Šokis - tai ne tik judesių seka, bet ir kultūros, istorijos bei bendruomenės išraiška. Vienas iš tokių šokių, turinčių gilias tradicijas, yra keturių porų šokis, dar žinomas kaip kadrilis. Šis šokis, populiarus XIX a. pabaigoje - XX a. Europoje, taip pat buvo labai mėgstamas ir Lietuvoje. Šiame straipsnyje panagrinėsime šio šokio istoriją, ypatumus ir jo vietą lietuviškoje kultūroje.
Kadrilis Maskvos kilmingųjų asamblėjoje. Iliustracijos šaltinis: Vikipedija
Kadrilio Istorija ir Paplitimas
Kadriliai buvo populiarūs Europoje XIX a. pabaigoje - XX a., taip pat labai mėgti ir Lietuvoje. Tai žaismingi šokiai, kuriuos šoka lyginis porų skaičius (dažniausiai 4 poros).
Šokio principus galima pritaikyti darbe Pasak Eduardo, tango šokio principai ir filosofija gali būti sėkmingai pritaikyta ir profesinėje srityje. „Šokdami tango, mes mokomės labai panašių dalykų, kurie vadyboje įvardijami kaip vadovavimas, žmogiškųjų išteklių valdymas, komunikacija, motyvacija“, - pasakoja jis.
Varėnos Kadrilis: Regioninis Ypatumas
Lietuvoje ypač išsiskiria Varėnos kadrilis.
Šokis vaikams TIKI TIKI
Šokis Kaip Laisvės Išraiška
Šokis pakeitė mano gyvenimą - taip galėtų pasakyti trys jauni žmonės, kurių širdyje šis menas užima ypatingą vietą. Savo pašaukimo klausymas, kompleksų įveikimas, drąsa ir išsilaisvinimas - tai kelias, kurį šiems šokėjams teko nueiti iki savo svajonės išpildymo. Pasakoja Gabrielė Kulienė, Kasparas Tarčevskis ir Augustas Černiauskas.
Gabrielė:„Mano svajonės istorija prasidėjo, kai aš buvau pirmoje klasėje. Iš karto pasinėriau ir įsimylėjau šį nuostabų meną. Aš visada šokau, net šeima sakydavo, ne kad pareinu iš mokyklos, bet „Gabrielė paršoka“. Taigi šokis man leido save išreikšti. Džiaugiuosi vienu, kad iš šeimos nebuvo „uždėtas“ ultimatumas daryti taip, o ne kitaip, turėjau laisvę, laisvę rinktis. Ir aš paklausiau širdies, įstojau į tuometinį Edukologijos universitetą.
Kasparas tęsia:„Šiuo metu šoku jau beveik 4 metus. Po truputį pradėjau suprasti, kad šokis yra man labai priimtina saviraiškos ir komunikacijos forma, kur galiu jaustis drąsiai ir laisvai. Šokiu galėdavau išsakyti tai, ko nesugebėdavau pasakyti žodžiais ar raštu. O svarbiausia, supratau, kad geru šokėju, o gal ir geresniu žmogumi, mane padarė ne šokių batai, o pažintys ir šioje kelionėje sutikti žmonės bei jų pamokos. Tačiau šie batai visada išliks mano išsilaisvinimo ir transformacijos simboliu.“
Augustas:„Puikiai atsimenu pirmus savo naktišokius, jie vyko Varėnoje 2013 metais! Kuo daugiau patyriau šokio, jį šokau, jo mokiau, tuo labiau pavyko suprasti naujų dalykų apie save. Be šokio savo gyvenimo neįsivaizduoju, o ir ateityje, manau, bus taip pat! Tad šokite ir būkite laimingi!“
Tango Kultūra Lietuvoje
Eduardo Šlekys Gimenezas kartu atvežė ir tango kultūrą. Pasak jo, iš sovietų gniaužtų išsivadavusiems mūsų šalies gyventojams tai buvo tarsi laisvės, spalvų ir šilumos pliūpsnis. Per ketvirtį amžiaus šokio paslapčių išmokęs šimtus porų, parengęs ne vieną būsimą šio šokio mokytoją, Eduardo šiandien siekia tango kultūrą pateikti daug platesne prasme nei mes įsivaizduojame.
Eduardas Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje. Šaltinis: Vilnijos Vartai
Eduardo knyga unikali dar ir tuo, kad kiekvienas norintis gali prisidėti prie jos „gimimo“. „Todėl kviečiu visus - ne tik bičiulius, bet ir visiškai nepažįstamus žmones tapti šios knygos partneriais. Tegul tai būna tarsi visų mūsų bendras socialinis projektas, kurio tikslas - ne tik populiarinti tango kultūrą, bet ir mokytis iš jos to, kas praverčia kasdieniame gyvenime. Tuo pačiu tango mokytojas atskleidžia, kad jam nepaprastai džiugu matyti, kaip Lietuvos visuomenėje pamažu atgimsta solidarumas.
Lietuviški Šokiai Kaune
Kaune taip pat netrūksta galimybių susipažinti su lietuviškais šokiais. Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius rengia lietuviškų šokių vakarus, kuriuose laukiami tiek mokantys, tiek nemokantys šokti, atėję su pora ir be poros. Čia galima pasiduoti polkai, valsui, kadriliams ir įvairiems lietuvių kaimo pasilinksminimuose įprastiems šokiams.
Kiti Renginiai Kaune
Kaunas siūlo ne tik šokius, bet ir įvairius kultūrinius renginius. Vytauto Toleikio knygos „Žydai lietuvių literatūroje“ pristatymas, Dr. Lino Venclausko knygos „Tekstų byla. Lietuvių antisemitinis diskursas nuo XIX a. antros pusės iki 1940 metų“ pristatymas, Ekskursija parodoje „Šviesa pro stiklo lubas“, M. Jolitos Bernotienės ir Ingridos Jakubavičienės knygos „Ponios Smetonienės virtuvė“ pristatymas, Spektaklis „Nacionalinės daržovės“, Šokio spektaklis „Godos“, „Lauris Amantovs Jazz Quartet“ koncertas, Vieno lito premijos įteikimo vakaras, Spektaklis „Jaudulys“, Paskaita „Paberžė istorijos vingiuose: nuo 1863 m. sukilimo iki šiandien“, Dokumentinis filmas „1941 m. birželio 23 d. sukilimas Kaune“, Japonijos kino festivalis’2023: „Žudiko prisipažinimas“.