Hamleto paveikslas penktame veiksme: Mirties tema ir pasirinkimai

Viljamas Šekspyras yra vienas žymiausių pasaulio dramaturgų, o jo tragedija „Hamletas“ - vienas iš labiausiai analizuojamų ir interpretuojamų kūrinių. Penktas veiksmas, kuriame dominuoja mirties tema, yra kulminacija, atskleidžianti veikėjų pasirinkimus ir jų padarinius.

Šekspyro tragedijos „Hamletas" dramatiškumas sustiprinamas istorijos pakeitimais. Ankstyviausias žinomas viduramžių pasakojimo pavidalas Hamleto saga buvo istorija apie ilgą laikotarpį tarp pirmos minties - pradinio impulso ar sumanymo - ir paties lemtingo žingsnio. Šekspyras istoriją atrado kaip žmogaus, o ne lemties kūrinį. Renesansinė praeities interpretacija iškelia individą kaip pagrindinį tragedijos subjektą.

E. Delacroix paveikslas "Hamletas ir Horacijus kapinėse"

Dviejų istorijų palyginimas

Hamleto istoriją apie 1200 m. aprašė Saksas Gramatikas (g. apie 1140-1150, m. 1216) veikale Danų istorija. Perskaitykite Sakso Gramatiko istorijos santrauką - Viduramžių epochos istoriją, ir palyginkite ją su Šekspyro pateikiama Renesanso epochos istorija. Palyginkite istorijas tokiais aspektais: įvykiai, laikas, personažai, personažų veikimo motyvai ir aplinkybės, problemos.

Brolis turi skystą priedangos legendą - pasak jo, Horvendilis (Šekspyras - senasis Hamletas) brutaliai elgėsi su savo kilniąja žmona, Geruta (Šekspyras - Gertruda); bet tikroji padėtis yra tokia, kad nuožmusis Fengas (Šekspyras - Klaudijus) turi pakankamai galios atsisėsti į brolio sostą, užgrobti jo karalystę, pasiimti žmoną ir išvengti bausmės. Vienintelė galima kliūtis yra jaunas Horvendilio sūnus Amletas (Šekspyras - Hamletas), nes visi šiame ikikrikščioniškame pasaulyje supranta, kad sūnus turi atkeršyti už savo tėvo nužudymą. Amletas yra dar vaikas ir niekam nekelia pavojaus, bet kai užaugs, jo pareiga bus aiški. Galvažudys Fengas šią griežtą bendruomeninio gyvenimo taisyklę taip pat supranta, ir, jei berniukas tuoj pat nesugalvos kokios nors gudrybės, jo gyvybė nė sudilusio skatiko neverta.

Kad išgyventų bent iki tol, kol galės atkeršyti, Amletas dedasi išprotėjęs ir taip įtikina savo dėdę, kad jis niekada negalės būti pavojingas. Apsitaškęs purvais ir gleivėmis, jis sėdi prie židinio, apatiškai drožinėdamas pagaliukus [...]. Nors apdairusis Fengas ne kartą spendžia spąstus, kad įžiūrėtų sveiko proto, kurį slepia jo sūnėno silpnaprotystė, kibirkštis, Amletas sumaniai išlieka neatskleistas. Jis laukia savo progos ir planuoja.

Išjuoktas kaip kvailys, iškentęs panieką ir pašaipas, jis pagaliau įstengia visą Fengo palydą sudeginti gyvą, o dėdę nusmeigti kalaviju. Jis sušaukia kilmingųjų susirinkimą, paaiškina, kodėl padarė tai, ką padarė, ir entuziastingai paskelbiamas nauju karaliumi. „Daug žmonių galėjai sutikti, kurie stebėjosi, kaip jis tokį gudrų sumanymą slėpė šitaip ilgai“.

^{(S. Greenblath Vilas ir pasaulio valia: arba Kaip Šekspyras tapo Šekspyru, Vilnius: Mintis, 2007, p.)}

Mirties tema penktame veiksme

Penktame veiksme dominuoja mirties tema. Argumentuokite požiūrį į žmogaus gyvenimą ir mirtį, remdamiesi duobkasių ir Hamleto mintimis. Kokioms epochoms būdinga memento mori tema?

Duobkasių scena yra reikšminga, nes ji tiesiogiai susijusi su mirties neišvengiamumu ir žmogaus egzistencijos trapumu. Hamletas, stebėdamas duobkasius, svarsto apie gyvenimo laikinumą ir mirties universalumą. Ši scena atspindi memento mori (atmink, kad mirsi) temą, kuri buvo populiari įvairiose epochose, ypač viduramžiais ir renesansu.

Hamleto, Laerto ir Fortinbraso kerštas

Paaiškinkite, kuo skiriasi trijų personažų, kurie keršija už savo nužudytus tėvus, - Hamleto, Laerto, Fortinbraso veikimo būdai? Remdamiesi monologais papasakokite, kokios vertybės yra svarbios Hamletui ir kas yra svarbu karaliui Klaudijui, Polonijui, karalienei Gertrūdai, Laertui?

