Kaune 1919-1939 metais formavosi unikalus reiškinys, iki šiol išskiriantis Lietuvą Europos kontekste. Tai - sudėtingų įvykių sūkuryje gimusi optimistinė tarpukario architektūra ir su ja susiję istoriniai, kultūriniai bei urbanistiniai pokyčiai. Naujamiesčio svarba - neabejotina iki pat šių dienų. Čia išsidėsčiusi didžiausia koncentracija reikšmingiausių modernizmo pastatų - net 594.
Dabartinio Kauno centro - Naujamiesčio - planas į istoriją nugulė dar 1843-1847 m., Rusijos carui Nikolajui I-ajam įsteigus Kauno guberniją. Naujamiestis buvo projektuojamas pagal įprastą modelį - statyboms skiriant dvigubai didesnį plotą už senamiesčio teritoriją, ją suskirstant į stačiakampes zonas su taisyklingu gatvių tinklu. 226 hektaruose buvo numatyta net 411 tokių sklypų, tačiau gamtos reljefas pakoregavo projektuotojų planus.
Naujų statybų epicentru tapo naujai nutiesta Laisvės alėja. Būtent aplink ją kilo ir plačiai išsibarstė pastatai, tačiau visuomeninio gyvenimo ir prekybos centru dar kurį laiką išliko senamiestis. Ši situacija pakito pradėjus tiesti geležinkelio liniją tarp Varšuvos ir Sankt-Peterburgo bei statyti Kauno geležinkelio stotį. XIX a. Dar vienu svarbiu postūmiu kvartalo augimui tapo Vytauto prospektas.
„Tarpukariu Naujamiestyje vyko virsmas iš plačiai išplėtoto žemaūgių pastatų kvartalo į urbanizuotą miesto centrą. 1919 m. Lietuvos Vyriausybės perkėlimas į Kauną žymi naują miesto vystymosi erą. Po pirmojo pasaulinio karo Kaunas ištuštėjo, jame trūko patogumų - vandentiekio ar net kanalizacijos. Intensyviausias statybų bumas prasidėjo 1930-1940 metais. Carinio miesto gatvėse pradėjo dygti 3-6 aukštų pastatai, reprezentuojantys naują sostinę. Muziejai, bankai, ambasados, mokyklos, kultūros bei administracijos įstaigos užpildė laisvus sklypus.
Centrinis Naujamiestis - tarp 1919 ir 1939 metų susikūręs administracinis ir kultūrinis centras, kuris evoliucionavo iš XIX a. pamatų. Jis pelnytai gali būti laikomas Laikinosios sostinės branduoliu. Čia buvo sprendžiami administraciniai, apgyvendinimo, naujai sukurtos valstybės vietų įamžinimo klausimai.
Reikšmingiausiomis centro vertybėmis išliko: Centrinio pašto rūmai, „Pienocentro“ rūmai, Vytauto didžiojo karo muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rūmai, Kauno įgulos karininkų ramovė, namai V. Putvinskio g. Gyvenamasis Naujamiestis - tarpukariu iškilęs aukštosios ir viduriniosios klasės kvartalas. Centrinį naujamiestį apsupo - V. Putvinskio g. ir K. Čia galime rasti dailininko A. Žmuidzinavičiaus, Kauno burmistro ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro ir J. Pramoninis Naujamiestis - kvartalas tarp Nemuno ir Kauno geležinkelio stoties. Egzistuojantis industrinis palikimas buvo integruojamas su naujai kuriamais maisto, metalo ir kitų pramonės šakų fabrikais. Tai zona, kuri neatsiejama nuo naujai kuriamos valstybės ekonominės galios vystymo. Jau 1937 m. Kaune įsikūrusi pramonė sudarė 40 proc.
