Laikinosios Apsaugos Priemonės Disponuojant Turtu: Esminiai Aspektai Lietuvoje

Bylinėjimasis užtrunka, o kreditorius nerimauja, kad skolininkas per tą laiką gali perleisti ar paslėpti savo turtą. Laikinosios apsaugos priemonės - tai civiliniame procese taikomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti ieškovo reikalavimų patenkinimą ateityje. Laikinosios apsaugos priemonės yra veiksmingas teisinis instrumentas, padedantis kreditoriams užsitikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip skiriasi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šeimos bylose nuo jų taikymo kitose civilinėse bylose.

Šeimos Teisiniai Santykiai

Šeima - tai pati mažiausia socialinė bendrija, ypatinga žmonių bendrumo forma, savotiškas kolektyvinis subjektas, kiekvienos visuomenės, tautos pagrindas, kuriame susipina dvasiniai, ekonominiai, socialiniai elementai. Visuomenės santykių sistemoje šeimai tenka svarbi vieta. Ji yra pirminė visuomenės ląstelė ir atlieka labai svarbias žmonių giminės tęsimo, jaunosios kartos auklėjimo ir šeimos narių materialinės bei moralinės savitarpio paramos funkcijas. Šeimos gyvenime susipina biologiniai ir socialiniai, materialiniai ir dvasiniai, doroviniai ir psichologiniai procesai. Todėl šeimos santykiai yra specifinis teisinio reguliavimo dalykas, į kurį nukreipta ne tik teisė, bet ir moralė, ideologija, religijos jėga ir įtaka. Dėl šių ypatumų šeimos santykių reglamentavimui skiriamas ypatingas dėmesys.

Valstybės pareiga globoti ir saugoti šeimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“. Šios nuostatos įtvirtintos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad: „Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas“.

Vis didėjantis valstybės įsikišimo į šeimos gyvenimą poreikis skatina santuokos ir šeimos, kaip dviejų asmenų - vyro ir moters sąjungos, modelio modifikacijas. Santuoka prarado iki tol neatskiriamą savo savybę - pastovumą. Dabar santuoka tampa vis labiau terminuota, nutraukiama bet kuriam iš sutuoktinių reikalaujant. Smurtas, patiriamas fizinis ir psichologinis smurtas šeimoje, tapo neatskiriama socialinės tikrovės dalimi. Šie veiksniai pakeitė ir valstybės vaidmenį, reguliuojant bei teisiškai reglamentuojant šeimos ir tėvystės santykius bei paskatino valstybę kuo išsamiau reglamentuoti šeimos teisinius santykius.

Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje patariama savo įstatymuose numatyti veiksmingas poveikio ir apsaugos priemones, kad būtų galima kuo skubiau reaguoti į kiekvieną prievartos šeimoje aktą, apsaugoti asmenį ir užtikrinti prevencinį šių priemonių poveikį, kad panašūs įvykiai daugiau nepasikartotų.

Šeimos Teisinių Santykių Ypatumai

Šeimos teisinių santykių sąvokos įstatymų leidėjas nėra pateikęs. Šios rūšies šeimos teisiniams santykiams taikomos CPK XI skyriaus penkto skirsnio „Laikinosios apsaugos priemonės“ ir CK 3.65 straipsnyje nustatyta tvarka. Nuostatos skirtos nagrinėjamam institutui yra įtvirtinta ir kituose straipsniuose: CK 3.75 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas, spręsdamas sutuoktinių gyvenimo skyrium klausimą, gali taikyti šio kodekso 3.65 straipsnyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat, Sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija)“ 384 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad „Teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Civilinio kodekso 3.65 straipsnyje“.

CK 3.65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikus, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas“. Šiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose. Tai yra vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, pavyzdžiui, sprendžiant vaikų globos (rūpybos), tėvų valdžios apribojimo ar vaikų atskyrimo nuo tėvų ir panašius klausimus.

