Mūsų visuomenėje yra nusistovėjęs mitas, kad po santuokos sudarymo visas sutuoktinių turimas turtas tampa bendru, t.y. teigiama, kad visas sutuoktinių iki santuokos sudarymo turėtas turtas, tiek ir po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas, yra laikomas abiejų sutuoktinių nuosavybe.
Išsiaiškinkime, kas iš tikrųjų laikoma šeimos turtu ir kaip jis yra valdomas bei apsaugomas Lietuvoje.
Sutuoktinių Turto Teisinis Režimas
Turtinių sutuoktinių teisių ir pareigų sričiai būdingas didesnio teisinio apibrėžtumo poreikis, siekiant apsaugoti tiek sutuoktinių, tiek trečiųjų asmenų teisėtus interesus.
LR Civilinis kodeksas (toliau CK) turtinius sutuoktinių santykius reglamentuoja gana plačiai.
Kadangi asmeniniai neturtiniai sutuoktinių santykiai yra ypač privatūs, todėl itin detalus šių santykių teisinis reglamentavimas yra neįmanomas, o tam tikrais atvejais net netikslingas ir nepageidautinas, o turtinių sutuoktinių teisių ir pareigų sričiai būdingas didesnio teisinio apibrėžtumo poreikis, siekiant apsaugoti tiek sutuoktinių, tiek trečiųjų asmenų teisėtus interesus.
LR Civilinis kodeksas (toliau CK) turtinius sutuoktinių santykius reglamentuoja gana plačiai.
Sutuoktinių turtiniai santykiai gali būti reglamentuojami:
- Įstatymo nustatytu teisiniu režimu;
- Vedybų sutartimi (kai patys sutuoktiniai sudaro susitarimą, nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, po jos nutraukimo ar separacijos atveju).
Įstatymo nustatytas teisinis režimas sutuoktinių turtui taikomas tuomet, kai jie nėra sudarę vedybų sutarties.
Kalbant apie šeimos turto institutą, reikėtų atkreipti dėmesį, jog šio turto teisinis režimas taikomas tiek tuo atveju, kai yra sudaryta vedybų sutartis, tiek tuomet, kai sutuoktinių turtinius santykius reglamentuoja įstatymas.
Tai reiškia, jog CK 3.84 str. 2-3 d. nurodytas turtas įgyja šeimos turto statusą neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė jis buvo prieš sudarant santuoką ar ją sudarius.
Vadinasi, šeimos turtas nėra alternatyvi asmeninės ir bendrosios nuosavybės forma.
Kas laikoma Šeimos Turtu?
Šeimos turtas laikomas būtina materialiąja šeimos gyvavimo prielaida, o šio instituto tikslas - apsaugoti nepilnamečių vaikų bei silpnesnio ekonominiu požiūriu sutuoktinio teisėtus interesus.
Šeimos turto sudėtį numato Civilinis kodeksas. Šeimos turtui priskiriama:
- Šeimos gyvenamoji patalpa: Patalpa laikoma šeimos gyvenamąja, jei šeima joje iš tikrųjų gyvena. Taigi šiuo atveju šeimos gyvenamoji patalpa nustatoma pagal faktinę situaciją. Tai gali būti ne tik butas ar namas, bet ir kitokia patalpa, kurioje gyvenama (sodo namelis, gyvenamasis vagonėlis ir pan.). Jei šeima turi du butus, tačiau viename iš jų negyvena, o jį nuomoja, toks butas nebus pripažįstamas šeimos turtu. Šeimos turtu visais atvejais pripažįstama sutuoktinių vienintelė gyvenamoji vieta, nesvarbu, koks jos faktinis statusas (tai gali būti netgi viešame registre kaip gyvenamasis namas neįregistruotas sodo namelis).
- Kilnojamieji daiktai: skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti. Baldai, buitinė technika, kiti namų apyvokos daiktai (CK nepateikia baigtinio tokių daiktų sąrašo). Atkreiptinas dėmesys, jog prie šeimos turto nepriskiriami meno kūriniai, įvairios kolekcijos, namų bibliotekos, ginklai, transporto priemonės, brangūs papuošalai, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju norint nustatyti, kokie daiktai naudojami šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, reikėtų atsižvelgti į faktines šeimos gyvenimo aplinkybes, pvz., automobilis gali būti priskirtas prie tokių daiktų, jei jis atokiai gyvenančiai šeimai yra vienintelė susisiekimo priemonė nugabenti vaikus į mokyklą.
- Teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa: Ši teisė gali atsirasti nuomos, panaudos ar uzufrukto pagrindu. Tai yra tie atvejai, kai nė vienas iš sutuoktinių neturi nuosavybės teisės į patalpą, kurioje gyvena (pvz., gyvena tėvams priklausančiame name, nuomoja butą ir pan.).
Šeimos turto teisinio režimo esmė yra ta, kad toks turtas gali būti naudojamas, valdomas ir juo disponuojama, atsižvelgiant į šeimos santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatytus ypatumus ir apribojimus.
Kalbant apie šeimos turtą, reikėtų žinoti, jog šeimos turto teisinį statusą jis įgyja nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau sutuoktiniai šį faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis gali panaudoti tik tuo atveju, jei nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas.
Šeimos turtas - tai ne tik materialūs dalykai, bet ir teisės bei įsipareigojimai.
Asmeninė ir Bendroji Sutuoktinių Nuosavybė
Pasitaiko atvejų, kada sutuoktiniai nebežino, kuris turtas yra jų bendras, o kuris jiems priklauso asmeniškai, dėl ko dažnai skiriantis kyla ginčų.
Apie tai, kaip pasikeičia asmenų turto teisinis režimas susituokus, koks turtas skyrybų atveju pagal įstatymą laikomas asmeniniu vieno sutuoktinio turtu ir ar galima santuokos metu įgyti turto tik vienam iš sutuoktinių, atsakysime šiame straipsnyje.
Turto teisinis režimas po santuokos sudarymo
Po santuokos sudarymo sutuoktinių turtas įgyjamas bendrąja jungtine nuosavybe.
Tai reiškia, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių gaunamas darbo užmokestis, individualios veiklos pajamos, kitos pajamos ir įgyjamas kilnojamasis bei nekilnojamasis turtas tampa sutuoktinių bendrąja nuosavybe ir jiems abiems priklauso po lygiai.
Išimtys: Kada turtas laikomas asmenine nuosavybe
Įstatymai numato išimtis, kada po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas (pajamos) yra kiekvieno sutuoktinio asmeninis.
Pavyzdžiui, turtas bus laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe, jeigu yra sutuoktiniui padovanotas ar jo paveldėtas turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
Asmenine sutuoktinio nuosavybe laikomi:
- Sutuoktinio asmeninio naudojimo daiktai (pavyzdžiui, rūbai).
- Lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui (pavyzdžiui, įrankiai).
- Lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ir kita.
Taip pat po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas gali būti laikomas kiekvieno sutuoktinio asmeniniu, kai sutuoktiniai yra sudarę vedybinę sutartį ir joje nusimatę, kad, pvz., sutuoktinių gaunamas darbo užmokestis (pajamos) ir (ar) įsigytas kilnojamasis turtas (pavyzdžiui, automobilis), nekilnojamasis turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties, taip pat jeigu gautos lėšos yra iš darbo užmokesčio, individualios veiklos pajamų, toks turtas po santuokos sudarymo bus laikomas įgytas sutuoktinių bendrai ir priklausys jiems po lygiai.
Vienas sutuoktinis gali įgyti turto (tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo), asmeninės nuosavybės teise, jeigu turto įgijimo metu aiškiai išreiškia valią turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise ir yra kito sutuoktinio sutikimas.
Taigi, skaitytoja galėtų santuokoje įsigyti nekilnojamąjį turtą asmeninės nuosavybės teise, jeigu kitas sutuoktinis išreikštų rašytinį sutikimą, tokiu atveju sutuoktinis išreiškęs sutikimą prarastų teisę pretenduoti į įsigytą turtą.
Svarbu žinoti ir tai, kad jeigu vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas santuokos metu pagerintas abiejų sutuoktinių lėšomis (ar darbu), tokiu atveju sutuoktinis, kuris pagerino ir (ar) investavo asmenines lėšas į kito sutuoktinio turtą, turėtų teisę į piniginę kompensaciją už pagerinimus ar net prašyti pripažinti turtą bendru abiejų sutuoktinių.
