Teismo sprendimai ir draudimai Lietuvoje: nuo renovacijos iki kailinių žvėrelių ūkių

Lietuvoje teismų sprendimai ir įvairūs draudimai daro didelę įtaką tiek verslui, tiek gyventojų kasdieniam gyvenimui. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą aktualių temų, susijusių su teismų sprendimais, draudimais ir renovacijos klausimais.

Kailinių žvėrelių ūkių draudimas

Nuo 2025 m. sausio 1 dienos įsigaliojus Kailių fermų draudimo įstatymui, numatyta, jog šiuo metu vis dar veikiantys kailinių žvėrelių ūkiai privalės būti uždaryti iki 2027 m. sausio 1 d. Iki to laiko numatytas pereinamasis laikotarpis, kai verslininkai gali gauti kompensacijas.

Nutraukiantiems šią veiklą numatytas laiptuotos kompensacijos principas: verslą uždarę 2024 m. gaus 3 eurus už kiekvieną gyvūną, 2025 m. - 2 eurus, o pasitraukę iš rinkos 2026 m. - 1 eurą.

Konstitucinis Teismas (KT) kovą nusprendė, jog šis draudimas Konstitucijai neprieštarauja. Šį antradienį Seimas po pateikimo pritarė laikinojo žemės ūkio ministro Igno Hofmano siūlymui kompensacijas išmokėti nepriklausomai nuo kailinių žvėrelių ūkio gautos paskolos grąžinimo būklės.

Šiuo metu kailių fermas yra uždraudusios 19 Europos valstybių. Tokį sprendimą jau priėmusios ir kitos dvi Baltijos šalys, taip pat Austrija, Prancūzija, Airija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir kitos.

Paskirtojo žemės ūkio ministro Andriaus Palionio manymu, jei Seimas nuspręstų atidėti 2027 m. įsigaliosiantį kailinių žvėrelių ūkių draudimą, tai galėtų būti nesąžininga jau fermas uždariusių verslininkų atžvilgiu.

„Jeigu mes dabar ir pratęstumėme tą veiklą, tai klausimas su teisėtais lūkesčiais tų, kurie vykdo įstatymą. Dabar jau esame tokiame tarpsnyje, kada jau klausimas atgal ar leisti, ar neleisti, neturėtų būti keliamas“, - Eltai teigė A. Palionis.

Jo teigimu, didžiausia šio įstatymo problema išlieka per mažos kompensacijos verslui. Būtent dėl jų, kaip jis teigė, šiam draudimui nepritarė dar būdamas Seimo nariu.

„Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) atnešė įstatymo projektą, (…) tai čia atliepia Konstitucinio Teismo sprendimą, kad buvo pažeistos tų ūkių teisės, kurie negalėjo teikti paraiškos, jei turėjo negrąžintą lengvatinę paskolą.

Jo manymu, kita iškilusi problema - komplikuotas ūkių šalinimas. „Dabar yra klausimas ir kitas. Realiai ūkiai gaus pakankamai nedideles kompensacijas, jie yra įpareigoti nusigriauti fermas, nes kitai veiklai, kitai ūkio šakai nepritaikysi. Turės jas nugriauti, sutvarkyti tą teritoriją ir tada gali prašyti valstybės kompensacijas už tą nugriovimą“, - sakė A.

Kompensacijos už kailinių žvėrelių ūkių uždarymą

MetaiKompensacija už gyvūną
20243 eurai
20252 eurai
20261 euras

Teismo sprendimai dėl užliejimų: kaimynų ginčai

Dažnai pasitaiko situacijų, kai kaimynai nesutaria dėl padarytos žalos, ypač užliejimo atvejais. Vienas iš tokių atvejų buvo nagrinėjamas teisme, kai moteris kreipėsi į teismą dėl kaimynų užliejimo padarytos žalos atlyginimo.

Ieškinyje yra nurodyta, kad atsakovai, gyvenantys bute, esančiame virš Nijolės buto, keletą kartų jos butą buvo užlieję vandeniu. Kaimynės kaltinami asmenys kategoriškai viską neigia. Anot jų, minėtu laikotarpiu jokių incidentų jų bute nebuvo kilę, tarnybos taip pat nebuvo kviečiamos.

