Į Kuršėnų miestą (Šiaulių rajone) vasarą turistus traukia gražiausiai tvarkomos sodybos. Ne viena jų įtraukta į gražiausių Lietuvos sodybų sąrašą. „Šiaulių kraštas“ kelias sodybas taip pat aplankė.
Kuršėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia
Sutkų Sodyba: Grožis Sukurtas Nuo Nulio
Ne vienerius metus sutuoktinių Sutkų tik pačių jėgomis tvarkoma sodyba buvo minima Kuršėnų pavyzdingai tvarkomų sodybų sąraše. Tik apdovanojimo kaip gražiausia nebuvo pelniusi. Metai šeimininkams - ne kliūtis puoselėti ir kurti savo aplinkos grožį.
Nuo 1976-ųjų sodybą Kuršėnuose turintys sutuoktiniai kaimynus ir svečius ilgai stebino vešlių, didžiulių, ilgamečių medžių parku. Tačiau dar labiau pribloškė prieš aštuonerius metus šį parką iškirtę ir sodybos aplinką pradėję kurti „nuo nulio“.
„Gaila buvo tų medžių, dar sveiki buvo, bet jau labai seni. Anksčiau sodyboje, greta namo buvo vos vienas nedidukas tvenkinys, dabar jų čia tyvuliuoja net trys. Paskutinįjį savo jėgomis padidino, išklojo plėvele, apdėliojo akmenimis ir gausiai apželdino vandens lelijomis. „Ech, buvo vargo“, - neslepia darbštuoliai.
Sutuoktiniai griauna mitą, neva pavyzdinės sodybos reikalauja itin daug laiko priežiūrai. „Tikrai kasdien darbuose nesame paskendę. Apeinu viską kartą per savaitę, žemę gėlynuose papurenu, pavienes žoles nuraviu. Sugaištu daugiausia porą valandų“, - skaičiuoja ponia Albina. Dar tiek pat jos vyras užtrunka, kol nupjauna vejos žolę.
Albina ir [vardas] Sutkai savo sodyboje
Idėjų naujiems sumanymams sutuoktiniai nesisavina, daro taip, kaip patys sugalvoja. Pavyzdžiui, kad minėtu takeliu vaikščioti būtų patogiau, po akmenukais patiesė medines lentas. Akmenukais supa ir gėlynus, kuriuose daugiausia - lietuviški daugiamečiai augalai, krūmai, žemaūgiai medeliai. Tai vaisginos, šilokai, auskarėliai, avižuolės, gaurės, katilėliai, pustataurės, sveikalapis gluosnis „Hakuro nishiki“, geltonlapis ligustras, kadagiai, puskiparisiai, geltonspyglės tujos. Juos šeimininkai ir patys perka, ir dovanų gauna, ir su kaimynais keičiasi.
Pora nesigaili, kad jų valdose vis mažiau vietos lieka daržui. Ir bulvėmis šiemet dar užsodintą plotą kitąmet žada naikinti. „Nebereikia mums tiek tų daržovių. Vaikai jau suaugę, patys savimi pasirūpina. Vasarą aplankantys anūkai - jau paaugliai, specialiai jiems buvome palikę didesnį vejos plotą be gėlynų, tvenkinių, kad turėtų kur kamuoliu žaisti. Dabar jau eina į stadioną.
Augalų Įvairovė Sutkų Sodyboje
- Gėlynuose daugiausia - lietuviški daugiamečiai augalai, krūmai ir medeliai.
- Senąjį sodybos parką primena tik 35 metų senumo eglė.
- Šio akmenų takelio pagrindas - medinės lentos, neleidžiančios akmenukams pernelyg susmigti į žemę.
Plečkauskų Sodyba: Nuo Apleistos Trobelės Iki Miesto Pasididžiavimo
Kuršėnų kampelis, kuris dar maždaug prieš dešimtmetį buvo apleistas ir kuriame stūksojo sena trobelė, dabar tapo gražiausia miesto sodyba. Atrodo, kad sodyboje žalumynų, gėlių yra tik tiek, kiek būtinai reikia, kad atrodytų gražiai. Ir gėlių spalvos kruopščiai suderintos. Patvoryje - nedidukės tujos. Rena Plečkauskienė ir dabar geru žodžiu mini Šiaulių turgavietėje jas pardavusį mažeikietį prekiautoją.
„Turbūt nėra kito tokio Kuršėnuose, kuris laistytų tujas. O aš laistau“, - sako Romaldas Plečkauskas. Joms trūksta drėgmės. Ruošiamasi tujas ir apkirpti. Kad būtų dar gražesnės. Ponas Romaldas mano, kad jas reikėjo karpyti dar tada, kai pradėjo augti. Antrus metus jas lyginąs. O kam gali nepatikti čia augančios rožės?.. Taip pat neaukštos.
Plečkauskų sodyba Kuršėnuose
R. Raganė jau grasina pasiekti namo stogą. Ji - nemaža, nelengva, o palijus, nuo drėgmės dar labiau pasunkėja. Anksčiau šį augalą prilaikė medinis rėmelis. Šeimininkas su žentu padarė metalinius rėmus.
Augalų - įvairiausių, bet ne per daug. Plečkauskų sodybą pripažinus Kuršėnų miesto gražiausia, aplinkos konkurso nugalėtojams tarp kitų prizų įteiktas ir gražus augalas. Bet, atrodo, Plečkauskai su tokia dilema susiduria anaiptol ne pirmą kartą. Tai vienas, tai kitas krūmelis prie kitų lyg ir nebetinka, bet gaila išmesti. Jam atsiranda kita vieta. „Taip ir žaidžiam. Kasinėjam“, - sako R. Norėtųsi, kad sodyboje dar būtų koks nors lapuotis, bet kur jį dėti? Apeinama visa teritorija, nesėkmingai ieškant jam vietos. Juk ir taip kiek medelių išmesta - nebetinka.
O juk neiti į turgų buvo tapę savotiška liga. Rūpinantis sodybos grožiu, darbo daug. Kiek žolynėlis ir grakštusis vingiuotas takelis keliais dildyti. Darbuotasi rankomis. R. Plečkauskienės teigimu, augalus yra apnikusios bjaurios, gajos piktžolės, kurių nėra kaip atsikratyti. Jų matanti ir Šiaulių turguje, atvežtų drauge su augalais.
„Nebetikrina niekas, nebesirūpina, nekreipia dėmesio. Taip ir darbuojamasi. Viename kampe pabaigė - kitas kampas jau laukia rankų. Taip, malonu, kai sukurtas jų grožis, tvarka sodyboje yra pagiriami. Ne kartą po miesto švenčių pažįstami pranešdavo, kad jų sodyba būdavo geru žodžiu minima. Plečkauskai saugo pirmąjį apdovanojimą, už puoselėjamą grožį pelnytą 2007 metais.
Dar prieš 10-12 metų šis miesto kampelis buvo labai apleistas. Kai namelis liko be gyventojų, daugiabutyje gyvenusi R. Plečkauskienė panoro čia turėti daržą. Plečkauskai pasikvietė meistrą ir paklausė, ką būtų galima padaryti iš šio namelio. Šeimininkai šiuo pasiūlymu nepasinaudojo. Palaipsniui ėmė tvarkytis. „Malonu dabar. Atsikeli rytą ir žiūri: gal vėjas kokią roželę nulaužė, gal reikia ką pririšti...
tags: #kursenai #graziausia #sodyba