Kauno Naujamiesčio turtai - tik dalis į Pasaulio paveldo sąrašui nominuotų vertybių. Šioje parodoje pristatomas pirmasis Stanislovo Lukošiaus fotoalbumų ciklo „Kaunas seniau ir dabar“ albumas „Kauno naujamiesčio architektūra - seniau ir dabar. 1982 m.“
Šiame albume yra 123 fotografijos, atspindinčios, kaip keitėsi Naujamiestis per tris istorinius laikotarpius: Kaunas - gubernijos miestas (1843-1915), Kaunas - laikinoji sostinė (1919-1939) ir Kaunas - tarybinis miestas (nuo 1940 m.). Fotografijos pažymėtos tiksliomis datomis. Prie jų albume yra intarpų lapai, kuriuose iš eilės surašyti objektų pavadinimai seniau ir dabar. Landšafto fotografijoms skaityti įdėta skaidri plėvelė, kurioje sunumeruoti fotografijose matomi svarbesni objektai. O fotoalbumo gale - priedas, kuriame pateiktos žiūrovų pastabos ir atsiliepimai. Jame daug gražių komentarų apie albumo autorių ir jo fotografijas.
1983 m. balandžio 3 d. 10 val. laidoje „Kauno savaitės aidai“ albumą demonstravo Lietuvos televizija. Autorius trumpai papasakojo apie naująjį albumą ir paminėjo kitus savo sudarytus Kauno miesto albumus.
Stanislovas Lukošius (1906-1997) - ilgametis Pramoninės statybos projektavimo instituto darbuotojas, aistringas fotografas, daugiau nei 30 metų savo nuotraukose jis fiksavo Kauno miesto plėtrą. Kauno miesto muziejaus fonduose saugomas didžiulis S. Lukošiaus fotografijų archyvas - daugiau nei 15 000 negatyvų ir keletas šimtų fotografijų.
Parodą parengė Kauno miesto muziejaus rinkinių saugotoja Virgina Bitinienė
Laisvės alėjos vaizdai
Naujamiesčio panorama apie 1927-1928 m. Fotografuota nuo Kauno radijo stoties antenų. Fiksuojamas vaizdas tarp Kęstučio g. ir Aleksoto. Stanislovo Lukošiaus reprodukcija. 1982 m. Originalios fotografijos autorius - A. Šulcas.
Naujamiesčio panorama apie 1927-1928 m. Fotografuota nuo Kauno radijo stoties antenų. Fiksuojamas vaizdas tarp Laisvės alėjos ir Donelaičio g. Stanislovo Lukošiaus reprodukcija. 1982 m. Originalios fotografijos autorius - A. Šulcas.
Gyvenamasis namas S. Daukanto g. ir Vienybės aikštės kampe (dabar toje vietoje - Vytauto Didžiojo universiteto centriniai rūmai, S. Daukanto g. 28). Namas pastatytas Kaunui esant gubernijos centru. Jo pirmame aukšte buvusi vaistinė, Kaunui esant laikinąja sostine, vadinta Gulbių vaistine. Antrojo pasaulinio karo metu ji aptarnavo tik vokiečius. Buvo iškabintas užrašas „Tik vokiečiams“, parašytas vokiečių kalba.
DABAR - Politinio švietimo namai 1975 m.(Dabar - Vytauto Didžiojo universiteto centriniai rūmai, S. Daukanto g. 28). Politinio švietimo namų fasadas iš S. Daukanto gatvės. 1975 m.
Kino teatras „Metropolitaine“, Laisvės al. XX a. 4 deš. (dabar Laisvės al. Nr. 71 - Nacionalinis Kauno dramos teatras). Stanislovo Lukošiaus reprodukcija. Orginalo autorius nežinomas. Kino teatrą „Metropolitaine“ Laisvės alėjos kieme suprojektavo architektas Klaudijus Dušauskas-Duž. Projektas buvo skirtas teatrui statyti. Pastačius teatrą, jo savininkai žydai apsigalvojo ir jame įrengė kino teatrą. Prieš Antrąjį pasaulinį karą kino teatras „Metropolitaine“ buvo vienas geriausių Kaune. Vėliau jis rekonstruotas ir čia įrengtas Kauno dramos teatras.
Dramos teatras. Laisvės al. Nr. 71. „Metropolitaine“ kino teatro vietoje 1959 m. atidarytas Nacionalinis Kauno dramos teatras. Iš buvusio kino teatro „Metropolitaine“ Valstybinio projektavimo instituto Kauno filialas suprojektavo Dramos teatrą.