Teisme Nijolė pabrėžė, kad po užliejimų buvo sugadintos ne tik buto patalpų lubos ir sienos, bet ir koridoriuje, vonioje bei virtuvėje nebeliko elektros: „Namo administratorė apžiūrėjo mano butą ir nustatė, kad dėl užliejimo vanduo, patekęs iki paskirstymo dėžučių, sukėlė trumpą jungimą vidaus elektros tinkle, todėl yra nudegęs nulinis laidas ir reikalingas buto elektros instaliacijos remontas Bendrovė į kurią kreipiausi, defektiniu aktu nustatė, jog mano buto elektros instaliacijos tinklo remontas kainuotų 1 415 eurų. Be to, 2022 m. vasarą kaimynai keitė savo buto grindis. Kadangi buvo dirbama su vibroaparatu, tai dėl didelės vibracijos suskilinėjo visų buto patalpų lubos.“

Ir dėl to moteris kreipėsi į žalą vertinančius ekspertus. Šie nustatė, kad koridoriaus, vonios, virtuvės ir trijų kambarių lubų ir sienų tinko remontas ir perdažymas pagal lokalinę sąmatą kainuotų 1 695 eurus.

„Tad susumavus patirtas išlaidas samdant ekspertus ir jų pateiktas sąmatas, iš viso man buvo padaryta 3 361 euro turtinė žala“, - apibendrino Nijolė.

Nijolės kaltinami kaimynai prašė atmesti ieškinį kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei priteisti jiems iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime į ieškinį yra nurodyta, kad 2022 m. vasarą atsakovas gyveno minimame bute ir jokių vandentiekio avarijų ar kokių nors santechnikos remonto darbų atliekama nebuvo: „Į mane niekada niekas nesikreipė su kokiomis nors pretenzijomis dėl tariamos žalos padarymo. Tai šiuo atveju ieškovės teiginys, kad aš tariamai užliejau jos butą, yra visiškai absurdiškas ir melagingas. Kaimynė su ieškiniu nepateikia jokių įrodymų, nes jų ir būti negali, kad būtent aš kada nors būčiau užliejęs jos butą vandeniu. Ieškovė tik deklaratyviai ieškinyje nurodo, kad jos bute yra reikalingas elektros instaliacijos remontas.“

Anot atsakovo, kaimynė savo galimas išlaidas neteisėtai ir nepagrįstai nori tiesiog prisiteisti iš jų. Jis paaiškino, kad jokie remonto darbai 2022 m. vasarą nei kitu metų laiku bute, kuriame gyvena, atliekami nebuvo.

„2022 m. rugsėjį namas, kuriame yra tiek mano, tiek ieškovės butas, buvo pradėtas renovuoti ir renovacija jau baigta. Galimi ieškovės buto pažeidimai galėjo atsirasti renovacijos metu. Bet, ar kas ieškovei padarė kokią nors žalą, ar ji iš viso buvo jai padaryta ir kada, man tikrai nėra žinoma“, - pabrėžė Nijolės kaimynas.

Teismas pabrėžė, kad ieškovė šioje byloje neįrodė, jog žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovų patalpų. Teismas vertino tai, kad byloje nėra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės turtas sugadintas dėl realiai buvusio užliejimo, kurį padarė atsakovai.

Nors buto apžiūros akte yra nurodyta, kad vonioje matyti senos apliejimo dėmės virš 16 buto sanitarinio mazgo, tačiau jokių kitų šį užpylimo židinį (atsakovų buto vonia) patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

Taip pat byloje nėra įrodymų, jog vanduo atitekėjo iš viršuje esančio atsakovų buto į žemiau esančio ieškovės buto virtuvę, koridorių.

Todėl teismas nusprendė šį ieškinį atmesti ir priteisti iš Nijolės kaimyno naudai 1 149 eurus siekiančias išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Kiti teismų sprendimai ir aktualijos

  • Šiaulių apylinkės teismas nusprendė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Pakruojo rajone vaiką apkandžiojusio šuns savininkę. Visgi, kaip nuspręsta, moteris nukentėjusiesiems turės sumokėti daugiau nei 14 tūkst. eurų.
  • Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai panaikino Kultūros paveldo departamento (KPD) Vilniaus teritorinio skyriaus nutarimą, susijusį su Karaimų gatvėje įrengtu atitvaru ir kitomis eismo reguliavimo priemonėmis.
  • Konstitucinis Teismas pripažino, kad įstatymo nuostata, draudžianti nepilnamečiams skleisti informaciją, „kuria niekinamos šeimos vertybės" ir skatinama LGBT+ šeimos samprata, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Po šiandieninio sprendimo šis draudimas turėtų nustoti galioti.

tags: #laida #renovacija #teismas #draudimas