Šios rūšies šeimos teisiniai santykiai, institutas žinomas ir kitose valstybėse. Šios sutuoktinių ir vaikų bylos nagrinėjimo metu įtvirtintos Anglijos ir Velso šeimos teisėje. Vieningo teisės akto šiuo atveju nėra, todėl šias normas galime rasti Santuokos pasekmis įstatyme (angl. Matrimonial Causes Act 1973), Vaiko įstatyme (angl. Children Act 1989). Šeimos bylose taikomos laikinosios apsaugos priemonės įtvirtintos Prancūzijos civilinio kodekso (angl. Civil Code) 253, 254, 255 straipsniuose. Šios nuostatos randama ir Vokietijos civiliniame kodekse.

Aptarsime šeimos teisinių santykių tikslus. Tam reikalinga aptarti teisės aktuose, teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pateikiamus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus ir tikslus.

Teismas byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš CPK apibrėžto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti ir šio instituto tikslas - užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Šis tikslas įvardijamas ir daugelio autorių.

Civilinio proceso komentare nurodyta, kad „taikant laikinąsias apsaugos priemones reikia nustatyti ir išlaikyti tokią padėtį, kuri leistų ieškovui (kreditoriui) tinkamai rengtis procesui ir jame dalyvauti, o priėmus jam palankų sprendimą - jį realiai įvykdyti“.

Tokią išvadą galime daryti įvertinę CK 3.65 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą: „Teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikus, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones“. Įstatymų leidėjas šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesieja su teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Šios laikinosios apsaugos priemonės išskirtinumą ne kartą yra pabrėžę ir teismai, nurodydami, kad šios priemonės taikymo pagrindas - būtinybė apsaugoti turtinius ir asmeninius neturtinius vaiko ir sutuoktinio interesus, t.y. užtikrinti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar sutuoktinio teisės.

Iš to darytina išvada, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones šeimos bylose yra siekiama apsaugoti vaiko ar sutuoktinio interesus dėl laiko sukeliamų negatyvių padarinių, užkirsti kelią teises pažeidžiantiems veiksmams, sumažinami jau padarytus nuostolius ir žalą ginamiems interesams, kartu užtikrinti ir teismo sprendimo įvykdymą. Toks tikslas išskiriamas ne visose valstybėse.

Šios rūšies šeimos teisiniai santykiai, savo tikslu skiriasi ir nuo bylos nagrinėjimo iš esmės. Teisiniuose terminų žodynuose pateikiama tik laikinųjų apsaugos priemonių bendroji sąvoka, kuri apibrėžiama daugmaž panašiai.

A. Driuko ir V. Šaus vadovėlyje nurodyta, kad: „laikinosios apsaugos priemonės - tai įstatymo numatytos teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti skirtos priemonės, kurias savo nuožiūra arba šalies prašymu taiko teismas“.

Visgi S. Sime pateikė sąvokos apibrėžimą artimiausią nagrinėjamo instituto esmei. Autorius laikinąsias apsaugos priemones apibrėžia kaip laikinus suvaržymus pritaikytus siekiant sureguliuoti teisinę padėtį tarp šalių kol vysta teismo procesas. Šios priemonės taikymas yra naudingas tuo atveju, kai yra įrodymų, kad atsakovo nepagrįsti veiksmai sukels nepataisomos žalos ieškovo interesams bylos nagrinėjimo metu.

Teismų Praktikos Pavyzdys

Geriausiai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principus iliustruoja praktiniai teismų nutarčių pavyzdžiai. Vienas tokių - Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Ieškovas s.r.l. „Nordagrocompany” kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Auto pirkliai” 115 950 Eur skolą, 5 797,50 Eur delspinigius ir 12,25 proc. metines palūkanas. Vilniaus apygardos teismas prašymą patenkino ir pritaikė kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių areštą. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas skundą atmetė. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius tarp šalių sudarytą 2019 m. vasario 26 d.

Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2-642-910/2022, kurioje atsakovė buvo bankrutavusi individuali įmonė „Onyksta“, o pareiškėja - B. J., konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas pareiškėjos turtui. Teismas atsižvelgė į tai, kad pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią R. C. (atsakovo savininkas) įgijo turtinę teisę į pareiškėjos turtą, buvo nutraukta teismo sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs. Tai reiškia, kad R. C. turtinė teisė į B. J. turtą nebepriklauso, todėl neliko teisinio pagrindo areštui.

