Senos sodybos atnaujinimas: nuo apleisto namelio iki svajonių oazės

Daugelis svajoja pabėgti nuo miesto šurmulio ir įsikurti ramioje vietoje gamtos apsuptyje. Senos sodybos atnaujinimas gali tapti puikiu būdu įgyvendinti šią svajonę ir sukurti jaukią oazę, kurioje galima mėgautis ramybe ir gamtos grožiu. Šiame straipsnyje pasidalinsime įkvepiančiomis istorijomis ir praktiniais patarimais, kaip prikelti seną sodybą naujam gyvenimui.

Lietuvos etnografiniai regionai

Dievo ženklas ir svajonės pradžia

Kartą, svečiuojantis pas draugus, pro vieną sodybą važiavo Vaidas su žmona. „Buvo tokia žalia pieva ir didžiulis ąžuolas. Ir staiga abu su žmona užsimanėm tos sodybos, - prisiminė Vaidas. - Nors pastatai buvo labai apleisti, mes su žmona jau įsivaizdavom, kaip juos remontuotume, kai sutvarkytume aplinką, buvom kaip ant sparnų savo svajonėse“.

Nors sodybos šeimininkai neplanavo jos parduoti, tad užsiprašė neadekvačios kainos, tai pastūmėjo ieškoti kito varianto, o jį rado skelbimuose internete. „Nuvykom su žmona apžiūrėti ir supratom, kad čia tai, ko mes norim - senas sodas, didžiuliai medžiai, autentiški pastatai ir dar - svarbiausia - didžiulis ąžuolas, dar didesnis, senesnis ir gražesnis, ko gero, skaičiuojantis ne pirmą šimtmetį“, - sodybos įsigijimo istoriją pasakojo vyras.

Nors su žmona jie gyvena nuosavame name, tačiau, kaip sako, reikėjo erdvės kūrybai: „Norėjom daryti tai, kas mums patinka, kas daro mus laimingus. Negana to, tai buvo 30-tieji mūsų bendro gyvenimo metai, o sodyba irgi buvo pažymėta 30 numeriu. Tai dievo ženklas - pagalvojom“.

Senas liūdnas namelis ir gamtos laisvė

„Kai sodyboje niekas negyvena, gamta turi laisvės kūrybai, - sako šeimininkai. - Viskas čia buvo iki pažastų apaugę žolėm ir dilgėlėm. Krūmynai, šabakštynai, po remontų priversta visokių nereikalingų daiktų, krūvos akmenų ir šiukšlių visuose pakampiuose“.

Trys sodybos pastatai (dviejų galų, 100 kv. m ploto namas, klėtis ir kluonas) yra registruoti 1905 metais, o tvartas su daržine - 30 metų jaunesni, tad galima numanyti, kokia buvo jų būklė. „Po to, kai sodyba buvo parduota pirmųjų savininkų, ji iki mūsų turėjo dar du šeimininkus. Vienas jų amerikonas, žadėjęs grįžti į Lietuvą, investavo daugiausiai - namą apkalė lentelėmis, pakeitė lubas, uždengė skardinį stogą, bet po juo paliko seną skiedrinę dangą. Tvarkė namo viduje, bet nelabai kompetentingai, - sakė Vaidas. - Tačiau likimas jam nedavė šanso grįžti į Lietuvą, jis jau buvo pakankamai garbaus amžiaus. Taip sodyba buvo parduota, o kitas šeimininkas taip pat buvo vyresnio amžiaus, jo galimybes buvo ribotos, ir visos renovacijos sustojo“.

„Įsigiję seną liūdną namelį, neplanavome jo paversti į gulbę, bet žingsnis po žingsnio jis pats gražėja“, - juokais sakė Vaidas, prasitaręs, kad čia su žmona gali atvykti tik laisvu nuo darbo metu.

„Darome sau ir savaip“

Šeimininkai pasakojo, kad viduje dar nieko nedarę - tik išsivalė ir apsitvarkė vieną namo galą, kad galėtų gyventi. „Atnaujindami namą stengiamės išlaikyti autentiškų dalykų, bet nedarome ten senovinio muziejaus, - pasakojo šeimininkas. - Šiuolaikiškumas ir kai kurie patogaus gyvenimo standartai nugali. Be to, turime savų svajonių ir fantazijų, kurias norime čia realizuoti, tad bandome tai suderinti, o ar pavyks - bus matyt. Bet tai darome sau, savaip ir tai veža“.