Šeimos turtas gali būti tiek bendras, tiek asmeninis.
Turto Apsauga
CK 3.85 str. nustato, jog tais atvejais, kai vienintelės šeimos gyvenamosios patalpos savininkas yra vienas sutuoktinis, savo nuosavybės teisę į šią patalpą jis gali perleisti, įkeisti ar kitaip ją važyti gali tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą.
Jei sutuoktinis nedavė sutikimo sudaryti tokį sandorį ar vėliau jo nepatvirtino, jis turi teisę reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu, tačiau tik tuo atveju, jei ginčijama gyvenamoji patalpa viešame registre buvo nurodyta kaip šeimos turtas.
Jei tai nebuvo padaryta, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik įrodžius, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga, t.y. žinojo arba turėjo žinoti, jog gyvenamoji patalpa yra šeimos turtas, nors viešame registre tai ir nebuvo nurodyta.
Negaliojančiu jokiais atvejais negalima pripažinti atlygintinio sandorio, kurio kita šalis buvo sąžininga.
Šiuo atveju preziumuojama, jog iš tokio sandorio gaunamos pajamos skiriamos šeimos poreikiams tenkinti.
Jei pajamos nebuvo skirtos šeimos poreikiams, o buvo panaudotos jas gavusio sutuoktinio asmeninėms reikmėms, nors parduotas turtas buvo abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kitas sutuoktinis gali savo interesus ginti dalijant bendrą turtą reikalaudamas atitinkamai didesnės dalies ar kompensacijos.
Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu neatsižvelgiant į kitos sandorio šalies sąžiningumą.
Jei sutuoktiniai turi bendrų nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti, būtinas teismo leidimas (jis yra būtinas visiems sandoriams, dėl kurių gyvenamoji patalpa galėtų netekti šeimos turto teisinio režimo).
Šis reikalavimas taikomas ir tais atvejais, kai vienintelėje šeimos gyvenamoje patalpoje nepilnametis gyvena su vienu iš savo išsituokusių ar nesudariusių santuokos tėvų.
Tokia teisės norma įstatymas, užtikrindamas viešojo intereso - kad vaikas nebūtų paliktas be gyvenamojo būsto - apsaugą, suvaržo disponavimą nuosavybe.
Sandorį, sudarytą be teismo leidimo, turi teisę ginčyti ne tik jo nesudaręs kitas sutuoktinis, bet ir vaikas (jo globėjas, rūpintojas), vaiko ar jo tėvų įpėdiniai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras.
Pabrėžtina, jog vaikų ir jų interesais ieškinį pareiškiančių asmenų teisė ginčyti sandorį neribojama net ir tais atvejais, kai šeimos gyvenamoji patalpa viešame registre kaip šeimos turtas įregistruota nebuvo.
CK 3.85 str. 3d. nustato garantiją, saugančią šeimos turtą nuo kreditorių išieškojimų.
Iš šeimos turto negali būti išieškoma, jei kreditoriai žinojo ar turėjo žinoti dvi aplinkybes: kad sudarytas sandoris nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir kad jis prieštarauja šeimos interesams.
Jei tokios registracijos nėra, preziumuojama, jog kreditorius sąžiningas ir jo galimybės išieškoti iš šeimos turto minėtame CK straipsnyje įtvirtinta taisyklė neriboja.
Normos, reglamentuojančios šeimos turto teisinį režimą, yra imperatyvios, o tai reiškia - sutuoktiniai sutartimi jo pakeisti negali (negalima, pvz., susitarti, jog vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa nelaikoma šeimos turtu ar kad jai įkeisti nereikia kito sutuoktinio sutikimo).
Šeimos Turto Teisinio Režimo Pabaiga
Šeimos turto teisinis režimas baigiasi:
- Sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi (separacijos atveju);
- Vienam iš sutuoktinių mirus;
- Teismo sprendimu paskelbus jį mirusiu.
Atkreiptinas dėmesys, jog išvardintais atvejais šeimos turto teisinis režimas pasibaigia sutuoktiniams, tačiau lieka galioti nepilnamečių vaikų atžvilgiu.
