelis kaloringumas nuo 3500 iki 4500 kcal/kg.
• Reikia laikyti sausai, nes lengvai absorbuoja drėgmę dėl to sumažėja kuro efektyvumas, arba tampa netinkamos naudoti.
• Dingus elektrai granulės greitai užgęsta.
• Didesne tikimybė užsiliepsnoti kuro talpai.
• Sunkiai išvaloma avarijos metu užpilta granulinio katilo kuro talpa.
• Esant žemoms temperatūroms (prie -17 C) neimanoma arba sunku išgauti reikiamą temperaturą patalpose.

Pjuvenų Briketai

Pjuvenų briketai - tai irgi ekologiškas, itin švarus kuras. Įprastinės malkos užima daug vietos, norint visas jas sutalpinti ir laikyti iki žiemos, reikalinga pašiūrė ar malkinė. Dauguma žmonių nepagalvoja apie kūrenimo švarą - kuo rečiau tenka valyti katilinę, tuo mažiau rūpesčių.

Kūrenant pjuvenų briketais įmanoma palaikyti švarą ne tik katile, bet ir katilinėje, jie mažai dūmina, išskiria mažai suodžių, kurie paprastai veržiasi iš pakuros ir nusėda ant katilinės sienų bei lubų. Tuo pačiu katilinėje nebūna specifinio kvapo.

Durpės

Lietuvoje jau nuo seno durpės greta malkų buvo naudojamos kurui. Paskutiniaisiais tarpukario nepriklausomos Lietuvos metais durpių buvo iškasta 230 tūkst. t ir didžioji jų dalis buvo sudeginta. Po Antrojo pasaulinio karo durpių kasyba gerokai išaugo - kasmet buvo iškasama per 2 mln. t durpių , o 1975 m. - net 3,2 mln. tonų. Iki 1970 m. kasmet apie 1,5 mln.

Durpės - organinės kilmės medžiaga, susidariusi iš nepilnai suirusių augalų, medienos liekanų ir humuso. Jos dažniausiai formuojasi reljefo pažemėjimuose, kuriuose yra daug drėgmės. Durpių formavimosi procesas yra labai lėtas.

Durpių kuras - tai gabalinės ir trupininės durpės, bei jų briketai, granulės ar kitos rūšies gaminiai. Deginant durpių kurą gaunamas energijos kiekis priklauso nuo durpių kaloringumo, drėgnumo, rūšies, jų susiskaidymo laipsnio bei nuo katilų naudingo veiksmo koeficiento, jų darbo režimų sureguliavimo.

Durpių briketai yra natūralus, ekologiškas, taupus bei netoksiškas kuras. Jų sudėtyje nėra dervų, o tai reiškia, kad katilas neužsiteršia suodžiais. Nėra klijų arba kitų rišiklių priemaišų, degdami neišskiria kenksmingų medžiagų. Vidutinio dydžio pakuros durpių briketų degimo trukmė yra 6 val. ir daugiau.

Tiesa, rinkoje daug durpių briketų pardavėjų nėra, jos daugiausia importuojamos iš Baltarusijos. Neseniai viena Lietuvos įmonė ėmė gaminti durpių briketus kurui pagal naują technologiją.

Pagal kaloringumą (3500 - 4500 kcal/kg) durpių briketai prilygsta akmens anglims ir gerokai viršija sausų aukštos kokybės malkų kaitrumą. Durpių briketai lengvai įsidega ir dega tolygiai, ilgai bet kokiose krosnyse, židiniuose, kietojo kuro katiluose. Palyginus su malkomis, durpių briketai dega 2,5 karto ilgiau. Briketas skiriasi nuo įprastos medienos žemu drėgnumu (iki 20 proc.

Šilumos Siurbliai: Modernus ir Efektyvus Šildymo Būdas

Lietuvius šiurpinant šildymo kainoms pats laikas pagalvoti apie pokytį, kuris padėtų sutaupyti ir būtų draugiškas aplinkai. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) siūlo paramą norintiems tokį šilumos siurblį pasistatyti namuose.