Taigi šeimininkai įrengė sodyboje valymo įrenginius, nes tokie dabar reikalavimai, visur įvedė elektrą, vasaros vandentiekį, kad galima būtų naudotis šulinio vandeniu lauke ir namo viduje. Šiais metais jie įrengė didelę terasą prie namo - ją sumaniai išgrindė plytomis ir akmenukais - išėjo gražus, nestandartinis raštuotas grindinys, o kaina - nedidelė.

Taip pat atėjo laikas dar vienam darbui - namo dažymui. „Žmona norėjo, kad spalva būtų panaši į senų rąstinių pastatų, tai pasirinkom iš tamsiai žalios spalvos paletės, nes stogo spalva žalia, ir jau niekur nedingsi, - svarstė šeimininkas. - Bet, manau, pataikėm - dera. Ankstesnė geltona labai išsiskirdavo iš visų pastatų, be to, nudažius tamsiai langai labai išryškėjo“.

Pelėdžiukai, kačiukai ir paties išskaptuotas angelas

O trobos langai turi savo atskirą istoriją - jie, beje, buvo pakeisti pirmiausiai. „Man visada patiko senoviniai langai su apvadais, aišku - ir su raižiniais, bet tam reikia labai daug laiko, todėl pasirinkome paprastą stilistiką, nesudėtingą ir kuklią, - pasakojo Vaidas. - Svajojam, kad ateityje bus ir langinės su raižiniais bei piešiniais“.

Medžio raižyba

Jis prasitaria, kad langai su kačiuku, peliuku ir pelėdžiukais - jo sugalvota idėja. „Esame kačių mylėtojai, auginame net du - Brunį ir Murtę. O pelėda ant kito lango atsirado todėl, kad ji gyvena kitapus gatves didžiulėje dvikamienėje liepoje - jos amžius, manau, prilygsta senajam ąžuolui kieme. Tai tos pelėdos garbei. Sako, kažkada ši pelėda gyveno mūsų tvarto palėpėje, - pasakojo šeimininkas. - O angelas ant stogo irgi netyčiukais atsirado: ieškojau pirkti, labai norėjau, o vieną naktį užplūdo noras pabandyti paskaptuoti pačiam. Va ir pavyko. Sako, kad labai panašus į mano amžiną atilsį tėvuką - jis visad norėjo pabėgti iš to bendro su kaimynais kiemo, bet taip ir nepasiryžo. Dabar sėdi ir gėrisi iš aukštai, viską mato. Saugo“.

Akmenų upė ir tiltelis

Šeimininkai neslepia viską sodyboje darantys patys: Vaidas prie namo dirba visus vyriškus darbus, Renata tvarko aplinką. „Turim nuostabius kaimynus, kurie dalinasi augalais tai žmonai džiaugsmas - juk pirkom sodybą, kad galėtume kurti, tai ir kuriam, ką sugebam, - sako vyras. - Visus metus valėm, pjovėm, kirtom ir genėjom. Kur tik kokį kampą aptvarkydavom, žmona tuojau kuo nors apsodindavo“.

Jis pasakojo, kad vėliau dalis sklypo buvo lyginta, frezuota, atnaujinti vandens drenavimo kanalai, pasėta žolė, padarytas takas nuo namo svirno link, iškastas kanalas upeliui. „Šį sprendimą padiktavo sklypo reljefas ir daugybė iškastų akmenų. Taip kilo idėja padaryti akmenų upę su kriokliais ir naktiniu apšvietimu bei romantiškais tilteliais per ją, - pasakojo Vaidas. - O ir kaip gi sodyba be daržų ir gėlynų - jie tuoj pat atsirasdavo, kur nors sutvarkius aplinką“.

Planų - keliems gyvenimams į priekį

Nors senas liūdnas namelis akivaizdžiai gražėja, šeimininkai neslepia - planų šioje sodyboje dar daug, kaip sako jų draugai - keliems gyvenimams į priekį. Vaidas prasitaria, kad svirne norėtų įrengti svečių namus, taip pat restauruoti didžiulį griūnantį kluoną - sako, bet baisu pagalvoti, kiek ten tilptų jųdviejų svajonių.

„Dar yra minčių pakeisti stogus kitiems pastatams, įsirengti pirtį, pasidaryti dušą - nusibodo nepatogiai praustis kriauklėje, pasiremontuoti viduje truputį, įsirengti jaukų miegamąjį, - ateities darbus vardijo Vaidas. - O tai yra baisi finansinė matematika. Bet mes - svajokliai, vis ko nors prisigalvojam, o viską nulems norai, sveikata ir finansai. Dabar džiaugiamės tuo, ką turime“.

Štai lentelė, kurioje apibendrinami darbai ir planai:

tags: #simtamete #sodyba #diskusijos