Laimė ir turtas: filosofinis požiūris

Kas yra laimė ir kaip ji susijusi su turtu? Šis klausimas jaudina žmoniją nuo seniausių laikų. Į jį bando atsakyti filosofai, rašytojai, psichologai ir kiekvienas iš mūsų. Ar įmanoma pasiekti tikrąją laimę besivaikant materialinių vertybių? Ar laimė slypi vidinėje harmonijoje ir gebėjime džiaugtis paprastais dalykais?

Šiame straipsnyje panagrinėsime laimės ir turto sampratas, remdamiesi įvairių mąstytojų įžvalgomis. Gilinsimės į tai, kaip mūsų požiūris į pasaulį ir vertybes lemia mūsų pasitenkinimą gyvenimu.

Laimė ir visuomenė

Albertas Kamiu (Albert Camus) savo esė rinkinyje atkreipia dėmesį į visuomenės požiūrį į laimę. Anot jo, visuomenė dažnai neigia laimę, o pasimėgavimas gyvenimu laikomas gėdingu dalyku. Kamiu teigia, kad būti laimingam nėra gėda, o baimė mėgautis gyvenimu yra kvailystė.

„Būti laimingam - ne gėda. Tačiau šiandien karalius yra kvailys, o kvailiu aš vadinu tą, kuris bijo mėgautis gyvenimu.“

Kamiu pabrėžia, kad laimė slypi paprastuose dalykuose - saulėje, jūroje ir širdies džiaugsme. Jis ragina neapsiriboti vien tik gyvenimo džiaugsmu, bet ir mokėti su sunkumais dorotis bei į juos reaguoti.

Turto paradoksas

Kamiu taip pat kalba apie turto paradoksą. Jis teigia, kad per didelis gėrybių perteklius atima laisvę. Laisvė slypi turint mažai, nesvarbu, ar kalbėtumėm apie erdvų pustuštį kambarį, ar apie lūkesčius. Kokia laisvė kažką pradėt, kai viskas dar taip neužtikrinta, bet tuo pačiu verda galimybėmis.

„Aš šykštauju tos laisvės, kuri išnyksta, vos atsiradus gėrybių pertekliui.“

Šią mintį patvirtina ir Stivo Džobso (Steve Jobs) patirtis. Atleidimas iš „Apple“ jam suteikė laisvę vėl būti pradedančiuoju ir atvėrė kūrybiškumo periodą.

Pastangos ir svajonės

Kamiu ragina neverkšlenti dėl dvasios, o dirbti jos labui. Jis pabrėžia, kad reikia susiūti tai, kas sudraskyta, sugrąžinti įmanomą teisingumą neteisingam pasauliui ir prasmingą laimę tautoms.

„Mes privalome vėl susiūti tai, kas sudraskyta, sugrąžinti įmanomą teisingumą taip akivaizdžiai neteisingam pasauliui, prasmingą laimę amžiaus negandos apnuodytoms tautoms.“

Kamiu teigia, kad tai antžmogiškas darbas, bet antžmogiškais vadinami darbai, kurie reikalauja iš žmogaus tik ilgalaikių pastangų. Jis ragina atsiduoti svajonei, kai svajonė atsiduoda mums, pastebėti galimybes ir jomis pasidalinti.

Vertybės ir atjauta

Kamiu išsako mintį, kad savo principus reikia taikyti dideliems dalykams, o mažiems pakanka gailestingumo. Jis ragina susivaldyti, patylėti ir pristabdyti norą skleisti savo išmintį dėl kito žmogaus gerovės.

„Savo principus reikia taikyti dideliems dalykams, mažiems pakanka gailestingumo.“

Jis taip pat teigia, kad norint suprasti pasaulį, kartais reikia nuo jo nusigręžti, o norint būti naudingesniam žmonėms - kurį laiką nuo jų atsiriboti. Vis dėlto svarbu nepamiršti grįžti ir pasidalinti tuo, ką įgyjai.

