Kurtuvėnų Kadastro Vietovės Žemės Reformos Žemėtvarkos Planas 2008 m.: Analizė ir Problemos

Straipsnyje nagrinėjami klausimai, susiję su žemės reforma ir žemėtvarkos planavimu Kurtuvėnų kadastro vietovėje 2008 metais, atsižvelgiant į to meto teisinį reguliavimą ir nustatytus pažeidimus.

Kelmės rajono žemėlapis, kuriame yra Kurtuvėnų kadastro vietovė.

Teisinis Kontekstas ir Chronologija

Žemės reforma Lietuvoje buvo sudėtingas ir ilgalaikis procesas, kuriam įtakos turėjo daugybė teisės aktų. Įvairūs įstatymai ir nutarimai buvo nuolat keičiami ir papildomi, siekiant sureguliuoti nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Žemiau pateikiama svarbių datų chronologija, atspindinti teisės aktų kaitą, susijusią su žemės reforma:

• 2017-11-02: Įsakymas Nr.
• 2017-11-03: Įsigalioja
• 2008 m. gruodžio 11 d. Nr.

Ši chronologija rodo, kaip dažnai buvo keičiami teisės aktai, reguliuojantys žemės reformą, o tai galėjo sukelti painiavą ir sudaryti sąlygas pažeidimams.

Ikiteisminis Tyrimas ir Nustatyti Pažeidimai

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos persiųstame Šiaulių apygardos prokuratūros 2008-04-21 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nurodoma, kad 2004-06-30 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus viršininkės Raimondos Parnarauskienės ir buvusios skyriaus darbuotojos Irenos Sirusienės galimo pasinaudojimo tarnybine padėtimi neteisėtai įgyjant žemės sklypų giminėms ir pažįstamiems, iš viso 22 žemės sklypus. Įsigyjant 11 iš 22 žemės sklypų R. Parnarauskienė ir I.

Nutarime nurodoma aibė įvairiausių teisės aktų pažeidimų, susijusių su žemės sklypų įgijimu, teisių atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą įgijimu ir kt.

Komisija veikia neperžengdama Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau - Įstatymas) ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo jai nustatytų kompetencijos ribų, todėl neturi teisinės galimybės išnagrinėti visų nutarime išvardytų teisės aktų pažeidimų. Komisija nėra įgaliota nagrinėti, ar R. Parnarauskienė tinkamai atliko Kelmės žemėtvarkos skyriaus viršininkės pareigas ir ar jos priimti tarnybiniai sprendimai iš esmės yra teisingi ir pagrįsti. Komisija vertina tik R. Parnarauskienės veikos atitiktį Įstatymo nuostatoms.

Komisijos nagrinėjimo ir vertinimo dalykas - R.

Nuosavybės Teisių Atkūrimo Pažeidimai

Kaip nurodoma persiųstoje medžiagoje, atkuriant nuosavybės teisę Raimondai Parnarauskienei (veiksmai atlikti iki įsigaliojant Įstatymui) į išlikusį Salomėjos Ibinskienės nekilnojamąjį turtą buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai - nuosavybės teisių perėmėjais gali būti tik vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), sutuoktinis ir vaikaičiai. Aptariamu atveju teisė į nuosavybės teisės atkūrimą R. Parnarauskienei 1994-09-27 sutartimi buvo perleista pažeidžiant nurodytą reikalavimą, nes ją R. Parnarauskienei perleido jos vyro motina Elena Parnarauskienė.

Be to, nuosavybės teisės atkūrimo R. Parnarauskienei į išlikusį nekilnojamąjį turtą procedūra buvo pradėta R. Parnarauskienei dar net neįgijus teisės į nuosavybės teisės atkūrimą. 1994-12-28 Kelmės rajono valdytojas Z. Mačernius potvarkiu R. Parnarauskienei atkūrė nuosavybę, vėliau atkuriamos nuosavybės teisės buvo patikslintos ir galiausiai R. Parnarauskienė įgijo šalia kelio Šiauliai-Kelmė esantį Perdalės ežerą ir šalia esantį sklypą. Praėjus vos 3 mėn. po nuosavybės teisių atkūrimo R.