Keršto motyvas yra vienas pagrindinių „Hamleto“ temų. Hamletas, Laertas ir Fortinbrasas yra trys skirtingi keršytojai, kurių veiksmai ir motyvai skiriasi:

• Hamletas - intelektualus ir mąslus, jis delsia keršyti, nes abejoja Dvasios žodžiais ir baiminasi neteisingai pasielgti. Jo vertybės yra teisingumas, tiesa ir moralė.
• Laertas - impulsyvus ir karštakošis, jis nedelsdamas siekia keršto už tėvo ir sesers mirtis. Jam svarbu garbė ir šeimos reputacija.
• Fortinbrasas - pragmatiškas ir ambicingas, jis siekia atgauti prarastas žemes ir įtvirtinti savo valdžią. Jam svarbu politinė galia ir karinė sėkmė.

Šių veikėjų skirtingi požiūriai į kerštą atskleidžia skirtingas vertybes ir motyvus, kurie formuoja jų veiksmus ir likimus.

Hamleto spektaklio scena

Vidinio ir išorinio veiksmo analizė

Paaiškinkite, kaip tragedijoje kuriamas vidinis ir išorinis veiksmas. Pagrįskite teksto citatomis vidinę Hamleto charakterio raidą: nusivylimas (melancholija) - pasiryžimas veikti (veikimas) - susitaikymas su likimu. Išanalizuokite personažų santykius ir likimus: įvykis I (veiksmo užuomazga) → I veiksmas → įvykis II (personažams kyla pavojus) → II veiksmas → įvykis III personažams kyla dar didesnis pavojus, gręsiantis katastrofa) → III veiksmas.

Vidinis veiksmas yra susijęs su Hamleto vidine kova, jo abejonėmis, dvejonėmis ir moraliniais svarstymais. Išorinis veiksmas apima įvykius, kurie vyksta aplink Hamletą, - sąmokslus, kerštą ir kovą dėl valdžios. Šie du veiksmai yra glaudžiai susiję ir veikia vienas kitą.

Hamleto charakterio raida:

• Nusivylimas (melancholija): po tėvo mirties ir motinos skuboto ištekėjimo Hamletas apimtas melancholijos ir netiki pasauliu.
• Pasiryžimas veikti (veikimas): sužinojęs apie tėvo nužudymą, Hamletas pasiryžta keršyti, tačiau delsia ir abejoja.
• Susitaikymas su likimu: galiausiai Hamletas susitaiko su savo likimu ir priima mirtį kaip neišvengiamą.

Šekspyras nubrėžė epochos ribas ir kaip rašytojui, ir kaip aktoriui. Šioje pjesėje jis padarė atradimą, kuriuo remdamasis ėmė kurti visai naujai. Tenka kalbėti apie sodrią vidujybės reprezentaciją, sukurtą naujomis drąsaus nutylėjimo priemonėmis. Jis buvo permąstęs, kaip sudėlioti tragediją į vieną visumą - būtent, buvo permąstęs, kiek reikia atskleisti priežastinius tragedijos siužeto ryšius, kad jis būtų paveikus, kiek reikia aiškinti psichologinius personažo motyvus, kad jis būtų įtaigus. Svarbiausia buvo ne sugalvoti mįslę, kurią reikia įminti, bet sukurti tikslingą neaiškumo miglą.

Kaskart jis pasiimdavo šaltinį ir meistriškai atsikratydavo visko, kas atrodytų būtina rišliai, gerai sukonstruotai pjesi.

Hamletas

Lietuvių dramaturgija ir Šekspyras

Šekspyro kūrybos poveikis lietuvių dramaturgams yra pastebimas nuo pirmųjų dramų. Autentiškas Šekspyro kūrybos vertinimo liudijimas yra plikusi Žemaitės. Įdomu, kad Žemaitė gėrisi Šekspyro kalba, jo kūrinių motyvai atpažįstami lietuviškose realijose ir, matyt, atliepia asmeninę patirtį: „Tą jo kalbą gyvai atmenu, skaitydama Šekspyrą, ir jis apie reikalą meilės taip gražiai pasako lūpomis Romeo. Šekspyras turėjo mokėti mylėti, kad taip puikiai galėjo meilę aprašyti, labiau tą troškimą ir reikalą meilės; juo tankiau skaitau, juo kas kartas gražiau atrandu“.

Žemaitės pašnekesys su Šekspyru įkvėpė Kostą Ostrauską sukurti dramą „Žemaitė sutinka Šekspyrą“, išreiškiant žmogaus būties absurdiškumą (Ostrausko „Duobkasiai“, A. Ambraso ir R.).

Laisvės iš Šekspyro mokosi sovietinio gyvenimo rutinos gniuždomi Rolando Rastausko (1954) dramos „Talmantas Žuvėdra“ (1974) jaunieji herojai, improvizuojantys „Romeo ir Džuljeta“ tema. Šios satyrinės Juozo Erlicko (1953) dramos „Mirtis už stalo“ (1988) ir „Blinkuva - 2, arba...

tags: #laerto #paveikslas #penktame #veiksme #detalusis #planas