Vaizduotės galia

Blezas Paskalis (Blaise Pascal) savo „Mintyse“ nagrinėja vaizduotės galią. Jis teigia, kad vaizduotė yra apgaulinga, bet galinga jėga, kuri valdo žmogaus protą ir jausmus. Vaizduotė kuria laiminguosius ir nelaiminguosius, turtinguosius ir skurdžius.

„Žmoguje vyrauja ši nuvilianti dalis, apsigavimo ir klaidos meistrė, juo apgaulingesnė, kad ne visada apgauna.“

Paskalis pabrėžia, kad vaizduotė lemia mūsų požiūrį į pasaulį ir kitus žmones. Jis ragina būti atsargiems ir nepasiduoti vaizduotės iliuzijoms.

Žmogaus orumas

Džovanis Pikas dela Mirandola (Giovanni Pico della Mirandola) savo kalboje apie žmogaus orumą teigia, kad žmogus yra laisvas kūrėjas, galintis pasirinkti savo prigimtį. Dievas žmogui nedavė nei nustatytos vietos, nei būdingos išvaizdos, nei ypatingų pareigų, kad žmogus pats galėtų pasirinkti savo kelią.

„Neduodame tau, o Adomai, nei nustatytos vietos, nei būdingos išvaizdos, nei kokių nors ypatingų pareigų, kad vietą, išvaizdą ir pareigas turėtum pagal savo norą, savo valia ir savo sprendimu.“

Mirandola pabrėžia, kad žmogus gali nusileisti iki žemiausių būtybių arba pakilti iki aukščiausių, dieviškų būtybių. Žmogaus orumas slypi jo laisvėje rinktis ir kurti save.

Požiūrio svarba

Mišelis de Montenis (Michel de Montaigne) savo esė pabrėžia požiūrio svarbą. Jis teigia, kad žmonės kankinasi ne tiek dėl pačių dalykų, kiek dėl savo požiūrio į juos. Jeigu blogį suvokiame tokį, kokį patys sukūrėme, tai susidaro įspūdis, kad galime jo nepaisyti arba paversti jį gėriu.

„Žmonės kankinasi ne tiek dėl pačių dalykų, kiek dėl savo požiūrio į juos.“

Montenis teigia, kad laimė ir nelaimė priklauso nuo mūsų požiūrio į gyvenimą. Likimas mums duoda tik žalią medžiagą, o mes turime suteikti jai formą. Siela yra vienintelė savo laimingos ar nelaimingos būties priežastis ir valdovė.

Realios laimės paieškos

Bronius Kuzmickas teigia, kad nuo laimės, kaip idealo, turime skirti realią žmogaus laimę, kurios turinį sudaro daugumos patenkinimas ir su tuo susiję nuolatos išgyvenami teigiami jausmai, taip pat teigiamas savęs ir savo gyvenimo vertinimas.

Žmogus yra realiai laimingas, jeigu jo gyvenime teigiami įvykiai, išgyvenimai ir mintys viršija neigiamąsias ir jis, šitai įsisąmonindamas, yra iš esmės patenkintas savo gyvenimu. Netgi patirdamas daug sunkumų ir nelaimių žmogus bus realiai laimingas, jeigu savo gyvenimą apskritai vertina teigiamai ir iš esmės yra patenkintas savo likimu.

Objektyvios sąlygos - tai artimoji socialinė aplinka, visuomeniniai istoriniai įvykiai bei aplinkybės, sudarančios bendrąją mūsų gyvenimo situaciją, kurią mes nedaug tegalime paveikti ar pakeisti. Tai taip pat tie žmonės, su kuriais mums tenka bendrauti, kurie susiję su mūsų gyvenimu ir savo asmenybės bruožais, interesais, poelgiais jį paveikia.

Apibendrinant, laimė ir turtas yra kompleksiškos sąvokos, kurios priklauso nuo mūsų požiūrio, vertybių ir gebėjimo džiaugtis gyvenimu. Tikroji laimė slypi ne materialinėse vertybėse, o vidinėje harmonijoje, atjautoje ir gebėjime kurti savo gyvenimą pagal savo norus ir vertybes.

tags: #laimes #ir #turto #santykis #samprotaujamasis #rasinys