Valstybinės žemės pirkimas Lietuvoje yra sudėtingas procesas, reglamentuojamas kelių įstatymų ir nustatytų procedūrų. Šiame straipsnyje atskleidžiami visi svarbiausi aspektai, susiję su valstybinės žemės įsigijimu tiek verslui, tiek ūkininkams, tiek privatiems asmenims.
Valstybinės žemės pardavimas yra griežtai reglamentuojamas procesas, kurį vykdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Pagrindinė taisyklė teigia, kad valstybinė žemė parduodama aukciono būdu, tačiau yra nemažai išimčių, leidžiančių įsigyti žemę be aukciono.
Valstybinės žemės pirkimas gali vykti dviem pagrindiniais būdais - aukciono būdu arba be aukciono. Kiekvienas būdas turi savo specifinius reikalavimus ir sąlygas.
Nuo 2024 metų kovo mėnesio valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus vykdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Ankstesniais metais šią funkciją vykdė valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras.
Nuo šiol prašymus dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pirkimo ir nuomos bus galima teikti patogesniu elektroniniu būdu per Žemės informacinę sistemą, kurioje sudaryta galimybė stebėti prašymo nagrinėjimo eigą ir gauti sprendimą.
Žemės ūkio paskirties valstybinės žemės pirkimas be aukciono
Žemės ūkio paskirties valstybinės žemės pirkimas be aukciono yra ribotas - laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė iš principo neparduodama.
Teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius. Jiems parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, būtini šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti.
Asmeninio ūkio žemės naudotojai taip pat turi teisę be aukciono pirkti jų naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus.
Asmeninio ūkio naudotojai gali pirkti iš valstybės tik jiems pagal teisės aktus suteiktą ir jų pačių asmeninio ūkio poreikiams naudojamą asmeninio ūkio žemę. Žemė, kurios asmuo savo asmeninio ūkio poreikiams nenaudoja, neparduodama.
Mirus asmeniui, kuriam buvo suteikta naudoti asmeninio ūkio žemė, teisę iš valstybės pirkti šią asmeninio ūkio žemę įgyja mirusiojo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Nustojus naudoti žemę asmeniniam ūkiui, laikytina, jog asmeninio ūkio žemės naudotojas - faktinis žemės nuomininkas - nenaudoja jam suteiktos valstybinės žemės pagal paskirtį, t. y. nenaudoja tam tikslui, kuriam ji yra suteikta.
Tokiais atvejais NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas inicijuoja teisės naudotis asmeninio ūkio žeme nutraukimą. Taigi asmeninio ūkio žemės naudotojas nebetenka ir teisės ją iš valstybės nusipirkti.
Įsiterpusių žemės plotų įsigijimas
Viena iš svarbiausių valstybinės žemės pirkimo be aukciono galimybių yra įsiterpusių žemės plotų įsigijimas.
Nuo šių metų privačių žemės sklypų savininkai iš valstybės be aukciono gali pirkti iki 3 ha laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, įsiterpusius tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų. Iki šiol žemės savininkai be aukciono galėjo pirkti tik iki 1 ha įsiterpusius laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime.
Nuo 2020 metų sausio įsigalioję pakeitimai padidino įsiterpusių žemės plotų maksimalų dydį nuo 1 hektaro iki 3 hektarų.
Tai suteikė žemės savininkams daugiau galimybių optimizuoti savo žemės valdas ir formuoti kompaktiškesnius žemės masyvus.
Įsiterpusiais ir galimais pirkti laisvos žemės plotais laikomi tokie valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai, kuriuose negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų.
Pirmumo teisė pirkti įsiterpusį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą taikoma jį nuomojančiam ar laikinai naudojančiam besiribojančio žemės sklypo savininkui.
Asmenys, turintys teisę pirkti iš valstybės tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius iki 3 ha laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, gali teikti prašymus Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritoriniams skyriams pagal žemės buvimo vietą.
Žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kurie ribojasi su keliais, nelaikomi įsiterpusiais, todėl lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) neparduodami.