Parduotuvės. Laisvės alėja Nr. 72, 74 (dabar - Kauno centrinis paštas, Laisvės al. 102). XX a. pr. Stanislovo Lukošiaus reprodukcija. 1982 m. Originalo autorius nežinomas. Kairėje - vieno aukšto mūrinis namas su mažomis parduotuvėmis ir gyvenama pastogine. Dešinėje - trijų aukštų mūrinis pastatas, vadinamas Senuoju paštu. Abu namai pastatyti, kai Kaunas buvo gubernijos miestas. Pašto valdyba apie 1929 metus įsigijo namą su parduotuvėmis, jį nugriovė ir toje vietoje pradėjo projektuoti naujus Pašto rūmus.
Paštas-telegrafas 1960 m. Laisvės al. Nr. 102 (Kauno centrinis paštas). Naujuosius Pašto rūmus suprojektavo architektas Feliksas Vizbaras. Naujasis paštas iškilmingai buvo atidarytas 1932 m.
Kauno gubernijos mokesčių rūmai ir gubernijos bankas XIX a. ir XX a. pradžioje. Nikolajevskio prospektas (dabar - Laisvės alėja). Stanislovo Lukošiaus reprodukcija. 1982 m. Orginalo autorius nežinomas. Trijų aukštų mūrinis pirklio Klionskio namas - vienas pirmųjų, įsikūrus Naujamiesčiui - buvo pastatytas XIX a. antroje pusėje. Namą nuomojo Kauno gubernijos mokesčių rūmai ir gubernijos bankas.
Penkių aukštų gyvenamasis namas su vaistine pirmame aukšte 1962 m. Dabar Laisvės al. Nr. 100. 1953-1954 metais Valstybinio projektavimo instituto Kauno filialas Stalino prospekte (dabar Laisvės alėja) suprojektavo penkių aukštų Kauno radijo fabriko mūrinius gyvenamuosius namus su vaistine pirmame aukšte
„Naujo žodžio“ bendrovės leidykla 1929-1933 metais. Stanislovo Lukošiaus reprodukcija. Iš žurnalo „Laiko žodis“, 1935 04 15, Nr. 85, p. 3. Originalo autorius nežinomas. Dviejų aukštų mūrinis namas pastatytas XIX a. pabaigoje. Jame buvo viešbutis „Florencija“. Po Pirmojo pasaulinio karo buvusiame „Florencijos“ viešbučio pastate 1929 metais įsikūrė „Naujo žodžio“ bendrovės leidykla.
Lietuvos komunistų partijos komiteto ir Kauno m. DŽDT Vykdomojo komiteto rūmai. 1957 m. Dabar Kauno miesto savivaldybės pastatas, Laisvės al. 96. 1957 m. Vietoje buvusio leidyklos „Naujas žodis“ seno pastato 1940 metais pastatyti Taupomųjų kasų rūmai. Tačiau kasos čia nebuvo įsikūrusios. Tarybiniais metais čia įsikūrė LKP Kauno miesto vykdomasis komitetas ir jo įstaigos.
Gubernijos teatras XIX a. pabaigoje. Stanislovo Lukošiaus reprodukcija. 1982 m. Originalo autorius nežinomas. Gubernijos teatro statybos prasidėjo 1890 m. 1892 metų sausio 9 (21) dieną teatras pirmą kartą atvėrė duris. Kviestinė trupė iš Vilniaus parodė N. Gogolio „Revizorių“. Iki gubernijos laikotarpio pabaigos teatre vaidindavo rusų teatro artistai. Vėliau pastatas buvo ne kartą rekonstruojamas.
Kauno muzikinis teatras 1959 m., Laisvės al. Nr. 91. 1930-1933 m., vadovaujant architektui Vytautui Landsbergiui-Žemkalniui, teatro pastatas vėl buvo rekonstruojamas. 1940 m. lapkričio 27 d. vietoj Valstybės teatro įsteigtas Kauno valstybinis muzikinis teatras. Pirmasis spektaklis buvo B. Aleksandrovo „Vestuvės Malinovkoje“, jo premjera įvyko 1941 m.