Kaip ir kiti tvarūs sprendimai, šilumos siurbliai reikalauja pradinės investicijos. „TENKO Baltic“ projektų vadovo Auktumo Indrašiaus skaičiavimu, vidutiniškame name, be baseinų ir kitų papildomų poreikių oras-vanduo šilumos siurblio įrengimas su darbais kainuoja nuo 7000 iki 9000 eurų. „Gruntas-vanduo siurblio įsirengimas kainuoja brangiau dėl reikalingų gręžinių. Jo kaina vidutiniškai siekia 12000 - 14000 eurų. Gyventojai, turintys fiksuotą biudžetą naujai sistemai, dažniausiai renkasi pigesnį variantą“, - sako šildymo įrenginių įmonės atstovas.

Pašnekovas pridūrė, kad kaina priklauso nuo būsto energetinės klasės, karšto vandens poreikio, vidutinės regiono lauko temperatūros, norimos temperatūros patalpose.

„Ignitis“ projektų vadovas Justas Kersnauskas papasakojo, kad šilumos siurbliai skiriasi ne tik kaina, bet ir naudingumu: „Gyvenamiesiems privatiems namams dažniausiai parenkami oras-vanduo šilumos siurbliai, kadangi žemė-vanduo šilumos siurblių pradinės investicijos yra didesnės. Šių siurblių deklaruojami naudingumo koeficientai (COP) yra panašūs, tačiau reikia nepamiršti, kad žemė-vanduo šilumos siurbliai naudingumo koeficientą išlaiko ištisus metus, tuo tarpu paspaudus šalčiams oras-vanduo koeficientas kris. Svarbu pažymėti, kad ilgalaikėje perspektyvoje didesnę pradinę investiciją gali atsverti mažesni sąnaudų kaštai.

Trečia šilumos siurblių rūšis oras-oras, pasak pašnekovo yra labiau pritaikyta mažesnėms patalpoms šildyti ir dažniausiai tarnauja kaip antrinė šildymo sistema. Jie, žinoma, suteikia maksimalų komfortą karštuoju sezonu ir yra labai populiarus sprendimas butams, kadangi šie šilumos siurbliai neturi sąveikos su jokia šildymo sistema bei negamina karšto vandens.

A. Indrašius neslėpė, kad ne kiekvieno namo, kuriame įrengiamas šilumos siurblys, gyventojams pavyks daug sutaupyti šildymui. Senų namų šildymo poreikis - didesnis. Dažniausiai juose būna radiatoriai, reiškia, jiems reikia didesnės temperatūros. O šilumos siurbliai, išskirdami labai aukštą temperatūrą, mažina aktyvumą.

Šilumos siurblys naudoja tik elektrą, kadangi statant naujus namus jau privaloma įrengti saulės elektrinę, gali būti, kad turint dar ir šilumos siurblį gyventojui praktiškai nereikės nieko mokėti ir už šildymą. Senesniuose namuose šildymas ir karštas vanduo turint šilumos siurblį gruntas-vanduo per metus kainuotų apie 600 eurų.

Situacija rinkoje rodo, kad vartotojų Lietuvoje požiūris į šilumos siurblius - teigiamas. Remiantis Europos Šilumos Siurblių Asociacijos (EHPA) duomenimis 2021 m. Lietuvoje iš viso buvo parduota 22 tūkstančiai šilumos siurblių - fiksuotas apie 10% metinis pardavimų augimas. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, 70 proc. paramą šildymo sistemos atnaujinimui norinčių gauti gyventojų renkasi būtent šilumos siurblius (80 proc. iš jų sudaro oras-vanduo šilumos siurbliai).

Paramos prašymų šilumos siurblio įrengimui APVA gauna gerokai daugiau, negu gali patvirtinti.

J. Kersnauskas išvardino kriterijus, pagal kuriuos išrenkami paramą gausiantys gyventojai: „APVA prioritizuoja gaunamas paraiškas, remdamasi dviem kriterijais. Pirmasis - tai efektyvumas, prioritetas skiriamas tiems pareiškėjams, kurie renkasi didesnio COP (naudingumo koeficientas) įrangą. Tačiau per pastaruosius APVA kvietimus pritrūkus paramos lėšų paraiškos buvo nukeliamos į rezervinį sąrašą ir vėliau vis tiek gaudavo kompensacijos patvirtinimą.