Veiksmų Chronologija Siekiant Įgyti Žemės Sklypus

Ištyrus nuosavybės atkūrimo R. Parnarauskienei atvejį baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 1992 m. R. Parnarauskienė, būdama Kelmės rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos vadovė ir siekdama nuosavybėn gauti iš anksto pasirinktus jai patikusius žemės sklypus Kelmės rajone, Paverpenio kadastro vietovėje, Vargeniškės ir Mateikių kaimuose, pasinaudodama tarnybine padėtimi ne tik pati ėmė neteisėtai veikti, bet ir inicijavo neteisėtus Kelmės rajono Kelmės apylinkės agrarinės tarnybos pirmininko V. Kondroto, VAĮ „Šiaulių hidroprojektas“ inžinieriaus R.

1992 m. R. Parnarauskienė kaip asmuo, pageidaujantis steigti privatų žemės ūkį, neturėdama jokio teisinio pagrindo kreipėsi (nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra jokio rašytinio R. Parnarauskienės prašymo) į jai tiesiogiai pavaldžius Kelmės apylinkės agrarinės reformos tarnybos pirmininką V. Kondrotą ir VAĮ „Šiaulių hidroprojektas“ inžinierių R. Vidginį dėl žemės sklypo privačiam ūkiui skyrimo. Šie tokį neįprastą prašymą patenkino - nurodė, kad R. Parnarauskienės prašymas yra tenkintinas ir jai turėtų būti suteiktas priklausęs ekvivalentinis žemės sklypas, tai yra 13,80 ir 0,70 ha žemės sklypai Vargeniškės ir Mateikių kaimuose, Kelmės rajone.

1992-12-03 akte įrašytų duomenų teisingumą savo parašu patvirtino ir R. Parnarauskienė, nors tuo metu dar nebuvo įgijusi teisės į buvusios savininkės S.

1994-09-15 neturėdama jokio teisinio pagrindo R. Parnarauskienė pakartotinai kreipėsi į Kelmės apylinkės agrarinės reformos tarnybą vėl prašydama suteikti tą patį 13,80 ha žemės sklypą Vargeniškės kaime, Kelmės rajone, nors tuo metu taip pat dar nebuvo įgijusi teisės į buvusios savininkės S. Ibinskienės nuosavybės teisės atkūrimą. Šią teisę R. Parnarauskienė įsigijo tik 1994-09-27 inicijavusi neteisėtus Raseinių rajono Šiluvos apylinkės viršaitės V. Galeckienės ir Raseinių rajono Šiluvos apylinkės agrarinės reformos tarnybos pirmininko E. Lamsargio veiksmus (R. Parnarauskienės prašymu V. Galeckienė patvirtino E. Parnarauskienės ir R. Parnarauskienės susitarimą dėl teisės į nuosavybės teisės atkūrimą perleidimo, o E. Lamsargis sudarytos sutarties pagrindu, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, patvirtino, kad R. Parnarauskienė turi teisę į nuosavybės teisės į buvusios savininkės S.

1994-10-15 Kelmės apylinkės agrarinės reformos tarnybos pirmininkas V. Kondrotas išnagrinėjo savo viršininkės R. Parnarauskienės 1994-09-15 prašymą suteikti 13,80 ha žemės sklypą privačiam ūkiui steigti ir surašė išvadą dėl žemės nuosavybės teisės atkūrimo R. Parnarauskienei. Išvadoje V. Kondrotas net nusprendė, kad R. Parnarauskienė iš anytos E. Parnarauskienės įsigytos teisės į buvusios savininkės S. Ibinskienės nuosavybės teisės atkūrimą pagrindu turi teisę atkurti nuosavybę ne tik į jos prašomą 13,80 ha žemės sklypą, bet ir valstybė turėtų iš R.

Iš 1994-10-16 Kelmės apylinkės agrarinės reformos tarnybos pirmininko V. Kondroto surašyto posėdžio protokolo (jį pasirašė vienintelis V. Kondrotas) matyti, kad komisija, kurią sudarė vien R. Parnarauskienei pavaldūs Kelmės apylinkės agrarinės reformos tarnybos žemėtvarkininkai (Z. Adomavičienė, A. Budzinauskas, inžinierius R. Vidginis ir pirmininkas V. Kondrotas), taip pat nusprendė siūlyti atkurti nuosavybę R. Parnarauskienei į 14,50 ha Vargeniškės ir Mateikių kaimuose, Kelmės rajone.