Bolšaja Sadovaja g. ties Gubernijos teatru XIX a. pabaigoje (apie 1893-1894 m.). Dabar Kęstučio gatvė ties Kauno valstybiniu muzikiniu teatru. Stanislovo Lukošiaus reprodukcija. 1970 m. Originalo autorius - V. Zatorskis (nuotrauka iš fotoalbumo „Adolfu Nikolaviču Reigardtu 1885-1895 ot graždan goroda Kovny“ (V. Zatorskio Kauno vaizdų albumas burmistrui A. N. Reichardtui. 1885-1895 m.). Gatvė suformuota, bet dar negrįsta. Kairėje stovi naujasis gubernijos teatras. Statant teatrą, gatvė buvo išgrįsta akmenimis. Tolumoje matosi dar neiškirstas Naujamiesčio pušynas.
Kęstučio g. ties Muzikiniu teatru 1970 m. Dabar Kęstučio gatvė ties Kauno valstybiniu muzikiniu teatru. Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečiai, užėmę Kauną, Bolšaja Sadovaja gatvę pavadino Kocho g. Po karo, Kaunui tapus laikinąja sostine, Kocho gatvė buvo pavadinta lietuvišku Kęstučio vardu. Tarybiniais metais kurį laiką ji vadinta M. Gorkio gatve, vėliau atgavo savo lietuvišką pavadinimą.
Laisvės alėja pėsčiųjų gatvė 1979 metais. Vaizdas prie DŽT Vykdomojo komiteto. Laisvės alėjos vaizdas ties dabartiniu 90-uoju numeriu pažymėtu pastatu. Laisvės alėjos pėsčiųjų gatvės projektą paruošė Komunalinio ūkio projektavimo instituto Kauno filialas. Projekto architektai A. Paulauskas ir V. Peleckienė.
Nikolajevskio prospektas XX a. pradžioje. Vaizdas ties viešbučiu „Florencija“. Laisvės alėjos vaizdas ties dabartiniu Laisvės al. 90-uoju numeriu pažymėtu pastatu. Stanislovo Lukošiaus reprodukcija. 1979 m. Nikolajevskio prospektas ties viešbučiu „Florencija“ (dabar vykdomasis komitetas). Prospektas grįstas akmenimis, dešinėje prospektu eina arklių tramvajaus bėgiai. Jais važinėjo tramvajaus vagonas iš Paradų (dabar Rotušės) aikštės į geležinkelio stotį.
Nikolajevskio prospekto pabaiga XX a. pradžioje. Vaizdas su konke ties dabartine Laisvės al. ir Vilniaus g. sankirta. Stanislovo Lukošiaus reprodukcija, apie 1976 m. Nikolajevskio prospektas prasidėjo nuo Petro (dabar Vytauto) kalno ir tęsėsi per visą Naujamiestį iki Senamiesčio, o baigėsi prie Sankt Peterburgo plento (dabar Savanorių pr.). Juo važinėjo arklių traukiamas tramvajaus vagonas. Priekyje stovi ant trikojo pastatytas metalinis elektros apšvietimo stulpas.
Laisvės alėjos pabaiga dabar. Vaizdas ties dabartinės Laisvės al., Savanorių prospekto ir Vilniaus g. sankirta. 1976 m. Laisvės alėjos pabaiga asfaltuota, šaligatviai iškloti betoninėmis plytomis. R. Armijos (dabar Savanorių pr.) ir Laisvės al. kampe vietoje buvusio vieno aukšto namo pastatytas 4 aukštų gyvenamasis mūrinis namas su kavine „Daina“ pirmame aukšte. Dešinėje stovi Kauno liaudies teismo rūmai (dabar Kauno m. apylinkės teismas). Laisvės alėjos pabaigoje važinėja autobusai, troleibusai ir automobiliai.
Kauno komjaunimo vidurinė mokykla iki rekonstrukcijos. Laisvės al. Nr. 95. Fotografijoje pastatas fiksuojamas XIX a. pab. - XX a. pr. Dabar Kauno „Aušros“ gimnazija. Stanislovo Lukošiaus reprodukcija. 1974 m. Kauno mergaičių gimnazija pastatyta Kaunui esant gubernijos centru. 1915 m. Nepriklausomybės Akto signataro, prof. Prano Dovydaičio pertvarkyta į pirmą mieste lietuvišką berniukų gimnaziją. 1923 m. gimnazijai suteiktas „Aušros“ vardas. Po Antrojo pasaulinio karo mokykla tapo Kauno 1-ąja vidurine mokykla. Minint TSRS komjaunimo 30-metį, mokykla buvo pavadinta Kauno Komjaunimo vidurine mokykla.
