Šildymo sezono įkarštyje Aplinkos apsaugos agentūra fiksuoja viršytas kietųjų dalelių paros ribines vertes visoje šalies teritorijoje. Aplinkos oro užterštumo padidėjimui įtakos turi intensyvaus transporto eismo keliama tarša ir šiluminės energijos gamyba energetikos įmonėse bei individualiuose namuose. Užterštumą individualių namų rajonuose nemaža dalimi lemia neatsakingas elgesys, kai patalpos šildomos deginant tam netinkamus daiktus.
Deginamų Atliekų Poveikis Aplinkai ir Žmonių Sveikatai
Deginant atliekas ar kitas kurui neskirtas medžiagas į aplinkos orą patenka įvairių kenksmingų ir taršių degimo produktų, tad žmonės, kūrendami draudžiamomis medžiagomis, ypač kenkia savo ir aplinkinių sveikatai. Be to, aplinkiniai jaučia nemalonų kvapą, galintį sukelti ne tik kosulį, bet ilgainiui ir rimtesnes kvėpavimo takų ligas.
Jokiu būdu negalima deginti pramoninių ir buitinių atliekų, tokių kaip tekstilė, avalynė, baldai, langų rėmai, plastikų, apdorotų lakais, klijais, dažais, impregnuojamosiomis medžiagomis, padangų likučių ir t.t. Labai pavojinga namų šildymui naudoti cheminėse medžiagose išmirkytus medinius pabėgius (geležinkelio bėgių atramines detales). Juos deginant išsiskiria įvairių kenksmingų teršalų, kurie užteršia ne tik aplinkos orą, bet ir gruntinius vandenis.
Didžiausia žala aplinkai ir žmonių sveikatai daroma deginant alyvą bei alyvos produktų atliekas. Deja, šio draudimo nepaiso kai kurios komercine veikla užsiimančios įmonės, pavyzdžiui, automobilių remonto dirbtuvės. Deginant alyvos atliekas, į orą patenka sunkiųjų metalų: didelė jų koncentracija gali sukelti kvėpavimo ir odos ligas. Nusėdusios ant žemės sunkiųjų metalų dalelės užteršia dirvą ir paviršinius bei gruntinius vandenis.
Atliekų kūrenimas kietojo kuro katiluose (pavyzdžiui, krosnyje) užteršia katilo ir dūmtraukio paviršius kenksmingais suodžiais. Dėl to blogėja šilumos perdavimas į patalpas, kyla gaisro pavojus, nes gali užsidegti dūmtraukyje susikaupę suodžiai.
Pelenų Keliamas Pavojus
Aplinką gali teršti ir kūrenant susidarantys pelenai. Dalis žmonių pelenus išbarsto prie savo namų, sode, darže, neatkreipdami dėmesio, kad buvo kūrenama netinkamu kuru. Pelenuose, likusiuose sudeginus draudžiamas medžiagas ar atliekas, yra žmogui ir aplinkai kenksmingų junginių. Tokius pelenus išbarsčius, šie junginiai įsiskverbia į dirvožemį, o iš ten gali patekti į gruntinius vandenis, auginamus vaisius, daržoves ir kitus augalus, o su jais - į gyvūnų ar žmonių organizmus.
Rekomenduojami Sprendimai
Namus galima šildytis renkantis tinkamą kurą - sausas malkas, sertifikuotas granules ir dujas. Bent kartą per metus būtina patikrinti šildymo įrangą: išvalyti kaminą, pasirūpinti ventiliacija, įvertinti katilo ir krosnelės būklę. Ši profilaktika sumažina gaisro riziką, pailgina įrenginių tarnavimą ir užtikrina efektyvų šildymą.
Taršius sprendimus reikia keisti į mažiau taršius: centralizuotą šildymą, modernius katilus ir šilumos siurblius.
Kaip tinkamai valdyti malkomis kūrenamą krosnį
Atsakomybė už Pažeidimus
Savivaldybių valstybės tarnautojams yra pavesta kontroliuoti atliekų deginimo atvejus buitiniuose taršos šaltiniuose. Už atliekų ar kitų medžiagų, kurios nėra kuras, deginimą gali tekti susimokėti baudą ir atlyginti žalą aplinkai.
Aplinkosaugininkai informuoja, kad už neskirtų kūrenti medžiagų ar atliekų deginimą taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą asmenims nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 170 iki 1170 eurų. Pakartotinai padaryti nusižengimai užtraukia baudą asmenims nuo 270 iki 1200 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 500 iki 3000 eurų. Taip pat skaičiuojama aplinkai padaryta žala, jos minimalus dydis - 100 eurų.
Baudos už atliekų deginimą
Šioje lentelėje pateikiama informacija apie baudas už atliekų deginimą:
| Pažeidimas | Fiziniams asmenims | Juridiniams asmenims |
|---|---|---|
| Pirmas nusižengimas | 60 - 300 EUR | 170 - 1170 EUR |
| Pakartotinas nusižengimas | 270 - 1200 EUR | 500 - 3000 EUR |
| Minimali žala aplinkai | 100 EUR | |
Projektas „Informavimas apie aplinkos taršos prevenciją ir kontrolę“. Projekto partneriai: Aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos geologijos tarnyba. Projekto vykdytojas - Aplinkos projektų valdymo agentūra. Projektas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.