Pastaruoju metu net būsto rinkos apžvalgos pradedamos nuo karo grėsmės aspekto, lyg ta grėsmė būtų atsiradusi ką tik ir tapusi neišvengiama.
Strateginės komunikacijos, psichologinių operacijų ir kovos su propaganda ekspertai vienbalsiai sako: šis naratyvas dėkingas tik vienai pusei šiuo metu.
Seimas 2023 metų spalio 10 dieną po svarstymo pritarė NT mokesčio pakeitimams, kuriais, be kita ko, numatomas 0,05-4 proc. tarifas nuo nekilnojamojo turto mokestinės vertės, o konkrečius mokesčio tarifus nustatytų savivaldybės taryba.
Mokesčio mokėti nereikėtų, jeigu turto vertė neviršija 1,5 savivaldybės (kurioje yra NT) nekilnojamojo turto verčių medianos.
Vėliau pernai spalį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė su finansų ministre registravo papildomas korekcijas.
Lingė.
Iš Finansų ministerijos penktadienį „Delfi“ pateikto apibendrinimo matyti, kad valdančiųjų siūlymai lieka tokie pat: pirmas gyvenamasis būstas, kurio vertė neviršija 1,5 medianos, nebūtų apmokestinamas.
Todėl du trečdaliai pagrindinio būsto savininkų NT mokesčio nemokėtų; pirmam gyvenamajam būstui, kurio vertė pusantro karto viršija vidurinę tos savivaldybės turto vertę (tai yra, viršija 1,5 medianos), būtų taikomas nuo 0,05 iki 0,5 proc. tarifas.
Šiame diapazone tarifus nustatytų konkrečios savivaldybės taryba; antram ar komercinei veiklai naudojamam būstui galiotų bendras 0,5-3 proc. tarifas.
Toks tarifas šiandien taikomas komercinei paskirčiai naudojamam nekilnojamam turtui; apleistam nekilnojamam turtui nustatomas platesnis nei bendras intervalas nuo 0,5 iki 4 proc.
Taip atrodytų NT mokestis viršijus 1,5 medianos pirmajam būstui (remiantis Finansų ministerijos anksčiau pateiktais skaičiavimais, atliktais 0,5-4 proc. „žirklėms“ - pridėti „Delfi“ pavyzdžiai su mažiausiu 0,05 proc. tarifu):
Mokesčių reforma: NT mokestis | Panorama
Pasak ministerijos, praktika rodo, jog didžiojoje dalyje atvejų aukštesnis tarifas yra savivaldybių nustatomas neprižiūrimam turtui. Skelbiama, kad vidutinis NT mokestis už pagrindinį būstą siektų 16 eurų, o pirmosios deklaracijos gyventojus pasiektų 2026 metais.
Pasak ministerijos, kadangi Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (NTMĮ) „projektas yra praėjęs pateikimo stadiją, dėl tolesnio NTMĮ projekto svarstymo bus sprendžiama Seime“.
Neatmeta galimybės nuspręsti šiose sesijoje, bet po rinkimų Seimo BFK pirmininkas M. Lingė „Delfi“ sakė, kad pokyčių nenumatoma, tačiau viliamasi atnaujinti diskusijas dėl NT mokesčio iš dalies dėl noro atliepti tarptautinių institucijų raginimus.
Jis pabrėžė, kad tai nėra NT mokesčio klausimo teikimas į darbotvarkę, o veikiau jo įtraukimas į programą, kad atsiradus palankioms aplinkybėms jau galima būtų svarstyti ir Seime.
Turima omenyje Europos Komisijos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) bei rizika, kad Lietuva negaus iš šios priemonės reikalingų subsidijų.
Darydamas aliuziją į valdančiosios koalicijos partnerę Laisvės partiją, pernai balsavime neparėmusią NT mokesčio, M. Lingė tikisi, kad konstruktyviau diskutuoti bus galima po rinkimų.
Pasak jo, dabartinis įrašymas į darbų programą yra daugiau „higieninis, rutininis žingsnis“.
Medianos savivaldybėse Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas ragina Lietuvą koreguoti mokesčius, įskaitant ir nekilnojamojo turto.
Tačiau galiausiai pateikta reforma sunkiai stūmėsi kelią Seime.
Nedidele persvara ir opozicinių socialdemokratų balsais valdantieji perėjo ir svarstymo stadiją.
Tačiau sulaukta kritikos.
„Skirtingas medianų taikymas atskirose savivaldybėse pažeidžia socialinio teisingumo principą, jeigu įvertinsime žmonių pajamas pagal atskirus regionus, pagal atskiras savivaldybes.