Tačiau net ir tais atvejais, kai šeimos turto teisinis režimas baigiasi, sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikta teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (iki vaikų pilnametystės nustatomas uzufruktas).
Jei sutuoktiniai šeimos gyvenamąją patalpą nuomojosi, teismas sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, gali perkelti nuomininko teises.
Teismas taip pat gali jam priteisti namų apyvokos daiktus, skirtus šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti.
Turto dalybos skyrybų atveju
Skyrybų metu dalinant sutuoktinių įgytą turtą po santuokos sudarymo, vadovaujamasi bendra taisykle (prezumpcija), kad visas turtas tarp sutuoktinių dalinamas pusiau po ½ dalį, tačiau įstatymas numato, jog nuo lygių dalių principo gali būti nukrypstama, pavyzdžiui, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
Vedybų sutartis
Sutuoktiniai, prieš sudarydami santuoką ar bet kada jau būdami susituokę gali sudaryti vedybų sutartį ir nustatyti savo turto teisinį režimą.
Galima susitarti, kad visas įgyjamas turtas bus asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kurio vardu bus įgytas, arba kad visas turtas bus bendra jungtinė nuosavybė, arba bendra dalinė nuosavybė (t.y. bus įgyjama tam tikromis dalimis, pvz., 1/3 ir 2/3 arba ½ ir ½ ).
Teisinį režimą sutartimi galima nustatyti visam turtui, jo daliai, tam tikrai turto rūšiai (pvz., nekilnojamajam turtui ar pinigams bankų sąskaitose) ar tik konkretiems daiktams.
Vedybų sutartys tvirtinamos notariškai ir registruojamos viešame Vedybų sutarčių registre.
Jei sutuoktiniai vedybų sutarties nesudaro, jiems taikomas įstatymų numatytas turto teisinis režimas.
Pagal jį visas santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, kad sutuoktiniai yra turto bendrasavininkiai, tačiau konkrečios jiems priklausančios turto dalys nėra nustatytos.
Preziumuojama, kad šios dalys lygios, tačiau sutuoktiniai, sudarydami turto pasidalijimo sutartį, šias dalis gali pakeisti.
Sudaryti turto pasidalijimo sutartį sutuoktiniai gali ne tik ištuokos atveju, tačiau ir būdami santuokoje, jei yra poreikis.
Ši sutartis turi būti patvirtinta notaro ir registruojama viešame registre.
Vedybų sutartis gali padėti aiškiai apibrėžti turto teisinį režimą ir išvengti ginčų skyrybų atveju.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
- Ar galiu įsigyti turtą tik savo vardu būdamas santuokoje?
Taip, tačiau tam reikalingas raštiškas kito sutuoktinio sutikimas, kuriuo jis atsisako pretenzijų į šį turtą.
- Kas nutinka, jei pagerinu sutuoktinio asmeninį turtą santuokos metu?
Turite teisę į piniginę kompensaciją už pagerinimus arba galite prašyti pripažinti turtą bendru abiejų sutuoktinių.
- Kaip dalijamas turtas skyrybų atveju, jei nėra vedybų sutarties?
Paprastai turtas dalijamas pusiau, tačiau teismas gali nukrypti nuo šio principo atsižvelgdamas į tam tikras aplinkybes.
- Ar iki santuokos įgytas turtas yra dalijamas skyrybų atveju?
Ne, iki santuokos įgytas turtas laikomas asmenine nuosavybe ir nėra dalijamas, nebent jis buvo iš esmės pagerintas bendromis lėšomis ar darbu santuokos metu.
- Ar skolos taip pat dalijamos skyrybų atveju?
Taip, bendros santuokoje įgytos skolos taip pat dalijamos skyrybų atveju, nebent kreditorius sutinka, kad finansiniai įsipareigojimai liktų tik vienam iš sutuoktinių.
Šiame straipsnyje išdėstyta nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą.
Tai autoriaus nuomonė aktualiu klausimu, grindžiama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kuriai pritarti ar ne, yra kiekvieno asmens teisė.
Konsultacijas rengia VšĮ “Vilniaus universiteto Teisės klinika” - nemokamos teisinės konsultacijos, Vilnius, Vilniaus g.