1994-12-02 V. Kondroto pateiktus visus nurodytus dokumentus kaip Kelmės rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos vadovė išnagrinėjo pati R. Parnarauskienė. Išnagrinėjusi savo pačios 1994-09-15 prašymą dėl 13,80 ha žemės sklypo Vargeniškės kaime, Kelmės rajone, suteikimo privačiam ūkiui steigti ji surašė išvadą, kurioje nurodė, kad jos prašymas yra pagrįstas, todėl atsižvelgdama į visas aplinkybes nusprendė siūlyti Kelmės rajono valdytojui tenkinti jos prašymą ir suteikti teisę į nuosavybės teisės į buvusios savininkės S.

1994-12-02 išnagrinėjęs Kelmės rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos vadovės R. Parnarauskienės pateiktus dokumentus Kelmės rajono valdytojas Z. Mačernis, neatsižvelgdamas į minėtus šiurkščius teisės aktų pažeidimus, nutarė tenkinti R. Parnarauskienės kaip suinteresuoto asmens prašymą ir priėmė sprendimą atkurti R. Parnarauskienei nuosavybės teisę į buvusios savininkės S. Netrukus po to, 1995-06-24, R.

Vertinant tokius R. Parnarauskienės - kvalifikuotos specialistės, einančios aukščiausias pareigas Kelmės rajono valdybos žemėtvarkos tarnyboje - ir kitų valstybės tarnautojų (jiems prilygintų asmenų) neteisėtus veiksmus, sprendimus bei visas išvardytas aplinkybes, kurioms esant buvo atlikti šie veiksmai ar priimti sprendimai, nekyla jokių abejonių, kad R. Parnarauskienė, padedant kitiems valstybės tarnautojams (ar jiems prilygintiems asmenims), taip veikė tyčia šiurkščiausiai pažeisdama žemės reformą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, siekdama asmeninės ir turtinės naudos. Šiais neteisėtais, priešingais tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui veiksmais bei sprendimais buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, sumenkintas valstybinių institucijų prestižas. R. Parnarauskienei neteisėtai perdavus valstybei priklausantį 15 709 Lt vertės nekilnojamąjį turtą valstybei padaryta atitinkama turtinė žala.

Tokia valstybės tarnautojų (jiems prilygintų asmenų) padaryta neturtinė ir turtinė žala pripažintina didele, todėl išdėstyti R. Parnarauskienės, V. Kondroto ir R.

R. Parnarauskienė paaiškino dabar neatsimenanti visų aplinkybių, kuriomis jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į šį turtą - kada buvo paženklinti jai sklypai, kodėl jos prašymas Kelmės rajono valdybos žemėtvarkos tarnybai surašytas prieš įgyjant teisę į žemę. Tuo metu kompleksinis projektas buvo buvusios žemės ūkio bendrovės planas ir šiame plane buvo projektuojami sklypai visiems pretendentams, ne tik jai. Kainų skaičiavimas, atskirų sklypų planai ir kiti dokumentai buvo dedami į atskiras kiekvieno pretendento teisių atkūrimo bylas. Žemėtvarkos projektai buvo pradėti ruošti tik apie 1998 ar 1999 m. Dėl kitų pažeidimų ji nieko konkretaus negalinti pasakyti, nes jei jie ir buvo, juos padarė ne ji. Jokio poveikio šiuos sprendimus priėmusiems asmenims ji nedariusi. Parduodama žemę ji kreipėsi į notarinę kontorą, todėl mano, kad jei pirkimo-pardavimo veiksmai būtų buvę negalimi ar neteisėti, notaras apie tai būtų informavęs abi šalis ir nebūtų patvirtinęs žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties. Atkurtą nuosavybę ji pardavė todėl, kad planavo gyventi Vilniuje, tai yra 1995 m. birželio 5 d.