Apeliacinis teismas pažymėjo, kad individualios įmonės savininkas atsako už įmonės prievoles savo asmeniniu turtu tik tuo atveju, jei įmonės turto nepakanka. Tačiau nagrinėjamu atveju, nutraukus pirkimo-pardavimo sutartį, R. C. turtinė teisė į B. J. turtą išnyko, todėl iš jos negali būti vykdomas išieškojimas bankroto byloje.

Šis pavyzdys iliustruoja, kaip teismas įvertina konkrečias aplinkybes ir teisinį pagrindą, priimdamas sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Svarbu pažymėti, kad teismas panaikino laikinąsias apsaugos priemones tik ta apimtimi, kuria buvo areštuota R. C. turtinė teisė pagal pirkimo-pardavimo sutartį, o kitos priemonės, taikytos kitam turtui, liko galioti.

Iššūkiai ir Rizikos

Asmuo, siekiantis laikinųjų apsaugos priemonių savo reikalavimams užtikrinti taikymo, susiduria su keliais iššūkiais, kurie gali turėti esminę reikšmę, siekiant atsakyti į klausimą, verta ar ne reikalauti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo:

• Žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
• Sudėtinga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, tiksliau - antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, t. y. nesąžiningą priešingos bylos šalies elgesį.

Teismai, taikydami laikinąsias apsaugos priemones, vadovaujasi proporcingumo principu. Pavyzdžiui, jei reikalavimo suma nėra didelė, nebūtų proporcinga areštuoti visą atsakovo nekilnojamąjį turtą.

Jei ieškovui reikia įrodyti konkrečius atsakovo nesąžiningus veiksmus, taktikos požiūriu gana svarbus yra kreipimosi dėl turto arešto laikas. Turto areštas taikomas bet kokiam atsakovui priklausančiam turtui Lietuvos teritorijoje. Jeigu reikia areštuoti kitose jurisdikcijose esantį atsakovui priklausantį turtą, būtina kreiptis dėl Lietuvos teismo nutarties pripažinimo ir leidimo vykdyti tose konkrečiose jurisdikcijose.

Teisinis Reglamentavimas

Svarbu atsiminti, kad pati didelė ieškinio suma savaime nėra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Remiantis Briuselio Ibis reglamentu, jeigu taikoma laikinoji apsaugos priemonė valstybės narės, kurioje siekiama jos vykdymo, teisėje nėra numatyta, šios valstybės narės teismas turėtų taikyti esamas priemones, kurių „poveikis būtų panašus ir kuriomis būtų siekiama tų pačių tikslų“.

Mūsų Civilinio proceso kodeksas reikalauja apie teismo posėdį, kuriame skiriamos laikinosios apsaugos priemonės, informuoti atsakovą, nors pagal Briuselio Ibis reglamentą šis reikalavimas nėra privalomas. Be to, galiojančios Civilinio proceso kodekso taisyklės suteikia mūsų nacionaliniams teismams teisę teikti pagalbą užsienio teismuose nagrinėjamose bylose taikant laikinąsias apsaugos priemones.

Kai konkretus teismo sprendimas yra susijęs su valstybės turtu, galime susidurti ir su gana dideliu pasipriešinimu vykdyti teismo nutartį dėl turto arešto.

Lietuvos teismai nepagrįstus prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, net kai jos taikomos santykinai ne ilgą laiko tarpą, ėmė vertinti kaip ieškovo neteisėtus veiksmus ir pagrindą reikalauti nuostolių atlyginimo.

Taip pat turėtumėte būti atsargūs prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Mes pasiekėme, kad actio Pauliana pagrindu toks akcijų perleidimo sandoris būtų pripažintas negaliojančiu Lietuvos teismuose.

Apibendrinant, turto areštas yra efektyvi priemonė, leidžianti užtikrinti teismo sprendimo vykdymą.

Svarbios CPK nuostatos:

• 145 straipsnis: Reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apribojimus, įskaitant draudimą areštuoti tam tikras lėšas ir operacijas su areštuotomis lėšomis.
• 147 straipsnis: Nustato prašymų, susijusių su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėjimo tvarką ir terminus.

Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra veiksminga priemonė, kurios naudinga siekti.

tags: #laikinos #apsaugos #priemones #reiskia #kad #negalima