Šilumos siurblio rūšį gyventojai renkasi atsižvelgdami ne tik į kainą, bet ir į tai, kur jis bus. „TENKO Baltic“ projektų vadovas paaiškino, kaip įrengiamas kiekvienas šilumos siurblys ir kokį galima turėti miesto bute: „Įsirengti šilumos siurblius galima praktiškai visur, nuo nuosavų namų, daugiabučių iki biurų bei gamybinių patalpų. Retai kas juos įsirengia vienam butui, dažniausiai - visam daugiabučiui.

Oras-vanduo turi du blokus, iš kurių vienas turi būti būsto išorėje, kitas - viduje.

A. Indrašius pasidalino patarimais butų savininkams, kurie norėtų tvaresnės šildymo sistemos, bet nežino, kaip tai padaryti: „Įrengti vienam butui sudėtinga, nes dažniausiai jis priklauso miesto tinklams, nuo kurių atsijungti - sunku. Siurbliui oras-vanduo nereikia žemės sklypo, o antrą bloką galima pastatyti kur nors lauke. Reikia žinoti, kad jie kelia triukšmą ir reguliariai atitirpsta. Tačiau galima tą bloką pastatyti net balkone, tik reikia turėti tam tinkamą balkoną, pavyzdžiui, neįstiklintą, su metaliniais borteliais.

J. Kersnauskas pridūrė, kad šį įrenginį turėti verta dėl kelių priežasčių: „Pavyzdžiui, šilumos siurblys oras-vanduo suteikia komfortą - jį nustačius galima kontroliuoti patalpų temperatūrą, išvykus atostogoms nuotoliniu būdu koreguoti jo veikimo režimus, šiltuoju sezonu vėsinti patalpas - ir visa tai vos mygtuko paspaudimu. Tačiau šaltuoju periodu, krentant lauko temperatūrai, lengvai pasisavinamos šilumos mažėja ir siurblys turi naudoti daugiau elektros energijos, kad komfortiškai apšildytų namus - tuomet įrangos efektyvumas šiek tiek sumažėja. Tuo tarpu žemė-vanduo/vanduo-vanduo šilumos siurbliai šios problemos neturi ir net šaltuoju sezonu išlaiko optimalų efektyvumą.

„TENKO Baltic“ atstovas pritarė dėl šilumos siurblių patogumo: Gyventojai tiesiog mato, kaip patogu nedirbti pečkūriu. Šilumos siurblių eksploatacija nebūtinai bus pigesnė už šildymą kietu kuru. Didžiausia jų suteikiama nauda yra papildomo darbo namuose sumažinimas bei patogumas. Nereikia pirkti kuro, pjaustyti malkų, sandėliuoti briketų, nėra dūmų, nereikia nešti pelenų, nuolat būti namie, kad kūrenti, valyti kaminų.

Kaip Sumažinti Šildymo Sąskaitas Daugiabučiuose?

Šilumos kainos yra perskaičiuojamos kiekvieną mėnesį. Šilumos kainų dydį labiausiai lemia šilumos gamybai naudojamo kuro kainos.

Kiekvieną mėnesį pastate suvartotas šilumos kiekis, išmatuotas įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, šilumos paskirstymo metoduose nustatyta tvarka yra paskirstomas pastate tiekiamoms paslaugoms - pastate suvartotam karštam vandeniui ruošti (jei yra), šilumos kiekiui suvartotam karšto vandens tiekimo sistemoje, jo temperatūrai palaikyti (jei pastate tiekiamas karštas vanduo), o šildymo sezono metu dar ir butų ar patalpų šildymui.

Butų šildymui priskirtas šilumos kiekis yra priskiriamas kiekvienam butui pagal jo naudingą plotą, jei jame nėra įrengtų šilumos daliklių indikatorių arba šilumos skaitiklių, o jei jie įrengti, tai jų butų naudingo ploto šildymui šilumos kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis jų rodmenimis.

Šilumos kiekis priskirtas buto šildymui priklauso nuo tame pastate, kuriame yra butas, suvartoto šilumos kiekio, išmatuoto įvadiniu apskaitos prietaisu, bei nuo buto naudingo ploto ir (arba) bute įrengtais šilumos apskaitos prietaisais nustatyto šilumos kiekio.

Buto naudingas plotas yra objektyviai nustatytas, nekintantis dydis, tačiau kiekvieną atsiskaitymo laikotarpį pastate suvartotas šilumos kiekis skiriasi. Tam įtakos turi pastato būklė, butų (patalpų) vidaus oro temperatūra, oro sąlygos. Kuo žemesnė lauko oro temperatūra, tuo didesnis šilumos kiekis suvartojamas namo šildymui.

