Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsnis reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą civilinėse bylose. Šiame straipsnyje aptariami įvairūs aspektai, susiję su laikinųjų priemonių taikymu, įskaitant jų pasirinkimą, apribojimus ir sankcijas už pažeidimus.
Laikinųjų Apsaugos Priemonių Esminiai Aspektai
Teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu.
Nuosavybės Teisių Apribojimai
Tais atvejais, kai yra laikinai apribojamos nuosavybės teisės į daiktą, priklausantį bendrosios nuosavybės teise, gali būti areštuota tik asmeniui, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, priklausanti turto dalis.
Lėšų Areštas ir Apribojimai
Taikant laikinąsias apsaugos priemones, draudžiama areštuoti lėšas, nurodytas šio Kodekso 668 ir 739 straipsniuose. Areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje.
Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Šioje dalyje nurodytų lėšų areštas, teismo nutartyje nurodytas leidimas atlikti operacijas su areštuotomis lėšomis ar antstolio nustatyta konkreti suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti, nestabdo tos pačios ar pirmesnės reikalavimų patenkinimo eilės išieškojimo vykdymo.
Sankcijos Už Apribojimų Pažeidimus
Už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną.
Chronologinė Straipsnio Pakeitimų Apžvalga
Šis straipsnis buvo keistas ir papildytas įvairiais įstatymais:
- 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr.
- 2011 m. lapkričio 17 d. įstatymu Nr.
- 2014 m. liepos 17 d. įstatymu Nr.
- 2014 m. gruodžio 16 d. įstatymu Nr.
- 2015 m. lapkričio 24 d. įstatymu Nr.
- 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr.
- 2020 m. birželio 9 d. įstatymu Nr.
- 2023 m. gruodžio 12 d. įstatymu Nr.
Tai rodo, kad teisės aktai yra nuolat tobulinami ir pritaikomi prie kintančių visuomenės poreikių ir teisinių aplinkybių.
Svarbu: 2023 m. gruodžio 12 d. įstatymu Nr. XIV-2317 nustatyta, kad 145 str. 6 d.
Bylos dėl šeimos teisinių santykių yra vienos dažniausiai nagrinėjamų pirmosios instancijos teismuose.
2023 metų Lietuvos teismų veiklos rezultatų duomenimis teismuose buvo nagrinėjama 14941 byla dėl šeimos teisinių santykių, iš kurių 7397 bylos dėl santuokos nutraukimo. Būtent šios kategorijos ginčai pasižymi ypatingu sudėtingumu, kadangi dažniausiai šiose bylose sprendžiami ginčai, susiję su nepilnamečiais vaikais. Ir būtent bylose dėl santuokos nutraukimo dažniausiai sprendžiami laikinųjų apsaugos priemonių klausimai.
Itin svarbu, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos laiku, kad nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams būtų padaryta kuo mažesnė žala, nes net ir pakankamai operatyvaus proceso metu išlieka pavojus, kad dėl ginčo sprendimo trukmės bus pažeistos vaiko ar sutuoktinio teisės.
Be to, bylos nagrinėjimo pradžioje neįmanoma nuspėti, kiek užtruks pats bylos nagrinėjimas. Šiame procese svarbus tampa tiek šalių, tiek valstybinių institucijų, tiek ir pačio teismo aktyvumas. Visi paminėti subjektai privalo veikti išskirtinai nepilnamečių vaikų interesais.
Įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Šiuo aktualiu klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis šeimos bylose gali būti nukreipta ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą (konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai).
Įstatyme pateikiamas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, kurias teismas gali taikyti iki bus priimtas teismo sprendimas, t. y. įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat, siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą, uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose, kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. Taigi, įstatymų leidėjas nėra nustatęs baigtinio sąrašo šeimos bylose taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių.
Dažniausiai sutinkamos laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose yra laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas bei laikinos vaiko bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų nustatymas. Tačiau praktikoje pasitaiko, jog teismai sprendžia klausimus ir dėl kitokio pobūdžių laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose taikymo, pavyzdžiui, kai tėvai nesusitaria dėl vaiko gydymo, ugdymo įstaigų, būrelių, bendravimo su seneliais/broliais ir seserimis bei kitais atvejais.
Prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimui yra taikomi sutrumpinti terminai, t. y. tokie prašymai turi būti išspręsti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos.
Bylą nagrinėjantis teisėjas sprendžia, ar būtina surinkti papildomus duomenis spręstinam klausimui, ar apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą pranešti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, ar prašymą nagrinėti rašytinio, ar žodinio proceso tvarka ir pan.
Jei teismas nusprendžia, kad pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, tokiu atveju dalyvaujantiems byloje asmenims yra nustatomas terminas savo pozicijoms dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pateikti, Valstybinė vaiko teisių tarnyba įpareigojama pateikti išvadą dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atitikties nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams bei išsiunčiami dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimai į paskirtą teismo posėdį.
Įstatymų leidėjas procesiniame įstatyme yra įtvirtinęs, jog teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai (Civilinio proceso kodekso 152 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigalioja nuo jos priėmimo momento, tačiau nepaisant to, ji gali būti skundžiama apeliacinės instancijos teismui.