Paskelbta, kad Zarasų savivaldybėje pajamos yra pačios mažiausios tarp vis rajonų savivaldybių.
Nuo Vilniaus miesto skiriasi maždaug 930 eurų.
Įsivaizduojate?“, - pernai spalį Seime kalbėjo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius.
„Zarasuose nekilnojamojo turto mokestį, kurio nemokėjo, mokės, o Vilniaus mieste, kurio gyventojų vidutinės pajamos yra beveik tris kartus didesnės, jiems mes nekilnojamojo turto mokestį sumažinsime“, - pridūrė jis.
Socialdemokratų politikas Gintautas Paluckas, šį rugsėjį ELTA debatuose kalbėdamas apie 2023 metais pasiūlytą NT mokestį, jį pasitelkė kaip kaip valdančiųjų nesikalbėjimo su kitomis partijomis pavyzdį.
„Lygiai taip pat su NT mokesčiu, kuris buvo pristatytas, yra nerimta.
Jeigu mes kalbame apie nedidelį ir visuotinį NT mokestį, tai tuo metu kolegos konservatoriai pateikė per skirtingų savivaldybių medianas.
Mes sakome netinka, pabandykime paieškoti sutarimo kitaip“, - aiškino G. Paluckas.
Medianų žemėlapis: Finansų ministerija teigė „Delfi“, kad nors dėl nuolat kintančios NT rinkos struktūros mokestinių verčių medianos savivaldybėse šiek tiek svyruoja, tačiau aukščiau pateiktos medianų vertės išlieka iš esmės aktualios.
„Reikšmingesnis pokytis NT vertėse, tarp jų ir medianų, bus matomas nuo 2026 metų sausio 1 dieną, atlikus kas 5 metus vykdomą mokestinių NT objektų verčių perskaičiavimą“, - sako ministerija.
Finansų ministerija komentuoja, kad NT mokesčio pakeitimo projektu siekiama keisti esamą mokesčio lengvatos modelį ir atsisakyti suminio turimo turto mokestinių verčių apmokestinimo, vietoj jo nustatant lengvatinį apmokestinimą, taikomą tik vienam gyvenamajam būstui (vienam objektui).
Dabar fizinių asmenų nekomercinei veiklai naudojamam nekilnojamajam turtui taikomas toks progresinis apmokestinimas: iki 150 tūkst. eurų NT neapmokestinamas.
150-300 tūkst. eurų bendrai NT mokestinės vertės daliai taikomas 0,5 proc. tarifas, 300-500 tūkst. eurų - 1 proc. tarifas, o viršijus 500 tūkst. eurų - galioja 2 proc. mokesčio tarifas, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų ar neįgalų vaiką neapmokestinamoji vertė yra 200 tūkst. eurų.
Peržengus ją, bet neviršijant 390 tūkst. eurų, taikomas 0,5 proc. tarifas, 390-650 tūkst. eurų - 1 proc. tarifas, o po 650 tūkst. eurų - 2 proc. mokesčio tarifas.
Valdantieji konservatoriai kritikuoja dabartinę mokesčio koncepciją kaip „prabangos mokestį“.
„Buvo priimtas, mano nuomone, nevykęs įstatymas, kurį dabar reikia keisti dėl to, kad jis yra nevykęs, - tas vadinamasis „prabangos mokestis“ 2011 metais, per krizę“, - interviu „Delfi“ pernai rugsėjį kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.
„Suplakta į vieną krūvą n turto vienetų, jie apmokestinti ir pajamos įskaitytos į valstybės biudžetą, nes tiesiog kitaip negalima to padaryti ir taip buvo paneigta pati nekilnojamojo turto mokesčio esmė“, - sakė Vyriausybės vadovė.
Medianų sąrašas mažėjimo tvarka: M. Lingė, kalbėdamas apie pokyčių perspektyvą, sako, jog pakeitimai dar turės bus įvertinti BFK.
„Kol kas nieko naujo, dabar jų (visų mokestinių pakeitimų - red.) situacija yra labai skirtinga.
Vieni jau yra toliau pasistūmėję, kaip nekilnojamas turtas, kiti yra praėję tik pateikimo stadiją.
Visiems atvejams turėtų būti pirmiau rengiamas Biudžeto ir finansų komiteto posėdis. Jau tik po to klausimas galėtų būti teikiamas į (Seimo plenarinių posėdžių - red.) salę.
Komitete dar tikrai tokių svarstymų šiuo metu neplanuojame, nes matome, kad to sutarimo tikrai nėra“, - sako M. Lingė.
tags: #laida #nekilnojamo #turto #karai