AB „Šiaulių energija“, kaip šilumos tiekėjas, atsižvelgdama į Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus, su Energetikos ministerija 2018 m. lapkričio mėnesį pasirašė Energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimą, kuriuo vadovaujantis numatė savo švietimo ir konsultavimo priemonių planą 2018-2020 metams.

Vadovaujantis šia sutartimi bendrovė vartotojams kartu su mokėjimo sąskaitomis, bendrovės leidinyje „Mūsų šiluma“ taip pat internetiniame puslapyje teikia informaciją ir praktinius patarimus, kaip efektyviau naudoti šilumos energiją savo namuose.

Kuro Katilo Pasirinkimas: Svarbūs Kriterijai

Pasirinkti tinkamą kuro katilą namų šildymui nėra paprastas sprendimas. Šildymo sistema - tai viena svarbiausių investicijų į namų komfortą, energijos taupymą ir aplinkos išsaugojimą. Tinkamai parinktas katilas ne tik efektyviai šildo patalpas, bet ir mažina sąnaudas bei reikalauja mažiau priežiūros. Šiandien rinkoje siūloma daugybė kuro katilų, pritaikytų įvairioms reikmėms ir biudžetams.

• Šildomo ploto dydis. Katilo galingumas turi atitikti namo šilumos poreikius.
• Kuro prieinamumas. Pasidomėkite, kokio kuro rūšys lengviausiai prieinamos jūsų vietovėje.
• Naudingumo koeficientas. Tai rodiklis, kuris parodo, kiek šilumos išgaunama iš sunaudoto kuro.
• Aplinkos aspektai. Vis daugiau vartotojų renkasi ekologiškesnius šildymo sprendimus.
• Automatizacijos lygis. Jei siekiate patogumo, rinkitės katilą su automatiniu uždegimu ir kuro padavimo sistema.

Katilų efektyvumas tiesiogiai lemia tiek šildymo kaštus, tiek kuro suvartojimą. Modernūs įrenginiai gali regeneruoti šilumą iš išmetamų dujų arba turėti integruotus šilumos siurblius, taip sumažindami energijos nuostolius. Be to, efektyvūs katilai mažiau apkrauna elektros tinklus ir veikia tolygiau.

Net ir geriausias katilas neveiks efektyviai, jei bus neteisingai sumontuotas. Rekomenduojama montavimą patikėti sertifikuotiems specialistams, kurie užtikrins, kad visa sistema veiktų pagal gamintojo reikalavimus. Be to, reguliari priežiūra - būtina katilo ilgaamžiškumo sąlyga. Bent kartą per metus reikėtų atlikti profilaktinį patikrinimą: išvalyti šilumokaitį, patikrinti siurblius ir valdiklius.

DUK

Kuris katilas yra ekonomiškiausias?

Ekonomiškiausiu laikomas granulinis arba modernus dujinis kondensacinis katilas. Jie pasiekia labai aukštą naudingumo koeficientą ir užtikrina mažesnes eksploatacijos išlaidas.

Ar verta keisti seną katilą į naują?

Taip, nes naujos kartos katilai dažniausiai veikia žymiai efektyviau, sunaudoja mažiau kuro ir išskiria mažiau teršalų.

Kaip pasirinkti tinkamą katilo galingumą?

Geriausia pasikonsultuoti su šildymo specialistu, kuris gali atlikti šilumos poreikio skaičiavimą.

Kokia katilo tarnavimo trukmė?

Tarnavimo trukmė priklauso nuo tipo, naudojimo intensyvumo ir priežiūros.

Ar galima kombinuoti kelias šildymo sistemas?

Taip, hibridinės sistemos tampa vis populiaresnės.

Pastaraisiais metais šildymo technologijos sparčiai tobulėja. Gamintojai diegia išmaniuosius valdymo sprendimus, leidžiančius reguliuoti temperatūrą nuotoliniu būdu, analizuoti energijos suvartojimą ir automatizuoti sistemos darbą pagal oro sąlygas. Be to, didelis dėmesys skiriamas tvarumui - vis populiaresni tampa biokuro katilai, kurie naudoja atsinaujinančius energijos išteklius.

tags: #kuro #rusis #daugiabuciai