Pagalba Pažįstamiems Atkuriant Nuosavybės Teises

Kaip nurodoma persiųstoje medžiagoje, R. Parnarauskienė savo pažįstamam Juozui Kalnikui padėjo atkurti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą - 1,5 ha žemės. 2000-07-26 R.

2004-07-21 baudžiamojoje byloje apklaustas liudytoju Juozas Kalnikas parodė, kad norėdamas įsigyti žemės su vandens telkiniu Padukščių kaime, pažinodamas Šaukėnų seniūnijos žemėtvarkininkus, jis kreipėsi į juos prašydamas pranešti jam apie tai, jei koks nors žmogus norės perleisti savo teises į nuosavybės teisių atkūrimą. Jis asmeniškai pažįsta ir R. Parnarauskienę, ir jos pavaduotoją A. Zablockį, tačiau nei jų, nei kitų žemėtvarkininkų nėra prašęs, kad šie atliktų kokius nors neteisėtus veiksmus atkuriant nuosavybės teisę.

R. Parnarauskienė 2000-07-26 pasirašė išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn J. Kalnikui. Tokią išvadą turėjo pasirašyti apskrities viršininkas, tačiau nuosavybės teisių atkūrimui tai esminės įtakos neturėjo. R. Parnarauskienė taip pat pasirašė pažymą, kurioje tarp pretendentų gauti žemę buvo nurodyta ir J. Kalniko pavardė. Kitų duomenų apie R. Parnarauskienės ir J. Kalniko ryšius, kurių pagrindu būtų galima pripažinti buvus R.

Kiti Pažeidimai ir Sukčiavimo Schemos

Atkuriant nuosavybės teisę Nadieždai Krupeninai į išlikusį jos senelės nekilnojamąjį turtą taip pat buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai - su N. Krupenina nebuvo suderintos ketinamų jai perduoti žemės sklypų ribos, R. Parnarauskienės pažyma dėl eiliškumo nustatymo parengta pažeidžiant teisės aktus. Laikšių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto byloje nėra viešo svarstymo su visuomene protokolo, todėl darytina išvada, kad arba minėtas susirinkimas Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus nebuvo organizuotas, arba jis neprotokoluotas, pažeidžiant teisės aktus. Kiek vėliau pirkimo-pardavimo sutartimi N. Krupenina pardavė miško sklypus R.

2007-09-06 R. Parnarauskienei buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje, padarymo: kad ji, būdama valstybės tarnautoja, Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja, kuriai pavesta užtikrinti, kad piliečiams būtų teisingai atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą Kelmės rajone, siekdama turtinės naudos savo mamai V. Masiulienei, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, 2000 m. gegužės-spalio mėnesiais Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus patalpose, sužinojusi iš N. Krupeninos, kad ši turi teisę į 7,70 ha ploto žemės sklypo atkūrimą ir pageidauja vietoj šio žemės sklypo neatlygintinai gauti lygiavertį miško sklypą, tyčia klaidingai nurodė N. Krupeninai, kad Kelmės rajone laisvo valstybinio miško yra likę tik Užgirių miške, ir paaiškino, kad šis miškas yra labai prastas - nekertamas, tad jį N. Krupenina turės sutvarkyti iškirsdama ir išvežama krūmus, sausuolius.

Iš karto po to, to paties pokalbio metu R. Parnarauskienė pasiūlė N. Krupeninai parduoti turimą teisę į nuosavybės į 7,70 ha ploto žemės sklypą atkūrimą ir padėti jai surasti šią teisę norintį pirkti asmenį. Vėliau, 2000 m. gegužės-spalio mėnesiais, R. Parnarauskienė kelių susitikimų metu Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus patalpose ir N. Krupeninos namuose Šiauliuose pranešė N. Krupeninai, kad surado pirkėją, norintį pirkti jos turimą teisę į nuosavybės į 7,70 ha ploto žemės sklypą atkūrimą už 6 000 Lt, ir N. Krupeninai sutikus parduoti šią teisę už siūlomą pinigų sumą perdavė N. Krupeninai 6 000 Lt.