Įsiterpę tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai, kuriuos privačių žemės sklypų savininkai be aukciono gali pirkti iš valstybės, formuojami rengiamuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kuriuos organizuoja ir vykdo NŽT, arba pačių piliečių organizuojamuose žemės sklypų formavimo-pertvarkymo ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose.
Jeigu įsiterpęs iki 3 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotas ribojasi ne su vieno, o su kelių privačios žemės savininkų žemės sklypais, minėtus žemėtvarkos projektus ar kitus planavimo dokumentus rengiantis asmuo informuoja bendrą ribą su įsiterpusiu žemės plotu turinčius žemės sklypų savininkus apie planuojamą rengti projektą ir apie galimybę pirkti ar nuomoti įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dalį. Ji nustatoma proporcingai žemės sklypo kraštinės, kuri ribojasi su pageidaujamu įsigyti įsiterpusiu valstybinės žemės plotu, ilgiui.
Žemėtvarkos projektuose, taip pat kituose teritorijų planavimo dokumentuose, tarp privačios žemės sklypų įsiterpę laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai projektuojami bei projektai įgyvendinami (suprojektuoti žemės sklypai ženklinami vietovėje, rengiama žemės sklypų kadastro duomenų byla) privačių asmenų lėšomis.
NŽT atkreipia dėmesį, kad suprojektuoto įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ploto kadastro duomenų byla NŽT teritoriniam skyriui turi būti pateikta per 6 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo.
Svarbu pažymėti, kad įsiterpusiu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras valstybinės žemės sklypas.
Kitos paskirties valstybinės žemės pirkimas
Kitos paskirties valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami bei būtini jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.
Valstybinės žemės pirkimas taip pat galimas, jeigu žemės sklypai teisės aktų nustatyta tvarka suteikti sodininkų bendrijoms ar individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse.
Atsižvelgus į nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Žemės įstatymo nuostatas, nustatyti konkretūs atvejai, kai esant apleistiems statiniams ar įrenginiams, jiems sunykus arba kai jų paskirtis neatitinka suformuoto ir naudojamo valstybinės žemės sklypo, kuriame jie yra, pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo, asmeniui suteikiama teisė jį išsinuomoti ar įsigyti be aukciono.
Taip pat valstybinės žemės sklypas galės būti parduodamas be aukciono, jeigu jis valstybei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais - privačiais asmenimis, kai nėra galimybės atidalyti valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies ir suformuoti atskiro žemės sklypo.
Valstybinės žemės pirkimo kaina
Valstybinės žemės pirkimo kaina formuojama pagal individualų turto vertinimą arba pagal masinio vertinimo duomenis.
Fiziniams asmenims, kuriems nustatytas nedarbingumo lygis arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, taikoma 40 procentų mažesnė pardavimo kaina.
Valstybinės žemės nuoma
Valstybinės žemės pirkimas ne visada yra vienintelis sprendimas - dažnai racionaliau žemę išsinuomoti.
Pirmumo teisę išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus be aukciono turi fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį, arba turintys nustatytą pasirengimą ūkininkauti.
Taip pat valstybine žemės ūkio paskirties žeme ją išsinuomojęs fizinis ar juridinis asmuo gali naudotis nuomos sutartyje nustatytą laikotarpį.
Teisė nuomotis valstybinę žemės ūkio paskirties žemę fiziniams ir juridiniams asmenims suteikiama valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytam nuomos terminui, bet ne ilgesniam kaip 25 metų laikotarpiui - terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu.
Suformuoti ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai išnuomojami pasirašius valstybinės žemės nuomos sutartį ir ją įregistravus Nekilnojamojo turto registre.
Valstybinės žemės nuomos terminas gali būti ne ilgesnis kaip 25 metai. Prieš 3 mėnesius iki nuomos termino pabaigos asmuo gali teikti prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties atnaujinimo arba pratęsimo.
Taip pat prieš 3 mėnesius iki nuomos termino pabaigos asmuo gali teikti prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties atnaujinimo arba pratęsimo.
