Nuosavybės teisės neliečiamumas yra viena pamatinių žmogaus teisių, tačiau tam tikrais atvejais ji gali būti laikinai apribota. Lietuvoje įstatymai numato keletą būdų, kaip gali būti paveiktos nuosavybės teisės: tai gali būti prievartos priemonė pagal Baudžiamojo proceso kodeksą arba baudžiamoji sankcija pagal Baudžiamąjį kodeksą.
Šiame straipsnyje aptariamas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaip prievartos priemonė, jo taikymo sąlygos ir teismų praktika.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaip prievartos priemonė yra susijęs su žmogaus teise į nuosavybės neliečiamumą. Todėl bet koks nuosavybės teisių apribojimas turėtų būti taikomas kaip ultima ratio priemonė, be kurios nebūtų įmanoma pasiekti reikiamų tikslų baudžiamajame procese. Net jei pateisinamas prievartos priemonės naudojimas siekiant reikiamų tikslų, teisė į nuosavybės neliečiamumą pažeidžiama, jei tokia priemonė taikoma per ilgai arba kai tokios priemonės taikymas yra neproporcingas.
Verta paminėti, kad prievartos priemonė - laikinas nuosavybės teisių apribojimas - gali būti taikoma net ikiteisminio tyrimo metu, kai nėra teismo sprendimo dėl asmens kaltės. Dėl šios priežasties tokios prievartos priemonės taikymas turėtų būti griežtai įvertintas.
Dėl greitos technologijų ir skaitmeninių produktų pažangos šiuolaikiniame pasaulyje nuosavybės objektų ratas plečiasi, išplečiant nuosavybės reikšmę.
Klausimas dėl pusiausvyros tarp nuosavybės teisių apsaugos ir prievartos priemonių vis dar išlieka aktualus Teismams ar prokurorams kiekvieną kartą sprendžiant laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo klausimus.
Pavyzdžiai iš teismų praktikos
Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino du sostinės gyventojus kaltais dėl neteisėto praturtėjimo ir bendrai nusprendė konfiskuoti 987 tūkst. eurų valstybės naudai.
Kaip antradienį nurodė Generalinė prokuratūra, 1967 m. gimusiam nuteistajam skirta 50 tūkst. eurų bauda, jo giminaitis, gimęs 1935 m., turės sumokėti 15 tūkst. eurų baudą. Taip pat iš nuteistųjų valstybės naudai konfiskuota 987 tūkst. eurų piniginių lėšų.
Remiantis bylos duomenimis, nuo 2010 iki 2018 metų nuteistieji valdė didelės vertės turtą, žinodami, kad jo negalima įsigyti už teisėtas pajamas. Įmonėje dirbęs EV turėjo 513 tūkst. eurų sumą. Už šias lėšas vyras pats arba artimų asmenų naudai įsigijo žemės sklypą, kelis butus sostinėje ir kelis automobilius, kurių įsigijimui iš dalies panaudotos neteisėtos pajamos.
Tuo pačiu laikotarpiu artimas vyro giminaitis įsigijo nekilnojamojo turto už 545 tūkst. eurų. Teismas konstatavo, kad moteris patyrė išlaidų ir įsigijo turto už 474 tūkst. eurų, kurių negalėjo gauti teisėtai.
Neteisėto praturtėjimo pasekoje teismas nusprendė iš EV konfiskuoti 513 tūkst. eurų, iš jo giminaičio - 474 tūkst. eurų.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pranešė, kad penki sostinės gyventojai įtariami neteisėtu praturtėjimu ir galimu nusikalstamu būdu įgytų lėšų legalizavimu. Įtariama, kad dviejų porų ir vieno kito asmens, gyvenančių itin prabangiai, turimas turtas yra neproporcingas jų pajamoms. Bendras pajamų perviršis siekia daugiau nei 886 tūkst. eurų. Tyrimą organizuojantis Vilniaus regiono prokuroras laikinai apribojo trijų įtariamųjų nuosavybės teises į turtą, kurio bendra vertė viršija 2,08 mln. eurų.
Siekiant surinkti kuo daugiau duomenų tyrimui, FNTT pareigūnai atliko 12 kratų įtariamųjų gyvenamosiose vietose, automobiliuose ir kitose susijusiose patalpose. Kratų metu buvo paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, elektroninė korespondencija, nešiojamieji kompiuteriai, duomenų laikmenos, materialinės vertybės (laikrodžiai, auksas), taip pat paimta 2,8 tūkst. eurų grynųjų pinigų ir prisijungimo vardai prie virtualios valiutos piniginių.
Kaip pranešė FNTT, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad asmenys, kurie oficialiai nurodo esantys įmonių akcininkai ir už tai gauna kelis šimtus eurų atlyginimą, deklaruoja minimalias pajamas, tačiau gyvena itin prabangų gyvenimo būdą - važinėja prabangiais Mercedes-Benz automobiliais, perka brangius laikrodžius ir galimai įsigijo sodybą Vilniaus pakraštyje už grynuosius pinigus.
Atlikę asmenų turto tyrimą, FNTT pareigūnai nustatė, kad viena pora valdo turto už daugiau nei 205 tūkst. eurų, viršijančio jų oficialiai gautas pajamas, o kitos poros valdomo turto vertė viršija jų pajamas daugiau nei 142 tūkst. eurų. Įtariama, kad asmenys gali gauti pajamų iš užsienio, tačiau jų nedeklaruoja Lietuvoje ir nemoka mokesčių valstybei. Panašūs įtarimai pareikšti ir kitam asmeniui, iš kurio pora įsigijo nekilnojamąjį turtą. Pareigūnai įtaria, kad šis asmuo taip pat valdo turto, kurio vertė gerokai viršija jo deklaruotas pajamas.
Buvo pranešta spalio pradžioje, kad baudžiamojoje byloje oficialūs įtarimai pareikšti 87 asmenims, o civiliniai ieškiniai siekia daugiau nei 92 000 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų turtui, kurio vertė 173 900 eurų, buvo taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius. Į ikiteisminį tyrimą taip pat įtrauktas tyrimas dėl viešų raginimų smurtauti prieš Lietuvos suverenitetą, įtarimai pareikšti vienam asmeniui.
Neramumai prie parlamento rūmų Vilniaus centre kilo 2021 m. rugpjūčio 10 d. vakare po mitingo prieš Vyriausybės planus įvesti apribojimus tiems, kurie atsisako skiepytis ar testuotis dėl COVID-19. Pasibaigus Seimo posėdžiui, dalis protestuotojų užblokavo išėjimus iš parlamento ir įvažiavimą į jo vidinį kiemą. Policija panaudojo ašarines dujas prieš akmenis mėtančius riaušininkus.
Lietuva žemėlapyje
Nuosavybės teisių apribojimo statistika
Šioje lentelėje pateikiami duomenys apie nuosavybės teisių apribojimus, taikytus ikiteisminių tyrimų metu:
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Asmenų, kuriems pareikšti įtarimai | 87 |
| Civilinių ieškinių suma | 92 000 eurų |
| Įtariamųjų turto, kuriam taikomas apribojimas, vertė | 173 900 eurų |
| Turto, kurio nuosavybės teisės apribotos | 2,08 mln. eurų |
Diskusija „Prevencija iš arti: mokyklų patirtys ir pavyzdžiai“ | „Planet Youth“
tags: #laikinas #nuosavybes #teisiu #apribojimas #angliskai