Po šio susitarimo, 2000-05-02 R. Parnarauskienė N. Krupeninos vardu surašė Kelmės rajono žemėtvarkos skyriui prašymą turimos teisės į 7,70 ha žemės sklypo atkūrimą pagrindu atmatuoti šiam žemės sklypui lygiavertį miško sklypą Laikšių kadastrinėje vietovėje, užregistravo prašymą Kelmės rajono žemėtvarkos skyriuje ir perdavė jį Laikšių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiai A. Dominauskienei. Pastarajai parengus sklypų, perduotinų N. Krupeninai neatlygintinai, planą R. Parnarauskienė be N. Krupeninos žinios suderino suprojektuotų miško sklypų planą ir kadastro duomenis bei perdavė dokumentus Nekilnojamojo turto registrui įregistruoti šį nekilnojamąjį turtą.

Nekilnojamojo turto registrui N. Krupeninos vardu įregistravus miško sklypus, 2001-12-06 R. Parnarauskienė, atvykusi pas N. Krupeniną į šios namus Šiauliuose, nurodė N. Krupeninai, kad ši privalo nuvykti kartu su ja į Kelmę pas notarą ir patvirtinti pinigų gavimo iš jos faktą. Taip R. Parnarauskienė tyčia suklaidino N. Krupeniną, ir ši 2001-12-06 pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4471, pagal kurią V. Masiulienė įgijo iš N. Krupeninos du 2,35 ha ploto miško sklypus. Tokiais tyčiniais veiksmais R. Parnarauskienė padarė didelę žalą N.

Baudžiamojoje byloje apklausta liudytoja N. Krupenina parodė, kad už dalį jai priklausiusios žemės norėjo atsiimti kompensaciją pinigais, o dalį - paimti kompensaciją mišku. Miško grąžinimo procedūra užsitęsė (kreipėsi 1999 m., iki 2000 m. jai miško negrąžino). Ji sirgo, buvo reikalingi pinigai. R. Parnarauskienė, paklausta, ar yra galimybė žemę pasikeisti į mišką, paaiškino, kad galima tai padaryti, tačiau tokiu atveju miško sklypas jai bus suformuotas Užgirių miške, nes kiti miškų plotai jau yra išdalinti žmonėms, taip pat aiškino, kad jei ji sutiks imti sklypą Užgirių miške, tai tas miškas nebus kertamas, bus labai netvarkingas, jį reikės sutvarkyti - iškirsti ir išvežti krūmus, sausuolius. Tai išgirdusi ji vedėjai pasakė, kad jai toks miškas, kuriuo ji negalės naudotis ir dar turės sutvarkyti, nereikalingas. Tada R. Parnarauskienė iš karto pradėjo siūlyti parduoti mišką. N. Krupenina savo iniciatyva paprašė R. Parnarauskienės pranešti jai, jei atsirastų pirkėjas, norintis iš jos pirkti mišką. Kiek pamena, jai paskambino Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus viršininkė ir pasakė, kad yra žmogus, norintis pirkti iš jos mišką. Sutartu laiku ji nuvažiavo į Kelmę, Žemėtvarkos skyriuje susitiko su R. Parnarauskiene. Pokalbis vyko tik tarp jų dviejų.

R. Parnarauskienė jai sakė, kad surado pirkėją, tačiau jis už 7 ha žemę siūlo tik 6 000 Lt, nes tą žemę pavertus mišku išeis nedaug - apie 2 ha miško, o miškai dabar likę labai blogi. Kadangi jai buvo...

Ši istorija atskleidžia, kaip valstybės tarnautojai, pasinaudodami savo padėtimi, galėjo manipuliuoti žmonėmis, siekdami asmeninės naudos. Tokie veiksmai ne tik pažeidžia įstatymus, bet ir kenkia pasitikėjimui valstybės institucijomis.

Žemės Reformos Pažeidimų Apibendrinimas

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinami pagrindiniai nustatyti pažeidimai, susiję su žemės reformos procesu Kelmės rajone:

Ši lentelė padeda geriau suprasti, kokio masto buvo pažeidimai ir kaip jie paveikė žemės reformos procesą Kelmės rajone.

tags: #kurtuvenu #kadastro #vietoves #zemes #reformos #zemetvarkos