Kauno komjaunimo vidurinė mokykla po rekonstrukcijos. Laisvės al. Nr. 95. Fotografijoje pastatas fiksuojamas 1960 m. Dab. Kauno „Aušros“ gimnazija. Mokyklos rekonstrukcijos projektą paruošė Komunalinio ūkio projektavimo instituto Kauno filialas. Projekto architektas J. Navickas, inžinierė J. Prepulienė. 1989 m. mokyklai grąžintas „Aušros“ vardas, o 1998 m. mokykla vėl tapo gimnazija, nuo 2006 m. - keturmetė gimnazija.
Pirmoji Kauno elektrinė. Novobazarnaja g. Dabartinėje Vienybės aikštėje apie 1914-1918 m. Stanislovo Lukošiaus reprodukcija, apie 1975 m. Originalo autorius nežinomas. Kauno miestas iki XX a. naktimis buvo apšviečiamas žibaliniais žibintais. XIX a. pabaigoje Kauno miesto valdyba sudarė sutartį su belgų inžinieriumi E. Du-Velcu įrengti pažangesnį apšvietimą. Pagal sutartyje numatytą teisę E. du Velcas savo vietą užleido kitam belgui - R. F. Smatceriui ir 1899 m. rugsėjo 15 d. Kauno miesto dūma su jo įgaliotiniu E. Mandeliu pasirašė naują elektrinio apšvietimo sutartį ir elektrinės statytojui suteikė miesto elektrinio apšvietimo koncesiją 40-čiai m. nuo elektrinės paleidimo dienos. R. F. Smatceris įsipareigojo pastatyti modernią elektrinę, įrengti elektros skirstomąjį tinklą ir 75 elektros lempas gatvėms apšviesti. Apie 1930 metus elektrinė buvo rekonstruota. Ji veikė iki 1944 m. Vokiečių kariuomenė, bėgdama iš Kauno, ją išsprogdino. Liko griuvėsiai. Dabar elektrinės vieta įeina į Juliaus Janonio (dabar Vienybės a.) aikštę.
J. Janonio aikštė. Dabartinė Vienybės aikštė. 1975 06. J. Janonio aikštė įrengta ir atidaryta 1970 m. balandžio 17 d. Už gluosnių matosi nauji Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialo rūmai, pastatyti 1975 m.
Vienybės aikštė XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Dabartinė Vienybės aikštė. Fotografijoje matyti pirmoji Kauno elektrinė, XX a. 4 deš. Stanislovo Lukošiaus reprodukcija, apie 1976 m. Originalo autorius nežinomas. Fotografijos uždengtos permatoma plėvele su skaičiais. Jais sunumeruoti svarbesni objektai.
Rekonstruota Janonio aikštė. Vaizdas 1976 metais. Dabartinė Vienybės aikštė. 1976 04. Juliaus Janonio aikštė galutinai rekonstruota, pastačius Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialo rūmus (1975 m.).
Senas vieno aukšto namas 1973 metais. Salomėjos Nėries g. Nr. 26. Dabartinė V. Putvinskio g. 1973 04 28. Namas, užsilikęs iš Kauno gubernijos laikotarpio. Jis buvo pastatytas privataus savininko prie Gornaja gatvės (dabar V. Putvinskio g.). Ruošiamas projektas jį nugriauti ir jo vietoje statyti daugiaaukštį mūrinį gyvenamąjį namą.
Penkių aukštų mūrinis gyvenamasis namas su vieno aukšto priestatu-kavine, 1977 metais. Salomėjos Nėries g. Nr. 26. Dabartinė V. Putvinskio g. 1977 06 02. Vietoje nugriauto gubernijos laikų pastato buvo pastatytas penkių aukštų mūrinis gyvenamasis namas su vieno aukšto priestatu-kavine. Jį suprojektavo Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialas. Projekto architektas A. Simanavičius, inžinierius G. Povydis.
Senas medinis vieno aukšto gyvenamasis namas 1954 metais. Lenino prosp. Dabartinis Vytauto prospektas. Stanislovo Lukošia...
tags: #laisves #prospektas #42 #78 #butas