Visų pirma akcentuočiau, jog visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ir tik tada, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios.
Šiame kontekste siūlyčiau nesutariantiems tėvams toliau komunikuoti ir ieškoti išeities iš susidariusios situacijos, pavyzdžiui, kreiptis į mediatorių, kuris galėtų profesionaliai tarpininkauti tarp nesutariančių tėvų ir padėti pasiekti tarpusavio susitarimą.
Mes, šeimos bylas nagrinėjantys teisėjai, nuolatos primename nesutariantiems tėvams, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y.
Šią savaitę Lietuvos Aukščiausias Teismas (LAT) nagrinėjo civilinę bylą, atnaujintą po EŽTT sprendimo. EŽTT 2019 m. liepos 23 d. sprendimu byloje Š. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 21243/17) pripažino, kad nacionaliniai teismai, nustatydami pareiškėjo dukters gyvenamąją vietą, neužtikrino sprendimo priėmimo proceso, kuriuo apribota pareiškėjo teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, teisingumo ir taip pažeidė Konvencijos 8 straipsniu (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) saugomus interesus.
EŽTT pabrėžė, kad pareiškėjo ir jo dukters santykiai yra šeimos gyvenimas pagal Konvencijos 8 straipsnį, o teismų sprendimai, kuriais buvo nustatyta nepilnametės dukters laikinoji, o vėliau ir nuolatinė gyvenamoji vieta, - pareiškėjo teisės į šeimos gyvenimo gerbimą apribojimas, kuris atitiko nacionalinius įstatymus ir kuriuo buvo siekta teisėtų tikslų - apsaugoti geriausius pareiškėjo dukters interesus, kaip reikalauja Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis.
EŽTT pareiškėjo teisių pažeidimus vertino daugiausia proceso teisės normų aspektu, t. y. EŽTT vertino, ar kiekviena proceso stadija atskirai užtikrino pareiškėjo teises, ir atkreipė dėmesį į tai, kad tiek proceso dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu, tiek nustatant dukters nuolatinę gyvenamąją vietą su motina pareiškėjas teikė įvairius argumentus, kodėl duktė turėtų gyventi su juo, tačiau nacionaliniai teismai, nustatydami laikinąją nepilnametės dukters gyvenamąją vietą, nenagrinėjo šių argumentų.
EŽTT pabrėžė, kad nė vienas teismas taip tinkamai ir neįvertino pareiškėjo argumentų bei nepaaiškino, kodėl motinos butą, kuriame mergaitė gyveno vos kelis mėnesius, laikė nepilnametės dukters gyvenamąja vieta. EŽTT užsiminė, kad ne jam spręsti, su kuriuo iš tėvų vaikas turėtų gyventi laikinai, kol vyksta santuokos nutraukimo procesas, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriais buvo nustatyta laikinoji nepilnametės dukters gyvenamoji vieta su motina, padėjo stiprinti vaiko prisirišimą prie motinos gyvenamosios vietos ir padidino tikimybę, kad būtent ši gyvenamoji vieta ir taps nuolatinė, siekiant užtikrinti stabilų vaiko gyvenimą.
Dėl to EŽTT sprendė, kad sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimti nesuteikiant pareiškėjui tinkamos procesinės apsaugos. Šiuo tikslu EŽTT priminė, kad tokio pobūdžio bylose Konvencijos 8 straipsnis reikalauja, jog nacionaliniai teismai nuodugniai įvertintų visą šeimos situaciją, o pareiškėjo atveju sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimti nenagrinėjant jo argumentų. Be to, tie sprendimai po kiek laiko nulėmė galutinį bylos rezultatą, kai pareiškėjo argumentai jau buvo nebesvarbūs.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šiuo metu mergaitė jau yra pakankamo amžiaus, pažymėjo, jog veiksmingas šeimos gyvenimo gerbimas reikalauja, kad būsimi tėvo ir vaiko santykiai būtų nustatyti atsižvelgiant į aktualias, o ne praeityje buvusias aplinkybes, todėl, teismams iš naujo nagrinėjant šios civilinės bylos dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi būti iš naujo vertinami įrodymai bei nustatomos šiuo metu aktualios bylos aplinkybės, leidžiančios spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsnis reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą civilinėse bylose. Šiame straipsnyje aptariami įvairūs aspektai, susiję su laikinųjų priemonių taikymu, įskaitant jų pasirinkimą, apribojimus ir sankcijas už pažeidimus.
🟢 KAIP UGDYTI KOMPETENCIJAS? | Pasiruošimas diegti atnaujintas BP
Teismų statistika šeimos bylose
Žemiau pateikta lentelė apibendrina teismų statistiką šeimos bylose, kurioje atsispindi nagrinėjamų bylų kiekis ir dažniausiai taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
| Metai | Nagrinėtos bylos dėl šeimos teisinių santykių | Bylos dėl santuokos nutraukimo | Dažniausiai taikomos laikinosios apsaugos priemonės |
|---|---|---|---|
| 2023 | 14,941 | 7,397 | Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo priteisimas, bendravimo tvarkos nustatymas |
tags: #laikinos #apsaugos #priemones #vaiko #gyvenamosios #vietos