Jeigu asmuo prašo nuomos sutartį atnaujinti, tokiu atveju pasirašoma nauja valstybinės žemės nuomos sutartis, kurioje nustatomas naujas nuomos terminas.
Jeigu valstybinės žemės nuomininkas prašo nuomos sutartį pratęsti, sutartis pratęsiama tokiam nuomos terminui, koks yra nurodytas pakeitimo sutartyje.
Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartys gali būti nutraukiamos prieš terminą vienašališkai, kai nesilaikoma nuomos sutartyje nustatytų sąlygų.
Nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį, nuomos teisė išregistruojama ir pakeičiami Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys, o valstybinės žemės sklypas grąžinamas į laisvos žemės fondą.
Laisvos valstybinės žemės fondo žemė valdoma, naudojama ir disponuojama ja įstatymų nustatyta tvarka.
NŽT atkreipia dėmesį į tai, kad valstybinės žemės nuomą reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės asmeniui, turinčiam teisę į valstybinės žemės sklypo ar jo dalies nuomą, perleisti šią jam priklausančią teisę kitam asmeniui.
Vadovaujantis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklėmis, išnuomotų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų subnuoma negalima, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgesniam nei 5 metai laikotarpiui, ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.
Tokiu atveju valstybinės žemės nuomos sutarties projekte turi būti nurodyta, kad nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo (t. y. NŽT) sutikimą ir tik pagal šioje sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas.
Kaip minėta, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai išnuomojami Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms.
Pirmumo teisę išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus be aukciono turi:
- Fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti.
- Juridiniai asmenys - žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.
- Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai naudojasi žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keletas, žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
Nuo šiol aukciono būdu išnuomoto valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje nurodytas nuomos mokestis bus perskaičiuojamas kas 3 metus. Jeigu mokestis bus didesnis už taikytą iki tol, asmuo turės mokėti didesnę sumą.
Valstybinės žemės pirkimo procesas
Valstybinės žemės pirkimo procesas prasideda nuo prašymo pateikimo Nacionalinei žemės tarnybai.
Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.
Apribojimai ir sąlygos
Reikia žinoti, jog valstybinės žemės pirkimas turi tam tikrų apribojimų.
Žemės ūkio paskirties žemės sklypo, įsigyto iš valstybės pagal šį įstatymą, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama ne anksčiau kaip po 5 metų nuo žemės sklypo įsigijimo dienos.
Jeigu pagal valstybinės žemės pirkimo sutartį įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kainai taikytas žemės kainą mažinantis koeficientas, asmenys teisę perleisti ją kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims įgyja ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo žemės įsigijimo dienos.
Valstybinės žemės sklypai negali būti parduodami privačion nuosavybėn, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus nustatyta, kad statiniai ir įrenginiai, esantys valstybinės žemės sklype, turi būti nugriauti ar pašalinti.
Lėšų paskirstymas
Lėšos, gautos už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, paskirstomos pagal nustatytą tvarką.
10 procentų skiriama Nacionalinės žemės tarnybos sąskaitai valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypams formuoti apleistuose valstybinės žemės plotuose.
Likusi dalis - 80 procentų lėšų - patenka į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.
Žemės savininko pranešimas apie pardavimą
Žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT).
Nacionalinė žemės tarnyba apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui.
Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims.
Norint užtikrinti, kad aukciono metu galiojančios sąlygos nebūtų keičiamos, ir asmuo, išsinuomojęs žemės sklypą, laikytųsi nustatytų įsipareigojimų, aukciono sąygos tampa nuomos sutarties dalimi.
Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės sujungia du iki šiol galiojusius Vyriausybės nutarimus.
| Teisės aktas | Data | Pakeitimas |
|---|---|---|
| Žemės įstatymas | 2003 m. sausio 28 d. | XV-676, XV-520, XV-358, XV-95, XIV-3117, XIV-2123, XIV-1899, XIV-1310, XIV-1314, XIII-2935, XIII-2465, XIII-1132, XIII-801, XII-854, XII-458, XII-419, XI-1247, X-762, IX-2406, IX-1570 |